Arterinė embolija – tai būklė, kai kraujo krešulys patenka į arteriją ir ją užkemša, todėl sutrinka arba visiškai sustoja kraujotaka. Neretai embolija išsivysto galūnėse – rankose, kojose ar pėdose. Šis sutrikimas gali paveikti ir kitus kūno organus, pavyzdžiui, smegenis, širdį, inkstus ar plaučius.
Kaip susiformuoja arterinė embolija
Pagrindinė priežastis, dėl kurios išsivysto arterinė embolija, – pažeistos ar susilpnėjusios arterijų sienelės. Tokiam pažeidimui dažniausiai įtakos turi ligos arba kiti sveikatos sutrikimai. Aukštas kraujospūdis – vienas iš pagrindinių rizikos faktorių, nes silpnina kraujagyslių sieneles ir palengvina krešulių susidarymą.
- Rūkymas
- Padidėjęs cholesterolio kiekis ir arterijų sienelių sukietėjimas
- Chirurginės intervencijos, paveikiančios kraujotaką
- Kraujagyslių traumos
- Širdies ligos
- Prieširdžių virpėjimas ir kitų širdies ritmo sutrikimų formos
Kokie simptomai gali atsirasti?
Embolijos požymiai priklauso nuo vietos, kurioje susidarė krešulys. Dažniausiai simptomai pasireiškia vienoje kūno pusėje – toje, kurioje užsikimšo kraujagyslė. Galūnėse gali pasirodyti šie ženklai:
- staigus šalčio pojūtis
- nebėra juntamas pulsas
- judesio stoka
- dilgčiojimas, nutirpimas
- raumenų skausmas ar spazmai
- blyški oda
- silpnumo jausmas
- atsiveriančios žaizdos (opos)
- odai gali pasirodyti luptis
- vietinės audinių žūties požymiai
Kas linkę susirgti arterine embolija?
Kai kurie gyvenimo būdo ir sveikatos veiksniai didina riziką susidurti su arterine embolija. Riziką didina:
- rūkymas
- padidėjęs kraujospūdis
- nesenas chirurginis gydymas
- kamuojančios širdies ligos
- maistas, kuriame daug cholesterolio
- pernelyg dažnas bei greitas širdies plakimas
- antsvoris
- sėslus gyvenimo būdas
- vyresnis amžius
Kaip nustatoma arterinė embolija?
Diagnozuodami šią būklę, gydytojai pirmiausia įvertina pulsą galūnėse – jei jo nejaučiama, tai gali rodyti kraujyje atsiradusį užsikimšimą. Kartais papildomai atliekami įvairūs tyrimai, leidžiantys tiksliai nustatyti krešulio vietą ir mastą:
- Angiografija – leidžia apžiūrėti kraujagyslių būklę ir galimus pokyčius
- Doplerio ultragarsas – vertina kraujo tėkmę
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – vizualiai aptinka krešulius ar pasikeitimų vietas
Kokios yra gydymo galimybės?
Gydymo strategija parenkama atsižvelgiant į krešulio vietą ir dydį. Tikslas – atstatyti kraujo tekėjimą ir užkirsti kelią ilgalaikiam pažeidimui. Dažnai gydymas prasideda vaistais arba, esant reikalui, atliekamos chirurginės procedūros. Naudojami šie gydymo būdai:
- Kraujo krešėjimą mažinantys vaistai (antikoaguliantai)
- Krešulius ištirpdantys vaistai (trombolitikai)
- Skausmą slopinantys vaistai per veną
- Angioplastika – procedūra, kurios metu į susiaurėjusią ar užsikimšusią arteriją įvedamas balionėlis, atstatantis kraujagyslės praeinamumą; kartais įstatomas stentas, kad sustiprintų kraujagyslės sieneles
Kaip sumažinti riziką susidurti su embolija?
Norint užkirsti kelią arterinei embolijai ar pagerinti kraujotaką, itin svarbu atsisakyti nesveikų įpročių ir keisti gyvenimo būdą. Svarbūs prevencijos patarimai:
- nerūkykite
- venkite riebaus, cholesterolio daug turinčio maisto
- rinkitės reguliarų fizinį aktyvumą
Prognozė ir gijimas
Gijimo sėkmę lemia tai, kaip anksti buvo pradėtas gydymas, taip pat embolijos dydis ir vieta. Daugelis žmonių, gavę savalaikį gydymą, visiškai pasveiksta. Tačiau kartais embolija gali pasikartoti, todėl svarbu stebėti savo sveikatos būklę ir kuo skubiau reaguoti į pasikartojančius simptomus, kad būtų išvengta didesnių pažeidimų.
