Knarkimas yra daugybei žmonių pažįstamas naktinis reiškinys, dažnai sukelia nepatogumų ir jiems patiems, ir lovos partneriams. Tačiau ar žinojote, kad dusus knarkimas gali būti rimtesnių sveikatos problemų ženklas? Kartais knarkimas signalizuoja apie miego apnėją, o ši būklė gali turėti įtakos širdies sveikatai.
Ryšys tarp knarkimo, miego apnėjos ir širdies veiklos
Knarkimas savaime nėra širdies nepakankamumo požymis, tačiau dažnai lydi miego apnėją – sutrikimą, kai kvėpavimas naktį trumpam sustoja ar tampa paviršutiniškas. Miego apnėja siejama su rimtomis širdies ligomis ir padidėjusia širdies nepakankamumo rizika.
Yra dvi pagrindinės miego apnėjos rūšys. Dažnesnė – obstrukcinė miego apnėja – atsiranda, kai kvėpavimo takai užanka dėl minkštųjų audinių žlugimo miego metu, o dėl to žmogui trūksta oro. Retesnė – centrinė miego apnėja – išsivysto, kai smegenys nustoja duoti signalus diafragmos raumenims, atsakingiems už kvėpavimą.
Kaip knarkimas veikia širdį?
Miego apnėja sukelia trumpus kvėpavimo sustojimus daugybę kartų per naktį. Kiekvieną kartą, kai kvėpavimas nutrūksta, sumažėja kraujo prisotinimas deguonimi. Kūnas į tai reaguoja pažadindamas žmogų staigiu įkvėpimu, neretai šiam pojūčiui net neįsisąmoninant. Tokios naktinės „pažadinimo bangos“ gali siekti šimtus kartų per naktį ir griauna kokybišką poilsį.
Šios kvėpavimo pauzės ne tik trikdo miegą, bet ir išskiria streso hormonus, tokius kaip adrenalinas ir kortizolis, kurie ilgainiui neigiamai veikia širdį. Pastovi hormonų apraiška kelia kraujospūdį, didina širdies ritmo sutrikimų ar net infarkto riziką.
Nuolatinis naktinis prabudinėjimas yra iššūkis širdies ir visai kraujotakos sistemai. Tokiu atveju organizmas negauna pakankamai gilaus, atstatomojo miego, būtino bendrai savijautai ir sveikatai išlaikyti.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Ne kiekvienas, kas knarkia, turi miego apnėją. Vis dėlto, jei jūs ar jūsų artimasis stebite kitus ilgalaikius miego apnėjos simptomus (dažnas knarkimas, kvėpavimo sustojimai miegant, naktinis visų jėgų prabudimas, dienos nuovargis), verta apsilankyti pas gydytoją. Specialistas įvertins jūsų būklę ir, jei reikės, paskirs būtinus tyrimus širdies veiklai patikrinti, tokius kaip echoskopija, kompiuterinė tomografija ar fizinio krūvio testas.
Dažnai pacientai siunčiami pas miego sutrikimų specialistą tolimesniam ištyrimui. Viena iš dažniausių procedūrų – naktinis miego tyrimas (polisonogrаfija). Šis tyrimas per kelias valandas fiksuoja jūsų smegenų bangas, širdies ritmą, kvėpavimą, deguonies kiekį kraujyje, taip pat ir akių bei kojų judesius, siekiant rasti galimus miego sutrikimus.
Kodėl svarbu atkreipti dėmesį?
Knarkimas dažnai laikomas obstrukcinės miego apnėjos požymiu, tačiau retesniais atvejais gali būti ir centrinės apnėjos simptomas. Abi šios būklės siejamos su širdies nepakankamumo, aukšto kraujospūdžio ir ritmo sutrikimų rizika.
Jei stipriai ir dažnai knarkiate, nereikėtų numoti ranka. Būkite atidūs savo miego kokybei ir pasikalbėkite su gydytoju apie galimus tyrimus – tai gali padėti užkirsti kelią rimtesnėms sveikatos problemoms ir pagerinti gyvenimo kokybę.
