Barbitūratai – tai vaistų grupė, kuri dažniausiai naudojama siekiant raminti, skatinti mieguistumą ar slopinti traukulius. Šie vaistai buvo plačiai taikomi įvairiose medicinos srityse, nuo epilepsijos ir nemigos gydymo iki anestezijos bei kitų specifinių sveikatos problemų. Nors barbitūratai dažniau buvo naudojami anksčiau, šiandien juos vis dažniau pakeičia naujesni, saugesni preparatai. Vis dėlto, kai kuriais atvejais barbitūratai tebėra nepakeičiami ir plačiai vartojami kaip papildoma alternatyva, ypač kai pirmosios eilės vaistai neduoda laukiamo efekto.
Kaip veikia barbitūratai
Barbitūratai priskiriami raminamųjų ir migdomųjų medikamentų kategorijai. Raminamieji veikia taip, kad padeda nusiraminti ir sumažinti nerimą, o migdomieji sukelia stiprų mieguistumą ar net užmigdo. Pagrindinis jų veikimo principas – didinti tam tikros smegenų cheminės medžiagos, vadinamos gama-amino sviesto rūgštimi (GABA), kiekį. Tai lemia smegenų veiklos sulėtėjimą ir raminantį poveikį visam organizmui.
Kada barbitūratai skiriami?
Anksčiau šie vaistai dažnai buvo naudojami chirurginės anestezijos metu, nes jie padėdavo pacientą paguldyti į gilų miegą. Pastaraisiais metais juos daugelyje šalių pakeitė naujesni medikamentai, kurie pasižymi mažesne šalutinių poveikių ir priklausomybės rizika. Vis dėlto barbitūratai tebėra svarbūs gydant tam tikras ligas ir kartais derinami su kitais vaistais, pavyzdžiui, paracetamoliu ar kofeinu, kai kurioms būklėms gydyti.
Kokias ligas galima gydyti barbitūratais?
- Traukulių ir epilepsijos kontrolė
- Nemigos gydymas
- Paciento nusiraminimas prieš anesteziją
- Nerimo mažinimas
- Padidėjusio kaukolės vidaus spaudimo mažinimas
Priklausomai nuo šalies ir gydymo gairių, kai kurios šių paskirčių yra retesnės, nes rinkoje atsirado saugesnių alternatyvų.
Dažniausiai naudojami barbitūratai
- Amobarbitalis: Trumpalaikiam nemigos gydymui ir neurologiniams tyrimams.
- Butalbitalis: Dažniausiai naudojamas mišriuose preparatuose su kitais vaistais. Tinka migrenai ir įtampos galvos skausmui gydyti.
- Metoheksitalis: Dažnai naudojamas trumpoms diagnostinėms ar gydomosioms procedūroms, ypač elektrotraukulinės terapijos metu.
- Pentobarbitalis: Skiriamas prieš anesteziją ar priepuolio metu siekiant nutraukti traukulius.
- Fenobarbitalis: Veiksmingas traukulių prevencijai ar nutraukimui – dėl ilgalaikio poveikio dažnai naudojamas ten, kur reikia užsitęsusio veikimo.
- Primidonas: Tinkamas konvulsijų prevencijai.
- Secobarbitalis: Gali būti skiriamas nemigai, bet pastaruoju metu vartojamas retai.
Barbitūratų veikimo trukmė
Šie preparatai skirstomi pagal tai, kiek laiko trunka jų poveikis:
- Ypač trumpai veikiantys (pvz., metoheksitalis) – intraveniniu būdu poveikis trunka iki 15 min., kai vartojami žvakučių formoje – apie valandą.
- Trumpai veikiantys (pentobarbitalis, secobarbitalis) – veikia apie 3–4 valandas.
- Vidutinės trukmės (amobarbitalis, butalbitalis) – amobarbitalio efektas išlieka 4–6 val., butalbitalio veikimas dažniausiai juntamas apie 4 valandas.
- Ilgai veikiantys (fenobarbitalis) – gali veikti iki 12 valandų, o organizme užsilaikyti ir kelias dienas.
Privalumai ir nauda
Vienas didžiausių barbitūratų pranašumų – nuosekliai tiriamas ir ilgai žinomas veikimas. Kai kurie iš jų skiriami trumpalaikiam, kiti – ilgalaikiam gydymui, pavyzdžiui, traukulių profilaktikai. Be to, jie naudingi, kai kiti medikamentai neduoda norimo rezultato.
Potencialūs pavojai ir rizikos
Barbitūratai nustoja būti plačiai skiriami dėl ryškių nepageidaujamų reakcijų rizikos. Šie vaistai sukelia pripratimą ir gali formuoti priklausomybę. Nuolat vartojant, organizmas pripranta prie jų, todėl norint pasiekti tą patį efektą reikia vis didesnių dozių. Ilgainiui gali formuotis fizinė ir psichologinė priklausomybė, kuri neigiamai veikia žmogaus kasdienybę.
Perdozavus barbitūratų gali sutrikti kvėpavimas, širdies ritmas ir kraujospūdis, o tai pavojinga gyvybei – ypač jei vaistai vartojami netinkamai. Šios grupės vaistai stipriai veikia kepenis, todėl sukelia sąveikų su kitais medikamentais: vartojami kartu su kitais vaistais, barbitūratai gali susilpninti jų poveikį, nes kepenys pastaruosius pradeda skaidyti intensyviau.
Barbitūratų negalima vartoti nėščiosioms ar žindančioms moterims, nes jie neigiamai veikia vaisiaus ir kūdikio vystymąsi, pereina per placentą ir patenka į motinos pieną.
Barbitūratų vartojimo dažnumas
Pastaraisiais metais šių preparatų paskyrimo mastai smarkiai sumažėjo. Visame pasaulyje, atsiradus saugesniems alternatyviems vaistams, barbitūratai skiriami vis rečiau. Vis dėlto kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, atspariems traukuliams gydyti, jų reikšmė išlieka didelė.
Kaip elgtis su šiais vaistais?
Barbitūratai nėra skiriami ilgesniam laikotarpiui be gydytojo priežiūros. Reguliarus stebėjimas padeda įvertinti, ar reikia tęsti gydymą, keisti dozes ar ieškoti kitų gydymo būdų. Jeigu pastebite, kad vaistai nebeveikia taip, kaip anksčiau, arba šalutiniai poveikiai ima labai trikdyti kasdienybę, būtina apie tai kalbėtis su gydytoju.
Perdozavimo simptomai ir kada būtina skubi pagalba
Barbitūratų perdozavimas yra rimta situacija, kai simptomai gali būti labai panašūs į apsinuodijimą alkoholiu. Būtina kuo greičiau kreiptis į medikus, jei pasireiškia tokie požymiai:
- Kvėpavimo sutrikimai
- Stiprus sumišimas ar sutrikusi orientacija
- Sąmonės netekimas arba alpimas
- Lėtas (arba labai silpnas, nereguliarus) pulsas
- Galvos svaigimas ar sukimasis
- Pykinimas, vėmimas
- Žema kūno temperatūra
- Raumenų silpnumas
- Išreikštas troškulys
- Mėlynas atspalvis lūpoms ar nagams
- Nepastovus ar neįprastai didelis/mažas vyzdžių dydis, akių trūkčiojimas
Priklausomybė ir abstinencijos požymiai
Vartojant barbitūratus ilgą laiką, organizmas gali prie jų priprasti ir suformuoti priklausomybę. Staiga nutraukus – pasireiškia abstinencijos simptomai, pavyzdžiui, nerimas, rankų drebėjimas, sumišimas ar net stiprūs traukuliai. Norint sumažinti tokių problemų riziką, labai svarbu vaistus vartoti tik taip, kaip nurodo gydytojas, ir jokiu būdu nenutraukti gydymo savarankiškai.
Kodėl svarbu apie visa tai kalbėtis su gydytoju?
Kai kuriems žmonėms gali būti nejauku pasakoti apie priklausomybės ar abstinencijos požymius, tačiau šis reiškinys yra pakankamai dažnas. Būtent todėl gydytojai vis rečiau skiria barbitūratus, o situacijos aptarimas leidžia tinkamai koreguoti gydymo eigą. Pastebėję abstinencijos požymius, visada informuokite savo gydytoją – taip bus galima saugiai mažinti dozes ir išvengti galimų komplikacijų.
Barbitūratų saugojimas ir atsakingas vartojimas
Kadangi šie vaistai gali būti lengvai netinkamai panaudoti, būtina juos laikyti saugiai – užrakinti, laikyti nepasiekiamoje vaikams ir paaugliams vietoje. Tokia atsarga padeda apsaugoti šeimos narius nuo atsitiktinio apsinuodijimo ar piktnaudžiavimo, kuris gali baigtis labai rimtomis pasekmėmis.
Barbitūratai ir alkoholis
Barbitūratai niekada neturėtų būti vartojami kartu su alkoholiu. Abu šie stipraus poveikio slopinamieji gali sukelti pavojingai stiprią reakciją, sukelti intensyvų mieguistumą, kvėpavimo sutrikimus, o kai kuriais atvejais – netgi organų pažeidimus ar mirtį.
Barbitūratai ir benzodiazepinai: kas juos skiria?
Nors barbitūratai ir benzodiazepinai atrodo panašiai – abu skirti raminti ar migdyti, bei yra veiksmingi traukulių kontrolei, – vis dėlto šios medžiagos chemine struktūra ir saugumu skiriasi. Daugeliu atvejų gydytojai renkasi benzodiazepinus, nes jie rečiau sukelia šalutinius poveikius, yra saugesni ir mažiau tinka piktnaudžiavimui. Svarbu žinoti, kad draudžiama vartoti šiuos vaistus kartu, nebent kitaip paskyrė gydytojas – tai gali būti labai pavojinga.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
