Atrofinis gastritas: simptomai, gydymas, mityba ir apibrėžtis

Atrofinis gastritas – tai lėtinis skrandžio gleivinės uždegimas, kurį lydi jos plonėjimas ir pokyčiai ląstelėse, kai skrandžio gleivinę pradeda keisti žarnyno gleivinei būdingos ląstelės. Atsižvelgiant į priežastis, ši būklė skirstoma į dvi rūšis: aplinkos veiksnių sukeliamą atrofinį gastritą ir autoimuninį atrofinį gastritą.

Skirtingos atrofino gastrito formos

Viena iš dažniausių formų vadinama aplinkos veiksnių nulemtu ar metaplastiniu atrofinio gastritu (sutrumpintai – EMAG). Dažniausiai ši ligos rūšis išsivysto dėl lėtinės infekcijos Helicobacter pylori bakterijomis. Ilgainiui šios bakterijos pažeidžia gleivinę saugantį gleivių sluoksnį, taip leisdamos rūgščiai žaisti destruktyvų vaidmenį – skrandžio rūgštis pradeda naikinti gleivinės ląsteles ir sukelia uždegimą.

Kita forma – autoimuninis atrofinis gastritas (AAG). Jo atveju žmogaus imuninė sistema klaidingai pradeda naikinti nuosavas skrandžio gleivinės ląsteles. Ši ligos rūšis dar žinoma kaip autoimuninis gastritas arba autoimuninis metaplastinis atrofinis gastritas.

Abi šios formos didina tam tikrų gerybinių navikų – nedidelių neuroendokrininių navikų – riziką skrandyje. Taip pat padidėja skrandžio vėžio tikimybė.

Kas dažniau susiduria su atrofiniu gastritu?

Aplinkos veiksnių sukelto atrofino gastrito rizika

  • Vyresni nei 70 metų asmenys
  • Žmonės, vartojantys daug druskos turinčius produktus
  • Turintys Helicobacter pylori infekciją
  • Rūkantieji
  • Gyvenantys ankštose sąlygose
  • Azijiečių ar Lotynų Amerikos kilmės asmenys

Autoimuninio atrofinio gastrito rizika didesnė jei:

  • Esate moteris
  • Turite šeimos narių, sergančių AAG
  • Yra genetinių mutacijų
  • Turite kitų autoimuninių ligų (pvz., Addisono liga, autoimuninis skydliaukės uždegimas, 1 tipo cukrinis diabetas, vitiligo)
  • Esate šiaurietiškos arba Afrikos kilmės

Paplitimas

Manoma, kad apie 15 % žmonių vienoje šalyje turi atrofinio gastrito požymių, tuo tarpu autoimuniniu atrofiniu gastritu serga nuo 0,5 % iki 2 % žmonių.

Atrofinio gastrito priežastys

Aplinkos veiksnių sukelto metaplastinio atrofinio gastrito priežastys

Pagrindinė ši ligos forma dažniausiai vystosi dėl Helicobacter pylori bakterijos infekcijos, kuri dažniausiai įgyjama vaikystėje. Užsikrečiama kontaktuojant su užterštais:

  • Maisto produktais
  • Vandeniu
  • Kita žmogaus seilėmis
  • Vėmalais
  • Išmatomis

Autoimuninio atrofinio gastrito priežastys

Šios ligos metu imuninė sistema reaguoja prieš savas skrandžio ląsteles ir baltymus – ypač vidinį faktorių, kuris yra būtinas vitamino B12 pasisavinimui. Stokojant šio baltymo, organizmui trūksta vitamino B12, vystosi megaloblastinė anemija, galimi nervų sistemos pažeidimai (neuropatija).

Atrofinio gastrito simptomai

Aplinkos veiksnių nulemtos ligos simptomai

  • Viršutinės pilvo dalies skausmas
  • Geležies stokos anemija
  • Nepaaškintas svorio mažėjimas
  • Pykinimas, vėmimas
  • Skrandžio opelės
  • Sumažėjęs apetitas

Autoimuninio atrofinio gastrito simptomai

  • Baltumas, blyški oda
  • Sparčiai plakanti širdis
  • Galvos svaigimas, silpnumas
  • Krūtinės skausmas
  • Ausų ūžesys
  • Pykinimas, vėmimas
  • Mąstymo ir orientacijos sutrikimai (sumišimas)
  • Galūnių tirpimas arba dilgčiojimas

Ligos nustatymas

Pirmiausia gydytojas išklausys simptomus ir apžiūrės pilvą, paspaudęs jį lengvai pasitikrins jautrumą. Dažnai skiriami kraujo tyrimai, kurie leidžia įvertinti:

  • Raudonųjų kraujo kūnelių kiekį (anemijai nustatyti)
  • Geležies atsargas
  • Vitaminą B12
  • Autoantikūnus
  • Hormoną gastriną (skatina rūgšties išsiskyrimą)
  • Pepsinogeną (skrandžio fermentų rodiklį)

Taip pat gali būti atliekama viršutinės skrandžio dalies endoskopija – į skrandį įkišamas plonas ilgas instrumentas su šviesos šaltiniu. Jos metu paimama nedidelė gleivinės dalis tyrimams, galima aptikti mažus neuroendokrininius auglius ir ištirti dėl Helicobacter pylori.

Gydymas

EMAG dažniausiai gydomas:

  • Antibiotikais, jei nustatyta H. pylori infekcija
  • Vaistais, mažinančiais skrandžio rūgšties sekreciją
  • Reguliaria endoskopine stebėsena

Autoimuninio atrofinio gastrito atvejais paprastai taikoma:

  • Vitamino B12 injekcijos
  • Geležies papildai ar infuzijos
  • Mažų neuroendokrininių auglių (jeigu randama) endoskopinis pašalinimas. Dažniausiai jie nebūna piktybiniai.

Tokiems pacientams skiriama reguliari stebėsena kas 1–2 metus.

Ligos prevencija

Aplinkos veiksnių sukelto gastrito prevencija

Tinkama rankų higiena – viena svarbiausių apsisaugojimo priemonių nuo EMAG. Rankas rekomenduojama plauti prieš valgį, po tualeto, po sauskelnių keitimo. Svarbu skatinti ir vaikus dažniau plauti rankas.

Autoimuninio atrofinio gastrito prevencija

Šios formos gastrito išsivystymo išvengti nepavyks, tačiau svarbu laiku atkreipti dėmesį į simptomus ir reguliariai tikrintis pas gydytoją.

Prognozė ir eiga

Nors atrofiniam gastritui nėra specifinio vienkartinio gydymo, dauguma žmonių ilgą laiką jaučiasi be jokių simptomų. Kai kurie gali visą gyvenimą vartoti vitamino B12 ar geležies papildus. Nedidelei daliai pacientų su pažengusia ligos eiga prireikia reguliariai tikrintis endoskopiškai – kas 3–5 metus. Nors skrandžio vėžio rizika egzistuoja, ji išlieka nedidelė. Neuroendokrininiai navikai dažniausiai būna gerybiniai, bet prireikia stebėsenos.

Kasdienis gyvenimas su atrofiniu gastritu

Kaip pasirūpinti savimi sergant EMAG?

  • Riboti druskos kiekį racione
  • Mesti rūkyti
  • Reguliariai lankytis pas gydytoją gastroenterologą, stebėti ligos eigą

Kaip rūpintis savimi sergant autoimuniniu atrofiniu gastritu?

Svarbu didinti vitamino B12 kiekį racione, valgant:

  • Jautieną
  • Fasuotas žuvis (pvz., lašišą, skumbrę ar tuną)
  • Jautienos kepenis
  • Kiaušinius
  • Pieną ir jogurtus
  • Sustiprintus pusryčių dribsnius
  • Moliuskus (pvz., midijas ar austrės)

Taip pat būtina reguliariai lankytis pas gastroenterologą, kuris stebės jūsų būklę ir, kai reikia, keis gydymo taktiką.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *