Ataksinė cerebrinė paralyžius yra reta neurologinė būklė, kurią dažniausiai galima atpažinti pagal nestabilius judesius, sunkumus valdant kūną ir sutrikusią pusiausvyrą. Dažnai diagnozuojama vaikams, ši liga gali paveikti gebėjimą tiksliai judinti rankas, eiti tiesiai ar išlaikyti koordinaciją įvairiose kasdienėse veiklose.
Kas yra ataksinė cerebrinė paralyžius?
Ataksinė cerebrinė paralyžius – tai būklė, kai pažeidžiamos smegenų struktūros, atsakingos už judesių kontrolę, ypač smegenėlės. Dėl šių pokyčių žmogus gali sunkiai valdyti rankas, netiksliai pasiekti daiktus ar išlaikyti pusiausvyrą. Gali būti pažeistas ir gylio pojūtis – sunkiau suprasti, kur tiksliai yra daiktai aplinkoje ir kiek jie nutolę nuo kūno.
Kaip liga paveikia kūną?
Ši liga gali pasireikšti įvairiose kūno vietose. Ji paveikia ne tik kojas ir rankas, bet ir pirštus, akis ar raumenis, reikalingus kalbėjimui bei rijimui. Dėl išbalansuotų signalų tarp smegenų ir kūno dalys kartais juda ne taip, kaip norima – pavyzdžiui, ranka pasiekia ne ten, kur nukreipta.
Neretai ataksinė cerebrinė paralyžius painiojama su nevikrumu ar net imituojamu neblaivumu, nes judesiai gali atrodyti netikslūs ar neprognozuojami.
Simptomai ir priežastys
Ataksinės cerebrinės paralyžiaus simptomai
- Drebulys arba rankų ir kūno drebėjimas
- Nepatikimi, tikslumo stokojantys judesiai (pvz., ranka prasilenkia su norimu daiktu)
- Perteklinis judesių koregavimas bandant pataisyti netikslumą
- Sunku suderinti skirtingų kūno dalių judesius, pavyzdžiui, plojant, rašant ar piešiant
- Nesaugi eisena, nestabilus stovėjimas
- Platus žingsniavimas, kai kojos išstatytos plačiau, nei klubai
- Kalbėjimo ir rijimo sunkumai
- Lėti akių judesiai arba akių „peršokimai“, kai jie praeina pro norimą tašką
Žmogus su šia būkle gali atrodyti lyg „nekoordinuotas“ ar sunkiai valdytų kūną.
Kaip ataksinė cerebrinė paralyžius veikia kalbą?
Ataksinė cerebrinė paralyžius neretai sutrikdo raumenų, atsakingų už kalbą ir rijimą, darbą. Dėl šios priežasties atsiranda „perkirsta kalba“ – sakomą frazę ar žodžius gali skirti pauzės, balsas tampa monotoniškas, mažiau emocingas, o kvėpavimas išreiškiamas garsiau.
Kokias kūno vietas gali paveikti ši būklė?
- Kojos
- Rankos
- Pirštai ir delnai
- Akys
- Ryklės ir rijimo raumenys
Kas sukelia ataksinę cerebrinę paralyžių?
Pagrindinė šios ligos priežastis – smegenėlių pažeidimas. Smegenėlės valdo judesių koordinaciją ir pusiausvyrą, tad bet koks jų sutrikimas veda prie ataksinių simptomų.
Smegenų pažaida gali įvykti dar nėštumo metu, gimdymo metu arba netrukus po gimimo. Galimos priežastys:
- Kraujo tėkmės sutrikimas į smegenis
- Kraujosruvos smegenyse
- Infekcija, kuri pažeidžia smegenis
- Galvos trauma
- Retais atvejais – genetiniai pokyčiai
Didina riziką, jei nėštumo metu buvo infekcija, priešlaikinis gimdymas, komplikacijos su placenta ar gimda, bemasinis vaisius, gimusiam kūdikiui – stiprus negydytas gelta ar yra daugiavaisė nėštumo eiga (dvyniai, tryniai ir pan.).
Galimos komplikacijos
- Sunkumai atliekant koordinuotus judesius
- Didelė griuvimų, traumų rizika
- Vėluoja motorinė raida – sunkiau išmokstama šliaužioti, vaikščioti, čiupinėti
- Nors retai, gali būti susiję ir su intelekto raidos sutrikimu ar traukuliais
Daugelio vaikų pažinimo gebėjimai išlieka nepakitę, nors kiekvienas atvejis yra individualus. Didžiausią įtaką ši liga dažniausiai turi judesiams ir motorikai.
Kaip nustatoma diagnozė?
Ataksinė cerebrinė paralyžius paprastai diagnozuojama ankstyvoje vaikystėje, įvertinus fizinę raidą ir pastebėjus judesių sutrikimus. Gydytojas atlieka fizinį ištyrimą, pasidomi pasiektais raidos etapais ir pastebimais simptomais. Vertinamas raumenų tonusas, judesių valdymas, koordinacija.
Kokie tyrimai atliekami?
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT)
- Kompiuterinė tomografija (KT)
- Elektroencefalograma (EEG)
- Kraujo ar šlapimo tyrimai
- Kalbos raidos vertinimas
- Oftalmologo (akių gydytojo) apžiūra
- Genetinis ištyrimas
Kai kuriuos tyrimus gali prireikti atlikti tam, kad būtų atmestos kitos ligos, galinčios sukelti panašius simptomus.
Kaip gali būti padedama pacientui?
Nors ataksinės cerebrinės paralyžiaus išgydyti kol kas negalima, įvairūs gydymo metodai ir kasdienė pagalba padeda vaikui siekti savarankiškumo bei palengvinti kasdienybę. Gydymas gali būti kompleksinis:
- Specifiniai pratimai, gerinantys judesių koordinaciją, atliekami namuose
- Fizinė, ergoterapija, logopedo pagalba
- Ortopediniai įtvarai ar kitos techninės priemonės, padidinančios savarankiškumą
- Vaistai, atpalaiduojantys raumenis
Simptomų valdymas ir reabilitacija trunka visą gyvenimą, todėl komandos pagalba yra itin svarbi kiekviename vaiko augimo etape.
Ligą lydinčios perspektyvos
Ataksinė cerebrinė paralyžius nėra progresuojanti – simptimai nepablogėja vaikui augant, tačiau vis tiek reikia nuolatinės pagalbos ir gydymo. Dauguma žmonių išmoksta prisitaikyti prie turimų sunkumų, savarankiškai tvarkytis buityje ir saugiai judėti.
Gyvenimo trukmė įprastai nesutrumpėja – žmonės, turintys šią diagnozę, gali gyventi pilnavertį gyvenimą. Komplikacijų pasitaiko, tačiau gydymas ir priežiūra leidžia jas suvaldyti ir suteikia daugiau galimybių džiaugtis kasdienybe.
Kada verta kreiptis į gydytoją?
Pastebėjus neįprastus judesius (drebulį, lėtus ar nenatūralius akių judesius) ar jeigu vaikas atsilieka nuo bendraamžių svarbiuose raidos etapuose (pavyzdžiui, vaikščiojime, kalboje), rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju. Sunkios traumos po griuvimo atveju būtina kuo greičiau kreiptis į medikus.
Klausimai, kuriuos pravartu užduoti gydytojui
- Paprašyti išsamiau paaiškinti vaiko diagnozę ir gydymo galimybes
- Koks gydymas galėtų būti tinkamiausias simptomų mažinimui?
- Kokie yra šio gydymo tikslai?
- Ar yra specialių įrankių ar priemonių, galinčių padėti vaikui?
- Kaip dažnai turėtų būti lankoma fizinė ar ergoterapija?
Kiekvieno vaiko raidos kelias ir poreikiai gali skirtis, todėl svarbu nuolat bendrauti su gydytojų komanda ir ieškoti geriausiai tinkančių pagalbos būdų.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
