Vyresnio amžiaus žmonėms vaistų skyrimas gali būti sudėtingas – su amžiumi organizmas keičiasi, tampa jautresnis vaistų poveikiui ir jų šalutiniam poveikiui. Norint sumažinti riziką ir padėti gydytojams priimti saugius sprendimus, buvo sudarytas Beerso kriterijų sąrašas – išsamios gairės, padedančios nustatyti, kurie vaistai vyresniems nei 65 metų žmonėms gali būti netinkami.
Kas yra Beerso kriterijai
Beerso kriterijai – tai išsamus sąrašas vaistų ir jų grupių, kurių vyresnio amžiaus pacientams rekomenduojama vengti arba vartoti tik ypač atsargiai. Šios gairės rengiamos remiantis naujausiais klinikiniais tyrimais ir moksliniais duomenimis, siekiant apsaugoti nuo nereikalingo šalutinio poveikio ir užtikrinti, jog gydymas būtų saugus bei veiksmingas.
Šį sąrašą, dar vadinamą Beerso sąrašu, sudaro Amerikos geriatrų draugija, kuri kas trejus metus peržiūri ir atnaujina rekomendacijas. Gairės padeda gydytojams įvertinti, ar tam tikri vaistai konkrečiam žmogui yra tinkami, atsižvelgiant į jo amžių, ligas ir bendrą sveikatos būklę.
Kam skirtas Beerso kriterijų sąrašas
Beerso kriterijai skirti palengvinti saugių vaistų parinkimą vyresniems kaip 65 metų žmonėms. Statistikos duomenimis, daugiau nei 90 % šio amžiaus žmonių vartoja bent vieną receptinį vaistą, o daugiau nei du trečdaliai – tris ar daugiau vaistų per mėnesį. Šis sąrašas padeda sumažinti riziką, kad derinant kelis vaistus, nekils komplikacijų ar šalutinio poveikio, kuris gali atsverti planuojamą naudą.
Beerso kriterijų struktūra
Sąrašą sudaro penkios pagrindinės kategorijos:
- Vaistai, kurių reikėtų vengti, jei jums daugiau nei 65 metai ir nesate paliatyvios ar hospiso priežiūros pacientas.
- Vaistai, kurie pavojingi esant tam tikroms lėtinėms ligoms.
- Vaistai, kurie gali sukelti pavojingas sąveikas vartojant kartu su kitais medikamentais.
- Preparatai, kurių šalutiniai poveikiai gali būti kenksmingesni už gydomąją naudą.
- Vaistai, kuriuos reikia dozuoti labai atsargiai arba visiškai vengti, jei sutrikusi inkstų funkcija.
Kokie vaistai įtraukti į Beerso sąrašą
Beerso sąraše galima rasti beveik 100 skirtingų vaistų bei jų grupių. Toliau pateikti tik keli pavyzdžiai su paaiškinimais, kodėl jie laikomi netinkamais ar pavojingais vyresniems žmonėms:
- Analgetikai (pvz., meperidinas) – gali sukelti neurologinius sutrikimus, kliedesį.
- Antibiotikai (pvz., ciprofloksacinas vartojant kartu su varfarinu) – padidina kraujavimo riziką.
- Vaistai nuo traukulių (pvz., karbamazepinas) – padidina natrio trūkumą kraujyje.
- Antihistamininiai vaistai (pvz., bromfeniraminas) – gali lemti orientacijos sutrikimus, mąstymo sulėtėjimą.
- Kraujospūdžio reguliatoriai (alfa adrenoblokatoriai) – gali sukelti smarkų kraujospūdžio kritimą.
- Antitrombocitiniai ir antikoaguliantai (pvz., edoksabanas) – pavojingi sutrikus inkstų veiklai.
- Antipsichoziniai vaistai – padidina insulto, kognityvinių sutrikimų riziką.
- Anksiolitikai (pvz., benzodiazepinai) – blogina atmintį, koordinaciją, metabolizmas lėtesnis.
- Širdies vaistai (pvz., disopiramidas) – gali susilpninti širdies veiklą.
- Centrinės nervų sistemos medžiagos (pvz., dimenhidrinatas) – gali sukelti sumišimą ir kliedesį.
- Vaistai nuo diabeto (pvz., chlorpropamidas) – kartais sukelia pavojingą cukraus kiekio sumažėjimą.
- Virškinimo sistemai skirti vaistai (pvz., H2 blokatoriai) – gali paūminti kliedesius.
- Hormonai (pvz., estrogenai) – didina tam tikrų vėžio rūšių riziką.
- Miegui skirti vaistai (pvz., barbitūratai) – gresia priklausomybe ir perdozavimu.
- Raumenų relaksantai – dažni kognityviniai sutrikimai, burnos džiūvimas, vidurių užkietėjimas.
- NVNU, pavyzdžiui, didelėmis dozėmis vartojama aspirinas – gali sukelti opas ar slaptą kraujavimą iš žarnyno.
- Kvėpavimo sistemos preparatai (pvz., atropinas) – skatina orientacijos bei mąstymo sutrikimus.
- Šlapimo pūslės reguliavimui skirti vaistai (pvz., desmopresinas) – gresia pavojingu natrio trūkumu kraujyje.
- Kraujagysles plečiantys vaistai (pvz., ergoloidas) – gali nesuteikti laukiamo efekto.
Beerso kriterijų atnaujinimas
Amerikos geriatrų draugija atnaujina Beerso sąrašą kas trejus metus. Redagavimo metu vertinami naujausi moksliniai tyrimai, klinikinių bandymų rezultatai ir pasikeitę gydymo standartai. Ekspertų grupė nuodugniai išnagrinėja naują informaciją, todėl gairės nepraranda aktualumo. Jei būtina, kai kurie vaistai įtraukiami, pašalinami arba peržiūrimos jų vartojimo rekomendacijos.
Kada taikomi Beerso kriterijai
Beerso sąrašas plačiai naudojamas šeimos gydytojų, specialistų ir farmacininkų darbe, sprendžiant, kokie vaistai tinka vyresnio amžiaus pacientams. Prieš paskirdami naują vaistą ar koreguodami turimus, gydytojai peržiūri visą jūsų ligos istoriją, analizuoja dabartinį gydymą ir atsižvelgia į kitus vartojamus medikamentus bei papildus. Atsižvelgiama, ar konkretaus vaisto nauda viršija galimą žalą, o prireikus parenkama veiksminga ir mažiau rizikinga alternatyva.
Net jei tam tikras vaistas įtrauktas į Beerso sąrašą, gydytojas į tai žiūri kaip į bendrą gairę, o ne griežtą draudimą. Sprendimą visada priima atsižvelgdamas į konkretaus paciento sveikatos būklę, ligas, gydymo tikslus ir kitus svarbius aspektus. Jei pasirinktas vaistas visgi reikalingas, gydytojas papildomai stebi paciento būklę ir prireikus keičia dozę ar gydymo planą.
Kodėl senstant keičiasi vaistų poveikis
Praėjus metams, mūsų organizmai natūraliai kinta, todėl vaistai gali veikti kitaip. Pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonių organizmas dažnai lėčiau pašalina vaistus, todėl jie gali ilgiau išlikti kraujyje, didėja perdozavimo ar šalutinio poveikio rizika. Gydymas, skirtas vienai ligai, gali pabloginti kitą būklę, todėl svarbu nuolat vertinti visą sveikatos vaizdą.
Kita vertus, gyvenimo būdo įpročiai – mityba, fizinis aktyvumas – taip pat daro poveikį, kaip organizmas reaguoja į medikamentus. Todėl kiekvieno vizito metu gydytojui svarbu aptarti kasdienę rutiną, mitybą, fizinį krūvį, kad būtų parinktas tinkamiausias gydymo planas.
Kokia yra Beerso kriterijų nauda ir apribojimai
Šios gairės užtikrina papildomą saugumą vyresnio amžiaus pacientams, tačiau jos skirtos kaip pagalbinė priemonė – jomis negalima remtis aklai. Gydytojas visada įvertina kiekvieną atvejį individualiai ir pats sprendžia, ar vaisto vartojimas pagrįstas. Beerso sąrašas neapima visų galimų junginių tiek pat išsamiai, todėl sprendime būtina atsižvelgti į visas paciento ligas, įpročius ir gyvenimo situaciją.
Net ir įtraukus vaistą į šį sąrašą, gali būti, kad gydytojas jį paskirs, bet atidžiai stebės būklę ir nuolat vertins gydymo eigą.
Kaip gydytojas prižiūri gydymą vyresniame amžiuje
Patyrę sveikatos priežiūros specialistai žino, kaip laikui bėgant keičiasi mūsų organizmo poreikiai. Skiriant naują vaistą, visada stebima, kaip žmogaus organizmas reaguoja, koreguojama dozė ar vaisto rūšis, jei to prireikia, kad gydymas būtų kuo saugesnis ir naudingesnis.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
