Aspirinas yra vienas dažniausiai naudojamų vaistų tiek skausmui, tiek karščiavimui malšinti. Jį galima įsigyti skirtingomis formomis: kramtomos, geriamųjų ar tirpių tablečių pavidalu, taip pat kaip žvakučių. Nors dažniausiai šis vaistas vartojamas savarankiškai esant lengvam galvos, raumenų ar sąnarių skausmui, tačiau jis taip pat gali būti naudojamas pagal gydytojo nurodymus kitų būklių gydymui ar prevencijai.
Kam naudojamas aspirinas?
Dažniausios paskirtys
Aspirinas plačiai vartojamas tokioms būklėms gydyti:
- Lengviems ir vidutinio sunkumo skausmams, tokiems kaip galvos skausmas, mėnesinių skausmas, artrito ar raumenų skausmas.
- Kūno temperatūrai (karščiavimui) mažinti.
Gydytojas aspirino gali rekomenduoti ir kitoms būklėms gydyti pagal individualų poreikį.
Kaip veikia aspirinas?
Aspirinas slopina tam tikrų medžiagų (prostaglandinų) gamybą organizme, kurios atsakingos už skausmą, uždegimą ir temperatūros kilimą. Dėl šios priežasties vaistas greitai sumažina minėtus simptomus.
Kokios yra aspirino dozavimo formos ir stiprumas?
- 81 mg kramtomos tabletės
- 81 mg, 325 mg geriamieji kapsulės
- 81 mg, 325 mg pailginto atpalaidavimo tabletės
- 81 mg, 325 mg, 500 mg tabletės
- 300 mg tiesiosios žarnos žvakutės
- 325 mg putojančios tabletės
Kaip teisingai laikyti aspiriną?
Tabletes ir kapsules laikykite kambario temperatūroje, vengiant tiesioginių saulės spindulių ir šilumos. Kai kurių produktų etiketėse gali būti nurodytos papildomos rekomendacijos, pvz., nelaikyti temperatūroje virš 40 °C.
Tiesiosios žarnos žvakutes rekomenduojama laikyti šaldytuve arba vėsioje vietoje – 8°C–15°C temperatūroje.
Įspėjimai ir atsargumo priemonės
Kada aspirino vartoti negalima?
- Esant alergijai aspirinui ar bet kuriai kitai šio vaisto sudedamajai daliai.
- Po burnos ar tonzilių chirurginių intervencijų – ne trumpiau kaip 7 dienas, nebent kitaip nurodė gydytojas.
- Vaikai ar paaugliai, sergantys ar neseniai sirgę virusine infekcija (pvz., vėjaraupiais, gripu), neturėtų vartoti aspirino.
Ką verta žinoti prieš vartojant aspiriną?
- Nepamirškite pasitarti su gydytoju ar vaistininku, jei jūs:
- Yra 60 metų ar vyresni
- Sergate astma
- Turite skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opą, dažnai jaučiate rėmenį ar skrandžio skausmus
- Sergate kraujavimo sutrikimais
- Sergate aukštu kraujospūdžiu, širdies, kepenų ar inkstų ligomis
- Dažnai ar daug vartojate alkoholio
Nėštumo metu 20 savaitę ar vėliau aspirino vartoti galima tik nustačius gydytojui. Taip pat pasitarkite dėl vartojimo žindymo laikotarpiu.
Sąveika su kitais vaistais ir medžiagomis
Ar galima aspiriną vartoti su maistu, gėrimais ar kitais vaistais?
Žinomos sąveikos tarp aspirino ir maisto ar gėrimų nėra. Tačiau reguliarus alkoholio vartojimas gali padidinti šalutinio poveikio riziką, todėl rekomenduojama alkoholį vartoti saikingai arba visai jo atsisakyti vartojant aspiriną.
Prieš pradėdami vartoti aspiriną, būtinai informuokite medikus apie visus naudojamus vaistus ir papildus. Ypač pasakykite, jei vartojate:
- Kraujo krešėjimą mažinančius vaistus
- Kitus nesteroidinius priešuždegiminius vaistus (NSAID), pvz., ibuprofeną, naprokseną ir kt.
- Gliukokortikoidus (kortikosteroidus), pvz., deksametazoną, metilprednizoloną, prednizoną
- Diuretikus („šlapimo išsiskyrimą“ skatinančius vaistus)
- Vaistus podagros, diabeto, artrito gydymui
Šis sąrašas nėra pilnas – visada tikrinkite galimas sąveikas su gydytoju arba vaistininku.
Ką daryti praleidus dozę?
Aspirinas dažniausiai vartojamas tik esant poreikiui. Jei turėjote vartoti pagal tvarkaraštį ir pamiršote, išgerkite dozę vos prisiminę. Jeigu jau beveik laikas kitai dozei – praleiskite pamirštąją ir toliau laikykitės įprasto grafiko. Nevartokite dvigubos ar didesnės dozės vienu metu. Visada laikykitės instrukcijų, pateiktų ant vaisto pakuotės ar gydytojo nurodymų.
Licencijuota farmacininkė, įgijusi farmacijos daktaro (PharmD) laipsnį University of North Carolina at Chapel Hill, viename iš geriausių farmacijos universitetų JAV. Per daugiau nei 10 metų tarptautinės patirties Aistė dirbo tiek akademinėje, tiek klinikinėje aplinkoje – nuo tyrimų ligoninėje iki individualizuotų vaistų terapijos planų sudarymo. Ji specializuojasi farmakogenomikoje, vaistų sąveikų prevencijoje ir lėtinių ligų vaistiniame valdyme. Šiuo metu Aistė dirba konsultuojančiąja farmacininke prestižinėje Bostono klinikoje ir aktyviai prisideda prie mokslinių publikacijų bei jaunų farmacijos specialistų rengimo.
