Autoimuninė encefalito forma yra sutrikimas, kai paties žmogaus imuninė sistema ima pulti sveikas nervų ląsteles ir jų baltymus smegenyse. Tai sukelia smegenų uždegimą, galintį paveikti atmintį, sukelti traukulius ar psichozės epizodus. Nors autoimuninis encefalitas apima kelių rūšių ligas, jas visas vienija bendras mechanizmas – klaidingas organizmo imuninis atsakas į savo pačio nervų sistemas.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Dažniausia autoimuninio encefalito priežastis – imuninės sistemos sukurti antikūnai, kurie prisitvirtina prie specifinių smegenų ląstelių baltymų, trikdydami jų veiklą ir sukeldami uždegimą. Kas tiksliai paskatina imuninę sistemą pradėti šį antpuolį, iki galo nėra aišku. Kartais ši liga susijusi su kitomis būklėmis, pavyzdžiui, vėžiu (tai vadinama paraneoplastiniu encefalitu), o kai kuriais atvejais – su infekcijomis, tokiomis kaip herpes virusas. Tačiau dažnai neaptinkama jokios akivaizdžios priežasties.
- Ankstesni vėžio atvejai, ypač plaučių, užkrūčio arba kiaušidžių navikai, padidina susirgimo riziką.
- Gydymas imuninę sistemą veikiančiais vaistais (imuninių patikros taškų inhibitoriais) taip pat priskiriamas prie rizikos veiksnių.
- Sunkios smegenų infekcijos praeityje gali tapti polinkio priežastimi.
- Visgi daliai žmonių ši liga vystosi net ir nesant žinomų rizikos veiksnių.
Ligos simptomai
Autoimuninė smegenų uždegimo forma gali pasireikšti labai įvairiai, nes yra keletas šios ligos tipų. Dažniausiai simptomai progresuoja palaipsniui – per kelias savaites ar mėnesius.
- Laipsniškas atminties, dėmesio ir kitų pažinimo funkcijų silpnėjimas
- Orientacijos sutrikimai ir sumišimas
- Traukuliai, dažniausiai sunkiai valdomi įprastais vaistais nuo traukulių
- Nestandartiniai judesiai, pavyzdžiui, pasikartojantys veido ar burnos judesiai, raumenų trūkčiojimai, neįprasta išgąsio reakcija
- Kalbos sunkumai (afazija)
- Judesių koordinacijos arba pusiausvyros sutrikimai (ataksija)
- Psichozės simptomai – haliucinacijos, kliedesiai, persekiojimo jausmas
Pastebėjus tokius simptomus svarbu kuo greičiau kreiptis į gydytoją.
Galimos komplikacijos
- Ilgalaikiai pažinimo sutrikimai
- Užsitęsę traukuliai (status epilepticus)
- Koma
- Mirtis
Nustatymo metodai
Šios ligos diagnostika visuomet remiasi simptomų atsiradimo ir progresavimo analize bei tyrimais, kurie patvirtintų uždegiminius pokyčius galvos smegenyse. Kadangi simptomai gali sutapti su daugelio kitų ligų eiga, nustatymo procesas dažnai būna ilgas ir sudėtingas.
- Išsamus fizinis ir neurologinis ištyrimas ir paciento ligos istorija
- Mąstymo ir atminties testai
- Kraujas laboratoriniams tyrimams
- Galvos smegenų magnetinis rezonansas (MRT)
- Lumbalinė punkcija ir smegenų skysčio analizė
- Elektroencefalograma (EEG)
Kartais reikia papildomų tyrimų, kad būtų atmestos kitos galimos ligos.
Gydymo galimybės
Pagrindiniai autoimuninio encefalito gydymo tikslai – slopinti imuninę sistemą ir pašalinti naviką (jei jis yra).
- Pirmiausia naudojami vaistai, mažinantys uždegimą smegenyse – kortikosteroidai, intraveninis imunoglobulinas arba plazmaferezė.
- Jei tokios priemonės neveikia, gali būti skiriami papildomi imuninei sistemai įtakos turintys vaistai – rituksimabas (monokloninis antikūnas) arba ciklofosfamidas (chemoterapinis vaistas).
- Kai ligą sukelia navikas, patariama chirurginiu būdu jį pašalinti, derinant su chemoterapija.
Simptomų valdymas yra svarbi gydymo dalis. Tam gali būti paskirtos priemonės nuo traukulių, vaistai mažinantys nerimą, antidepresantai ar vaistai nuo psichozės, jei pasireiškia tokie sutrikimai. Pagalbą teikia ir reabilitacijos specialistai – kineziterapeutai, ergoterapeutai, logopedai.
Gydymo sėkmė
Ligos eiga ir gydymo rezultatai gali labai skirtis tarp skirtingų asmenų. Kai kurie pasveiksta jau po kelių dienų pradėjus gydymą, kitiems prireikia ilgesnio laiko – net kelių savaičių ar mėnesių.
Gydytojai nuolat stebi paciento būklę ir koreguoja gydymo planą pagal atsaką į paskirtus vaistus.
Prognozė ir gyvenimo trukmė
Ankstyvas gydymo pradėjimas sumažina ilgalaikių pasekmių ir ligos atkryčio tikimybę. Tačiau ligos eiga ir prognozė kiekvienam pacientui būna individuali. Kiti sveikatos sutrikimai, pavyzdžiui, onkologinės ligos, taip pat gali turėti įtakos gydymo rezultatui.
Paprastai autoimuninis encefalitas išgydomas, nors kai kuriems pacientams prireikia daugiau laiko visiškam pasveikimui. Liga gali vėl pasikartoti, ypač jei dėl vėžio gydymas nėra veiksmingas.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
