Širdies ritmo sutrikimai, arba aritmijos, gali kilti dėl įvairiausių priežasčių. Kartais jie būna įgimti ir pasireiškia dar nuo gimimo. Kitais atvejais aritmija išsivysto veikiant aplinkos veiksniams – pavyzdžiui, dėl emocinio ar psichologinio įtampos. Gyvensenos pasirinkimai, tokie kaip rūkymas, piktnaudžiavimas alkoholiu ar narkotinėmis medžiagomis, taip pat stipriai didina aritmijos riziką. Dažnai ritmo sutrikimai atsiranda kaip kitų ligų, pavyzdžiui, širdies nepakankamumo, vainikinių arterijų ligos arba diabeto, pasekmė.
Aritmijos ypatumai
Dalis žmonių neturi galimybių visiškai išvengti aritmijos atsiradimo. Tačiau jeigu ji pasireiškė, galima imtis žingsnių, padedančių sumažinti simptomų dažnumą ir neleisti būklei blogėti.
Ką reikėtų žinoti apie savo aritmiją
Pirmiausia svarbu gerai pažinti savo ritmo sutrikimą. Kreipdamiesi į gydytoją, kartu pasvarstykite:
- Kokios yra tikėtinos Jūsų aritmijos priežastys? Galbūt ją sukėlė stresas, žalingi įpročiai ar kitos ligos?
- Kuri širdies dalis yra aritmijos židinys?
- Kaip pasikeičia širdies ritmas – ar padažnėja, sulėtėja, o gal pasidaro nereguliarus?
- Kokie veiksniai labiausiai išprovokuoja simptomus?
- Kada simptomai palengvėja?
Išsamiai išsiaiškinę savo sutrikimą, lengviau žinosite, kaip valdyti simptomus. Tai taip pat padės suprasti Jus artimiesiems, draugams ir medicinos specialistams.
Veiksniai, galintys sukelti aritmiją
Dažnai ritmo sutrikimus išprovokuoja tam tikros aplinkybės. Tai gali būti įtemptos situacijos darbe, šeimoje ar mokykloje. Kartais simptomus pablogina sudėtingi tarpusavio santykiai ar konfliktai. Prieširdžių plakimą stiprina ir tokios medžiagos kaip kofeinas, nikotinas, alkoholis.
Taip pat verta įvertinti, ar Jūsų vartojami vaistai kitoms ligoms negali sukelti ritmo pokyčių. Apie tai būtinai pasikalbėkite su gydytoju – jis patars, jei reikės koreguoti vaistų dozavimą ar keisti preparatus. Nepatartina keisti vaistų ar jų dozuoti savarankiškai.
Kaip sumažinti riziką ir valdyti simptomus
Jei pavyks išvengti Jūsų simptomus sukeliančių veiksnių arba juos tinkamai kontroliuoti, aritmijos trukdys rečiau arba susilpnės. Aktyvus judėjimas ir mankšta stiprina širdį, didina jos ištvermę bei prisideda prie sveikesnio gyvenimo ateityje.
Širdies ritmą dažnai keičia šios medžiagos:
- nikotinas
- kofeinas
- kai kurie vaistai be recepto
- alkoholis
- narkotinės medžiagos
Atsisakę šių žalingų įpročių galite suvaldyti aritmijos eigą, sumažinti priepuolių dažnį ir drauge sumažinti kitų ligų, tokių kaip onkologinės ar širdies ligos, tikimybę.
Ką daryti, jei prireikia pagalbos
Jeigu simptomai pasunkėja, svarbu turėti iš anksto parengtą veiksmų planą, labiausiai tinkantį Jūsų situacijai. Gydytojas gali rekomenduoti vartoti vaistą vos pajutus pirmuosius požymius arba pasitelkti specialius pratimus ar judesius, padedančius atkurti taisyklingą širdies ritmą. Derinkite veiksmus su gydytoju, kad suvaldytumėte simptomus kuo saugiau ir veiksmingiau.
Mitybos įtaka širdies veiklai
Tyrimai rodo, kad omega-3 riebalų rūgštys gali sumažinti staigios širdies mirties riziką. Šias medžiagas gausu šaltųjų vandenų žuvyse, tokiuose kaip lašiša, skumbrė, silkė ar sardinės. Sveikatai naudinga šias žuvis įtraukti į mitybą bent du kartus per savaitę. Papildomai omega-3 galima gauti ir vartojant maisto papildus, pavyzdžiui, žuvų taukus.
