Atrofinis gastritas: simptomai, gydymas ir mityba

Atrofinis gastritas – tai lėtinis skrandžio gleivinės uždegimas, kurį lydi jos plonėjimas ir pokyčiai ląstelėse, kai skrandžio gleivinę pradeda keisti žarnyno gleivinei būdingos ląstelės. Atsižvelgiant į priežastis, ši būklė skirstoma į dvi rūšis: aplinkos veiksnių sukeliamą atrofinį gastritą ir autoimuninį atrofinį gastritą.

Skirtingos atrofino gastrito formos

Viena iš dažniausių formų vadinama aplinkos veiksnių nulemtu ar metaplastiniu atrofinio gastritu (sutrumpintai – EMAG). Dažniausiai ši ligos rūšis išsivysto dėl lėtinės infekcijos Helicobacter pylori bakterijomis. Ilgainiui šios bakterijos pažeidžia gleivinę saugantį gleivių sluoksnį, taip leisdamos rūgščiai žaisti destruktyvų vaidmenį – skrandžio rūgštis pradeda naikinti gleivinės ląsteles ir sukelia uždegimą.

Kita forma – autoimuninis atrofinis gastritas (AAG). Jo atveju žmogaus imuninė sistema klaidingai pradeda naikinti nuosavas skrandžio gleivinės ląsteles. Ši ligos rūšis dar žinoma kaip autoimuninis gastritas arba autoimuninis metaplastinis atrofinis gastritas.

Abi šios formos didina tam tikrų gerybinių navikų – nedidelių neuroendokrininių navikų – riziką skrandyje. Taip pat padidėja skrandžio vėžio tikimybė.

Susiję įrašai

Kas dažniau susiduria su atrofiniu gastritu?

Aplinkos veiksnių sukelto atrofino gastrito rizika

Vyresni nei 70 metų asmenys
Žmonės, vartojantys daug druskos turinčius produktus
Turintys Helicobacter pylori infekciją
Rūkantieji
Gyvenantys ankštose sąlygose
Azijiečių ar Lotynų Amerikos kilmės asmenys

Autoimuninio atrofinio gastrito rizika didesnė jei:

Esate moteris
Turite šeimos narių, sergančių AAG
Yra genetinių mutacijų
Turite kitų autoimuninių ligų (pvz., Addisono liga, autoimuninis skydliaukės uždegimas, 1 tipo cukrinis diabetas, vitiligo)
Esate šiaurietiškos arba Afrikos kilmės

Paplitimas

Manoma, kad apie 15 % žmonių vienoje šalyje turi atrofinio gastrito požymių, tuo tarpu autoimuniniu atrofiniu gastritu serga nuo 0,5 % iki 2 % žmonių.

Atrofinio gastrito priežastys

Aplinkos veiksnių sukelto metaplastinio atrofinio gastrito priežastys

Pagrindinė ši ligos forma dažniausiai vystosi dėl Helicobacter pylori bakterijos infekcijos, kuri dažniausiai įgyjama vaikystėje. Užsikrečiama kontaktuojant su užterštais:

Maisto produktais
Vandeniu
Kita žmogaus seilėmis
Vėmalais
Išmatomis

Autoimuninio atrofinio gastrito priežastys

Šios ligos metu imuninė sistema reaguoja prieš savas skrandžio ląsteles ir baltymus – ypač vidinį faktorių, kuris yra būtinas vitamino B12 pasisavinimui. Stokojant šio baltymo, organizmui trūksta vitamino B12, vystosi megaloblastinė anemija, galimi nervų sistemos pažeidimai (neuropatija).

Atrofinio gastrito simptomai

Aplinkos veiksnių nulemtos ligos simptomai

Viršutinės pilvo dalies skausmas
Geležies stokos anemija
Nepaaškintas svorio mažėjimas
Pykinimas, vėmimas
Skrandžio opelės
Sumažėjęs apetitas

Autoimuninio atrofinio gastrito simptomai

Baltumas, blyški oda
Sparčiai plakanti širdis
Galvos svaigimas, silpnumas
Krūtinės skausmas
Ausų ūžesys
Pykinimas, vėmimas
Mąstymo ir orientacijos sutrikimai (sumišimas)
Galūnių tirpimas arba dilgčiojimas

Ligos nustatymas

Pirmiausia gydytojas išklausys simptomus ir apžiūrės pilvą, paspaudęs jį lengvai pasitikrins jautrumą. Dažnai skiriami kraujo tyrimai, kurie leidžia įvertinti:

Raudonųjų kraujo kūnelių kiekį (anemijai nustatyti)
Geležies atsargas
Vitaminą B12
Autoantikūnus
Hormoną gastriną (skatina rūgšties išsiskyrimą)
Pepsinogeną (skrandžio fermentų rodiklį)

Taip pat gali būti atliekama viršutinės skrandžio dalies endoskopija – į skrandį įkišamas plonas ilgas instrumentas su šviesos šaltiniu. Jos metu paimama nedidelė gleivinės dalis tyrimams, galima aptikti mažus neuroendokrininius auglius ir ištirti dėl Helicobacter pylori.

Gydymas

EMAG dažniausiai gydomas:

Antibiotikais, jei nustatyta H. pylori infekcija
Vaistais, mažinančiais skrandžio rūgšties sekreciją
Reguliaria endoskopine stebėsena

Autoimuninio atrofinio gastrito atvejais paprastai taikoma:

Vitamino B12 injekcijos
Geležies papildai ar infuzijos
Mažų neuroendokrininių auglių (jeigu randama) endoskopinis pašalinimas. Dažniausiai jie nebūna piktybiniai.

Tokiems pacientams skiriama reguliari stebėsena kas 1–2 metus.

Ligos prevencija

Aplinkos veiksnių sukelto gastrito prevencija

Tinkama rankų higiena – viena svarbiausių apsisaugojimo priemonių nuo EMAG. Rankas rekomenduojama plauti prieš valgį, po tualeto, po sauskelnių keitimo. Svarbu skatinti ir vaikus dažniau plauti rankas.

Autoimuninio atrofinio gastrito prevencija

Šios formos gastrito išsivystymo išvengti nepavyks, tačiau svarbu laiku atkreipti dėmesį į simptomus ir reguliariai tikrintis pas gydytoją.

Prognozė ir eiga

Nors atrofiniam gastritui nėra specifinio vienkartinio gydymo, dauguma žmonių ilgą laiką jaučiasi be jokių simptomų. Kai kurie gali visą gyvenimą vartoti vitamino B12 ar geležies papildus. Nedidelei daliai pacientų su pažengusia ligos eiga prireikia reguliariai tikrintis endoskopiškai – kas 3–5 metus. Nors skrandžio vėžio rizika egzistuoja, ji išlieka nedidelė. Neuroendokrininiai navikai dažniausiai būna gerybiniai, bet prireikia stebėsenos.