Žmonės, sergantys vilklige, dažniau susiduria su infekcijomis, tarp kurių – šlapimo takų infekcijos (ŠTI). Tokį padidėjusį jautrumą lemia pakitęs imuninės sistemos aktyvumas – sergant vilklige, organizmo apsauga nuo infekcijų stipriai susilpnėja. Dėl to tampa sudėtingiau atsilaikyti ne tik prieš šlapimo takų, bet ir prieš odos ar kvėpavimo takų infekcijas.
Kodėl vilkligė didina riziką susirgti ŠTI
Sergant vilklige, imuninė sistema nebesugeba efektyviai apsaugoti organizmo. Be to, daugelis vilkligės gydymui skirtų vaistų – ypač imunosupresantai ir kortikosteroidai – dar labiau sumažina natūralią organizmo apsaugą. Tai lemia dažnesnes infekcijas ir sudaro palankias sąlygas bakterijoms, pavyzdžiui, E. coli, sukelti šlapimo pūslės ar net inkstų uždegimus.
Dar viena rizika kyla esant vilkligės pažeistiems inkstams. Vilkliginis nefritas ir vilkliginė cistitas gali iššaukti papildomų problemų, o jeigu vilkligė veikia inkstus, infekcijos gali lengvai išplisti ir sukelti rimtesnių komplikacijų.
Tyrimai apie vilkligę ir šlapimo takų ligas
Nors vilkligė nėra tiesioginė ŠTI priežastis, ji keičia organizmo funkcijas taip, kad infekcijos rizika padidėja. 2018 m. atlikti tyrimai atskleidė, kad sergantiems vilklige dažnai išsivysto šlapimo takų ligos, dažniausiai – vilkliginis nefritas. Vilkliginė cistitas yra retesnė, tačiau ją sunku atpažinti, nes simptomai būna neryškūs arba visai nejuntami. Vis dėlto ši komplikacija pavojinga, nes gali sukelti negrįžtamus šlapimo pūslės ar inkstų pažeidimus.
Ankstyva šios būklės diagnostika labai svarbi siekiant išvengti sunkių pasekmių ir parinkti efektyviausią gydymą. Geresnis vilkliginės cistito atpažinimas leistų pradėti gydymą anksčiau ir užkirsti kelią rimtesniems pažeidimams.
Kokie dar veiksniai lemia ŠTI riziką?
Didesnė ŠTI tikimybė kyla, jei šlapimo pūslė neištuštinama iki galo arba dirginami šlapimo takai. Visi šie pokyčiai aktualūs vilklige sergantiems žmonėms, ypač kai liga pažeidžia inkstus ar naudojama ilgalaikė vaistų terapija.
- Ankstesnės šlapimo takų infekcijos
- Vyresnis amžius
- Inkstų akmenys
- Cukrinis diabetas
- Nėštumas
- Tam tikros vėžio rūšys
- Prostatos padidėjimas
- Sumažėjęs judrumas po operacijų
- Ilgalaikis gulėjimas lovoje
- Šlapimo kateterio naudojimas ilgesnį laiką
- Įgimti šlapimo takų struktūros pakitimai
Kaip galima sumažinti ŠTI riziką sergant vilklige?
Norint išvengti dažnų infekcijų, svarbu palaikyti sveiką gyvenseną ir reguliariai tikrintis sveikatą. Pajutus tokius požymius kaip deginimas šlapinantis, dažnas noras šlapintis ar drumzlė šlapimas, patariama nedelsti ir kreiptis į gydytoją.
Taip pat rekomenduojama vartoti pakankamai skysčių – 6–8 stiklines vandens kasdien, o atsiradus uždegimo simptomams – dar daugiau. Gerą higieną užtikrina natūralaus audinio apatiniai drabužiai, o nereikalingų, agresyvių higienos priemonių reikėtų vengti.
- Rinkitės kvėpuojančią, medvilninę apatinę aprangą
- Nestabdykite šlapinimosi, jei pajutote norą į tualetą
- Venkite intensyvaus dezinfekavimo muilo ar kitų stiprių priemonių
- Į savo racioną įtraukite probiotikus (pvz., laktobacilus)
- Kartais gali padėti spanguolių maisto papildai
Praktiniai patarimai sergantiems vilklige
Sergantieji vilklige turėtų būti budrūs dėl dažnesnių infekcijų, ypač šlapimo takuose. Kad išvengtumėte komplikacijų, svarbu laiku pastebėti pasikeitimus šlapinantis, rūpintis bendra sveikata ir nuosekliai laikytis nustatyto gydymo plano. Kiekvieną naują ar nerimą keliantį simptomą verta aptarti su gydytoju.
