Astrafobija – tai stipri, nuolatinė baimė žaibų ir griaustinio. Dažniausiai ši baimė pasireiškia vaikystėje, tačiau gali išlikti ir suaugus. Be žmonių, ši fobija neretai paveikia ir gyvūnus.
- 1.Kas dažniausiai susiduria su astrafobija
- 2.Astraphobijos simptomai
- 3.Kada astrafobija diagnozuojama
- 4.Gydymas ir pagalba sergantiems astrafobija
- 5.Kaip padėti vaikui, kuris bijo perkūnijos
- 6.Astrafobijos poveikis ilgalaikėje perspektyvoje
- 7.Ką verta aptarti su specialistu
- 8.Kaip įveikti baimę griaustiniui ir žaibams
Kas dažniausiai susiduria su astrafobija
Mažieji dažnai išsigąsta griaustinio, tačiau, jei šis nerimas tampa labai stiprus ar neišnyksta augant, galima įtarti astrafobiją. Dažniau tokią baimę patiria vaikai, kurie turi sensorinio jautrumo sutrikimų ar yra autizmo spektro.
- Jei šeimoje buvo sergančių nerimo sutrikimais, depresija ar kitomis fobijomis, tikimybė susidurti su astrafobija padidėja.
- Traumuojantys potyriai, pavyzdžiui, gamtos stichijos ar audros, taip pat gali paskatinti šios fobijos atsiradimą.
- Būna atvejų, kai konkrečių priežasčių, kodėl išsivystė astrafobija, nepavyksta nustatyti.
Pagal statistiką, astrafobija priskiriama dažniausioms specifinėms fobijoms. Per metus bent viena specifine fobija susiduria apie aštuoni procentai suaugusiųjų, o moterų tarpe – dvigubai dažniau nei vyrų.
Astraphobijos simptomai
Pagrindinis astrafobijos bruožas – perdėta, stipri baimė ar net panika per audrą. Daugelis žino, kad jų išgyvenama baimė kur kas stipresnė nei tikrąją grėsmę kelianti pati audra, tačiau tai nesumenkina patiriamų išgyvenimų.
- Prieš griaustinį ar jo metu, žmogus gali stropiai sekti orų prognozes, vengti net filmų ar nuotraukų su žaibais.
- Pasitaiko panikos priepuolių arba stipraus nerimo žinią apie artėjančią audrą.
- Pojūčiai kyla iš karto sužinojus apie būsimą perkūniją, net ir suprantant, jog pavojus negręsia.
Fiziniai simptomai
- Krūtinės skausmas ar diskomfortas
- Galvos svaigimas ar silpnumo pojūtis
- Viduriavimo epizodai
- Širdies plakimo pagreitėjimas ar permušimai
- Pykinimas, vėmimas
- Sunku kvėpuoti
- Gausus prakaitavimas
- Drebulys, kūno traukuliai
Kada astrafobija diagnozuojama
Diagnozuojant astrafobiją atsižvelgiama į tai, kaip ilgai žmogus jaučia stiprų, nuolatinį nerimą, kuris trunka jau šešis mėnesius ar daugiau. Svarbu išsiaiškinti, ar žmogus sąmoningai vengia griaustinio, net kai audra matoma tik ekrane ar girdima kaip garsas. Tiriama, ar baimė ir panika trukdo gyventi įprastą gyvenimą.
- Klausimai gali būti apie nerimą dėl audros net esant geram orui, apie vengimą net pokalbių, nuotraukų ar filmų, susijusių su griaustiniu ir žaibais.
Kartais stiprus nerimas gali būti susijęs ir su kitais emocinės sveikatos sutrikimais, todėl specialistai siekia atskirti fobiją nuo kitų būklių.
Gydymas ir pagalba sergantiems astrafobija
Astraphobijos gydymas yra panašus į kitų fobijų gydymą. Kiekvienam žmogui gali tikti skirtingas metodas, todėl gydymas dažnai derinamas individualiai.
- Ekspozicinė terapija. Tai gydymo būdas, kai žmogus pamažu susiduria su bijomu reiškiniu – iš pradžių klausosi perkūnijos įrašų, žiūri nuotraukas ar vaizdo įrašus, vėliau po truputį mokosi išlikti ramiam tikros audros metu. Tai viena efektyviausių fobijų gydymo praktikų.
- Kognityvinė elgesio terapija. Šios terapijos metu mokomasi keisti neigiamas mintis pozityvesnėmis, suprasti, kas sukelia pernelyg stiprią baimę, ir mokytis naujų reakcijų.
- Dialektinė elgesio terapija. Jungia pokalbių terapiją su streso mažinimo praktikomis, pavyzdžiui, meditacija. Šis metodas padeda išmokti suvaldyti emocijas ir nerimą.
- Vaistai nuo nerimo. Kartais skiriami medikamentai, padedantys lengviau ištverti sudėtingus laikotarpius ar sumažinti panikos priepuolius, kai prognozuojamos audros.
- Streso valdymo įgūdžiai. Gydytojai dažnai moko įvairių metodų, padedančių nusiraminti: giluminio kvėpavimo, fizinio aktyvumo, specialių pratimų, kurie spalio akimirkas sumažina nerimą. Po audros gali padėti trumpas pasivaikščiojimas, kuris nuramina, patvirtina saugumą.
Kaip padėti vaikui, kuris bijo perkūnijos
Nerimas dėl oro reiškinių tarp vaikų yra įprastas reiškinys. Svarbu vaikui aiškinti, kodėl kyla griaustinis, paaiškinti, jog jis negali jų sužeisti, ir padėti pažinti gamtos reiškinius paprastai. Galima pasakoti, kad audros – svarbi gamtos dalis, kuri padeda augti augalams ir gėlėms.
- Pasirūpinkite, kad vaikas turėtų jaukią, saugią vietą pasislėpti nuo audros, ypač jei yra labai jautrus garsams.
- Jei vaikas patiria labai stiprų stresą, pokalbių apie audras gali nepakakti. Tokiu atveju rekomenduotina pasikonsultuoti su psichikos sveikatos specialistu.
Astrafobijos poveikis ilgalaikėje perspektyvoje
Laiku pradėjus gydymą, dažniausiai pavyksta pažaboti astrafobijos simptomus ir sugrįžti prie visavertės kasdienybės. Tačiau negydoma stipri baimė gali sudaryti kliūtis bendrauti, pakenkti emocinei sveikatai. Užsitęsus, gali išsivystyti depresija, kitos nuotaikos ar nerimo sutrikimai, atsirasti socialinis atsiribojimas ar net priklausomybės nuo įvairių medžiagų.
Ką verta aptarti su specialistu
- Kokios priežastys galėjo lemti astrafobijos atsiradimą?
- Ar kartu nesireiškia ir kiti psichologiniai sutrikimai, kuriuos reikėtų gydyti?
- Kokios gydymo galimybės yra tinkamiausios mano atveju?
- Kiek realiai galima tikėtis įveikti baimę per audras?
Kaip įveikti baimę griaustiniui ir žaibams
Gydymo dėka ilgainiui galima išmokti valdyti, o kartais net visiškai atsikratyti baimės prieš audrą. Svarbiausia – kreiptis pagalbos ir nesiimti visko spręsti vieniems. Su teisinga parama ir profesionalų pagalba, daugumai žmonių pavyksta susigrąžinti ramybę net stichijos metu.
