Atoniniai priepuoliai – tai staigūs, trumpalaikiai smegenyse vykstantys elektrinės veiklos sutrikimai, dėl kurių prarandama raumenų įtampa ir kontrolė. Dažniausiai žmogus gali netikėtai užsimerkti, išmesti iš rankų daiktą ar net parkristi. Tokie priepuoliai dažnai sukelia įvairias traumas.
Kaip vyksta atoninis priepuolis?
Įsivaizduokite marionetę, kurią laikote vertikaliai už virvelių. Kai traukiate už virvučių – lėlė stovi tiesiai, tačiau vos tik virvelės atleidžiamos, ji suglemba. Panašiai nutinka ir žmogui per atoninį priepuolį: raumenys staiga netenka įtampos, kūnas tampa nepalaikomas, todėl galite netikėtai sukristi, nugriūti ar išslysti iš pozos. Priepuoliui pasibaigus, raumenų kontrolė paprastai greitai grįžta ir žmogus vėl gali judėti įprastai.
Tokius priepuolius gydytojai kartais vadina atoniniais, akinetiniais arba „kritimo“ (drop) priepuoliais. Jei priepuoliai kartojasi, gydytojas padės pasirinkti apsaugos ir saugumo priemones.
Atoninių priepuolių simptomai
Atoniniai priepuoliai laikinai paveikia raumenų įtampą ir sąmonę. Dažniausi požymiai yra:
- Netikėtas ir trumpas viso kūno arba kūno dalies raumenų suglebimas, silpnumas.
- Sąmonės praradimas arba trumpalaikis priblėsta budrumas.
Po atoninio priepuolio raumenų tonusas greitai grįžta.
Pavojai ir galimos traumos
Dėl staigaus raumenų tono praradimo didėja kritimų ir traumų rizika. Dažnai žmogus nesitiki priepuolio ir gali užsimerkti, numesti rankoje laikomus daiktus, susižaloti. Kritimo metu galima:
- Įsipjauti ar susižeisti odą.
- Gauti sumušimų.
- Sulaužyti kaulą.
- Patirti galvos smegenų traumą.
Pavojingiausia tie atvejai, kai priepuolio metu užsiimama veikla, reikalaujančia visiško dėmesio, pvz., vairuojama ar valdoma sunki technika – net ir trumpas dėmesio praradimas gali baigtis labai rimtomis pasekmėmis.
Priepuolio trukmė ir atoslūgio laikotarpis
Dažniausiai atoninis priepuolis trunka apie 15 sekundžių. Po priepuolio žmogus gali trumpai jaustis sutrikęs, bet sąmonė ir judėjimo gebėjimai gana greitai atsistato.
Būna ir tokių atvejų, kai priepuoliai seka vienas po kito – tokios „serijos“ gali atrodyti kaip laikinas paralyžius, trunkantis nuo kelių minučių iki valandos. Jei priepuoliai nesibaigia ilgiau nei 15 minučių, reikalinga skubi medicininė pagalba.
Kas vyksta po priepuolio?
Po atoninio priepuolio raumenų stiprumas paprastai sugrįžta, tačiau kartais išlieka trumpalaikė judesių negalia (paralyžius). Gali būti sunku prisiminti pačią priepuolio eigą ar suvokti, kas įvyko – dažnai žmogus atsipeikėja kitoje vietoje, nei buvo prieš priepuolį (pvz., gulėdamas ant žemės jei prieš tai stovėjo). Po kritimo dažnai prireikia trumpai pailsėti, ypač jei buvo patirtos traumos.
Vaikams, kurie nesusižeidė, po trumpo poilsio dažnai vėlgrįžtama prie ankstesnės veiklos.
Kas sukelia atoninį priepuolį?
Atoninį priepuolį lemia staigus elektrinis aktyvumas tose smegenų srityse, kurios reguliuoja raumenų tonusą, pvz., kaktinėje skiltyje ar smegenų kamiene. Tiksli priežastis, kodėl tai nutinka, dažniausiai nežinoma.
Keli pagrindiniai rizikos veiksniai
- Atoniniai priepuoliai dažniausiai pasitaiko vaikams ir paaugliams iki 18 metų amžiaus.
- Ankstesni epilepsijos priepuoliai kūdikystėje (infantiliniai spazmai).
- Tokie neurologiniai sindromai kaip Lenokso-Gasto ar Draveto sindromas.
Nors retais atvejais atoniniai priepuoliai gali tęstis ir į suaugusį amžių, dažniau jie diagnozuojami vaikams arba paaugliams.
Diagnozė ir tyrimai
Atoninis priepuolis nustatomas specialisto apžiūros, neurologinio įvertinimo ir instrumentinių tyrimų metu. Diagnozei svarbu atpasakoti išgyventus simptomus: dažnai gydytojas paprašo, kad vizito metu kartu dalyvautų žmogus, matęs priepuolį, arba rekomenduoja atsiųsti užfiksuotą vaizdo įrašą.
Nustatant atoninius priepuolius ir atskiriant juos nuo kitų būklių, galima atlikti:
- Kraujo tyrimus.
- Elektroencefalogramą (EEG).
- Magnetinio rezonanso tomografiją (MRT).
- Pozitronų emisijos tomografiją (PET).
Jei per priepuolį buvo patirta trauma, papildomai gali būti taikomi radiologiniai tyrimai (pvz., rentgenas).
Gydymas ir pagalba
Pagrindinė gydymo kryptis – vaistai, mažinantys priepuolių dažnį bei sunkumą. Gydytojas gali skirti šiuos vaistus:
- Benzodiazepinai (pvz., klonazepamas arba klobazamas).
- Felbamatas.
- Levetiracetamas.
- Topiramatas.
- Valproinė rūgštis (valproatas).
- Zonisamidas.
Jei per priepuolį buvo patirta trauma, pirmiausia bus gydomos žaizdos, lūžiai ar kitos fizinės pasekmės.
Kartais, jei vaistai neduoda pakankamo efekto arba jei priepuoliai dažni ir sukelia sunkių sužalojimų, gydytojai siūlo papildomas priemones:
- Chirurginis gydymas (pvz., korpuso skaidymo operacija).
- Vago nervo stimuliacija.
- Apsauginės galvos priemonės (šalmai ar kitos priemonės).
- Specialios gydymo dietos, tokios kaip ketogeninė dieta, kurios kartais padeda kontroliuoti priepuolius.
Perspektyvos ir gyvenimas su atoniniais priepuoliais
Kiekvieno žmogaus situacija skirtinga – gydytojas pagal jūsų būklę pateiks individualius patarimus. Priepuolių dažnumą dažnai galima sumažinti vaistais ar kitu kompleksiniu gydymu. Tačiau traumos, patirtos priepuolių metu, gali turėti įtakos tolimesnei sveikatai. Gydytojas padeda parinkti priemones, kad būtų galima išvengti būsimų sužalojimų.
Kada kreiptis į gydytoją?
Reguliariai pasitarkite su gydytoju, jei priepuoliai kartojasi dažniau ar prasideda naujos traumos. Priklausomai nuo situacijos, gydymo planas gali būti keičiamas siekiant užtikrinti jūsų saugumą.
Kada būtina skubi pagalba?
- Pirmą kartą gyvenime patyrėte priepuolį.
- Priepuolio metu sunkiai susižalojote (pvz., lūžo kaulas).
- Per pusvalandį priepuoliai kartojasi daugiau nei tris kartus be pertraukų.
Klausimai gydytojui
- Kokio gydymo rekomenduojate mano atveju?
- Kokie galimi gydymo šalutiniai poveikiai?
- Ar galiu vairuoti?
- Kokią veiklą galiu saugiai tęsti?
Atoninio ir toninio priepuolio skirtumai
Pagrindinis skirtumas tarp atoninių ir toninių priepuolių slypi raumenų reakcijoje į smegenų elektrinį aktyvumą:
- Atoninis priepuolis: raumenys suglemba, netenkama jų jėgos.
- Toninis priepuolis: raumenys įsitempia, stipriai susitraukia.
Atoninio priepuolio metu dažnai žmogus suglemba ar parkrenta, o per toninį priepuolį kritimas būna staigus, lyg žmogus būtų nuverstas. Dažnai atoninio priepuolio metu traukuliai nepasireiškia, tačiau sąmonė gali trumpam išnykti.
