Besimptomė bakterijurija – tai būklė, kai šlapime randama bakterijų, tačiau nejaučiama jokių infekcijos požymių. Paprastai ši situacija nustatoma atliekant šlapimo tyrimą ar bakterijų pasėlį. Dažniausiai tai nėra pavojinga ir daugeliui žmonių specialaus gydymo nereikia.
Bendroji informacija
Bakterijų atsiradimas šlapime be jokių simptomų dažniausiai neturi įtakos sveikatai. Tačiau tam tikrais atvejais – pavyzdžiui, nėštumo metu, ruošiantis tam tikroms medicininėms procedūroms ar po inksto persodinimo – gydytojai gali skirti antibiotikų, kad sumažėtų komplikacijų rizika.
Nors besimptomė bakterijurija panaši į šlapimo takų infekciją, pagrindinis skirtumas – simptomai. Šlapimo takų infekcijai būdingi požymiai, tokie kaip karščiavimas, skausmas ar deginimas šlapinantis, dažnas noras šlapintis. O bakterijurija be šių pojūčių laikoma besimptome.
Kas dažniausiai serga
Besimptomė bakterijurija aptinkama gana dažnai ir dažnai būna trumpalaikė. Tyrimai rodo, kad ji nustatoma net iki 45 % asmenų, turinčių makštį – ypač dėl trumpesnių šlapimo takų. Tarp žmonių, gyvenančių globos namuose ar slaugos įstaigose ir vyresnių nei 70 metų amžiaus, besimptomė bakterijurija randama iki 50 %. Taip pat kone visiems, kurie ilgą laiką naudoja šlapimo takų medicininius prietaisus, pavyzdžiui, kateterius ar šlapimtakio stentus, gali pasireikšti ši būklė. Dažnai ligos laikotarpis būna labai trumpas – kartais užtenka net vienos dienos.
Besimptomės bakterijurijos simptomai
Ši būklė, kaip sako pats pavadinimas, nesukelia jokių juntamų simptomų. Jei atsiranda šlapimo takų infekcijai būdingi požymiai (karščiavimas, deginimas ar skausmas šlapinantis), tai jau laikoma simptomine bakterijurija arba šlapimo takų infekcija.
Ligos priežastys
Bakterijos natūraliai gyvena mūsų žarnyne ir ant odos. Dažniausiai jos patenka į šlapimo takus iš odos ar žarnyno – ar savo, ar kito žmogaus. Tai gali įvykti, kai nusišluostoma neteisinga kryptimi po tuštinimosi, naudojant šlapimo takų prietaisus, maudantis vonioje ar net lytinių santykių metu.
Dažniausi sukėlėjai
Pagrindinė besimptomės bakterijurijos priežastis yra Escherichia coli (E. coli), rečiau – Klebsiella pneumoniae bakterija.
Kas turi didesnę riziką?
- Gyvenimas ilgalaikės slaugos įstaigose arba globos namuose.
- Nuolatinis šlapimo takų kateteris ar stentas.
- Nugarkaulio pažeidimai.
- Serga pjautuvine anemija.
- Diabetas.
Kaip nustatoma besimptomė bakterijurija
Paprastai ši būklė diagnozuojama atliekant šlapimo pasėlį, kai tiriamas šlapimas dėl bakterijų. Jei nėra fizinių šlapimo takų infekcijos požymių, profilaktiškai šio tyrimo dažniausiai neatliekama. Tačiau tyrimas gali būti skiriamas, jei žmogus priklauso didesnės rizikos grupei – tokiu atveju jau reikia pritaikyti gydymą antibiotikais.
Gydymo ypatumai ir valdymas
Daugeliu atvejų besimptomė bakterijurija nėra gydoma. Neišsivysčius infekcijai, rimtų komplikacijų rizika išlieka nedidelė, o gydymas antibiotikais, atvirkščiai – gali sukelti daugiau žalos nei naudos. Nesvarbių infekcijų atveju antibakteriniai vaistai gali sukelti atsparumą antibiotikams, sunkiai gydomas infekcijas ir nemalonius, kartais skausmingus šalutinius reiškinius.
Kada reikalingas gydymas?
Yra tam tikrų situacijų, kai besimptome bakterijurija būtina gydyti:
- Nėštumas – negydoma bakterijurija didina priešlaikinio gimdymo ir mažo naujagimio svorio tikimybę.
- Inksto persodinimas – infekcija gali sukelti ūmią šlapimo takų infekciją ar net transplanto atmetimą.
- Urologinės procedūros – jeigu šlapimo takuose prieš invazines procedūras yra bakterijų, komplikacijų rizika žymiai išauga.
Kokie antibiotikai naudojami?
- Amoksicilinas
- Ampicilinas
- Cefalosporinų grupės antibiotikai
- Nitrofurantoinas
- Trimetoprimas-sulfametoksazolas
Ar galima apsisaugoti nuo bakterijurijos?
Nedideli bakterijų kiekiai šlapimo takuose – dažnas ir sunkiai išvengiamas reiškinys. Tačiau norint sumažinti riziką, galima imtis priemonių, kurios padeda apsaugoti ir nuo šlapimo takų infekcijų. Rekomenduojama:
- Iš karto po lytinių santykių pasišlapinti.
- Jei turite makštį – nusišluostyti nuo priekio į galą.
- Nenaudoti intymių sričių dušų, miltelių, aerozolių.
- Vietoje vonios rinktis dušą.
- Gerti daug vandens.
- Tinkamai prižiūrėti šlapimo takų prietaisus, laikytis gydytojo instrukcijų.
Ligos eiga ir prognozė
Gydytojai antibakterinį gydymą taiko tik tuomet, kai negydant išauga rimtesnių komplikacijų rizika – tai trunka penkias–septynias dienas. Dauguma atvejų, jei nėra rizikos veiksnių, įsikišimo nereikia, o ligos eiga būna palanki.
Bakterijurija nėštumo metu
Nėščiosioms paskirtas gydymas antibiotikais sumažina nėštumo komplikacijų riziką maždaug trečdaliu.
Kreipimosi į gydytoją signalai
Jeigu jums nustatyta besimptomė bakterijurija, svarbu stebėti savo savijautą. Nedelsiant kreipkitės į gydytoją, jei pasireiškia infekcijos požymiai: karščiavimas, skauda apatinę pilvo dalį, atsiranda deginimo pojūtis ar labai dažnas noras šlapintis.
Klausimai gydytojui
- Ar man reikalingas gydymas, jei neturiu simptomų?
- Kokius požymius turėčiau stebėti?
- Kaip tinkamai vartoti išrašytus vaistus?
- Kada reikia atvykti pakartotiniam vizitui?
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
