Biologinė terapija yra naujesnės kartos gydymas, taikomas vidutinio sunkumo ir sunkiai astmai, kai įprasti inhaliatoriai nepadeda visiškai suvaldyti simptomų. Kai kuriems žmonėms net tinkamai naudojant inhaliacinius vaistus, simptomai ar priepuoliai vis tiek kartojasi. Biologinė terapija veikia kitaip nei įprasti vaistai – ji nukreipta į specifinius antikūnus, ląsteles ar molekules, kurios sukelia astmos simptomus. Toks gydymas gali sumažinti astmos paūmėjimų dažnį, pagerinti žmogaus savijautą ir netgi padėti geriau funkcionuoti plaučiams.
Kaip skiriama biologinė terapija?
Biologiniai vaistai paprastai suleidžiami po oda (injekcija) arba lašinami į veną (infuzija). Infuzijos procedūros metu vaistas tiekiamas tiesiai į veną per nedidelę adatą, dažniausiai rankoje. Ši terapija nėra taikoma kaip vienintelė priemonė – su ja būtina vartoti ir kitus gydymo būdus: inhaliatorius, vaistus nuo alergijos arba imuninės terapijos injekcijas („alergijos skiepus“).
- Vaistai nuo alergijos – dažniausiai naudojami gliukokortikoidai, antihistamininiai ar antileukotrieniniai vaistai (pavyzdžiui, montelukastas).
- Alergijos skiepai (imunoterapija) – padeda ilgainiui sumažinti arba užkirsti kelią alerginėms reakcijoms.
- Astmos inhaliatoriai – jie vis tiek lieka svarbia gydymo dalimi net pradėjus biologinę terapiją.
Kada tinka biologinė terapija?
Biologinė terapija dažniausiai rekomenduojama asmenims, kurių simptomų nepavyksta suvaldyti naudojant įprastus medikamentus, kuriems kraujo tyrimai rodo padidėjusį eozinofilų kiekį (tam tikros baltosios kraujo ląstelės, atsakingos už uždegiminius procesus plaučiuose) arba didelį alergenų (IgE) lygį. Pasirinkimas gyventi su biologine terapija svarstomas ir tada, kai:
- Astmos simptomai kartojasi, nors žinomi ir vengiamas pagrindinių veiksnių.
- Simptomai pažadina naktį.
- Naudojate greitos pagalbos inhaliatorių daugiau nei du kartus per savaitę.
- Kortikosteroidus tenka vartoti paūmėjimų metu daugiau nei du kartus per metus.
- Per metus daugiau nei du kartus tenka kreiptis į pagalbos skyrių dėl astmos.
- Bent kartą dėl astmos simptomų reikėjo gulėti ligoninėje.
Biologinės terapijos vaistų rūšys
Astmai gydyti naudojami įvairūs biologiniai vaistai, kiekvienas kurių turi šiek tiek skirtingą veikimo principą:
Omalizumabas
Šis vaistas tinka vidutinio sunkumo ir sunkiai alerginio pobūdžio astmai. Jis blokuoja IgE – antikūnus, sukeliančius alergines astmos reakcijas. Dažniausiai vartojamas, jei astmos simptomus sukelia dulkių erkės, naminiai gyvūnai, tarakonai ar pelėsiai. Injekcijos dažnumas priklauso nuo alergijų stiprumo ir kūno svorio – paprastai vieną ar du kartus per 2–4 savaites.
- Galimi nepageidaujami reiškiniai: raumenų ir sąnarių skausmas, nuovargis, skausmas ar patinimas injekcijos vietoje. Retai gali pasireikšti stipri alerginė reakcija.
Mepolizumabas
Šis vaistas skirtas eozinofiliniam astmos tipui. Veikia slopindamas IL5 medžiagas, lemiančias eozinofilų veiklą. Švirkščiamas kartą per keturias savaites; tam tikrais atvejais galima šias injekcijas darytis namuose.
- Galimi nesklandumai: galvos skausmas, injekcijos vietos jautrumas, nugaros skausmas, silpnumas, nuovargis.
Reslizumabas
Kitas eozinofilinei astmai skirtas vaistas, blokuojantis IL5. Pateikiamas kaip infuzija į veną kas keturias savaites. Dažniausi šalutiniai poveikiai – gerklės skausmas ir raumenų tempimas. Infuzija trunka maždaug valandą ir ypač pradžioje atliekama gydymo įstaigoje prižiūrint personalui.
- Galimas gerklės perštėjimas, raumenų diskomfortas.
Benralizumabas
Padeda sumažinti eozinofilų kiekį kraujyje. Pirmi trys kartai leidžiami kas keturias savaites, vėliau – kas aštuonias savaites.
- Būdingas šalutinis poveikis – galvos skausmas ir gerklės skausmas.
Dupilumabas
Skirtas uždegiminiams procesams malšinti. Injekcija skiriama kas dvi savaites.
- Galimas šalutinis poveikis – gerklės perštėjimas, injekcijos vietos skausmas ar tinimas, padidėjęs baltųjų kraujo kūnelių kiekis.
Tezepelumabas
Vienas naujausių biologinių vaistų, skirtų vidutinio sunkumo ir sunkiai astmai gydyti. Injekcija atliekama kartą per keturias savaites.
- Dažnos reakcijos – gerklės skausmas, nugaros ir sąnarių skausmai.
Biologinės terapijos trukmė ir rezultatų vertinimas
Dėl gydymo trukmės nėra vieningo sprendimo – kiek laiko reikėtų tęsti biologinę terapiją, priklauso nuo individualios situacijos. Paprastai gali prireikti bent kelių mėnesių (dažnai keturių ar daugiau), kad būtų aišku, ar terapija veiksminga. Kai kuriems žmonėms simptomai pradeda gerėti po savaitės ar dviejų, kiti rezultatus jaučia tik po kelių mėnesių.
Ar vis tiek reikės naudoti inhaliatorius?
Taip, net pradėjus biologinę terapiją, inhaliatoriai ir kiti skirti vaistai lieka astmos gydymo pagrindas. Tik jei simptomų valdymas tampa geras, gydytojas gali sumažinti kai kurių inhaliatorių dozes, tačiau nutraukti juos be konsultacijos negalima.
Biologinės terapijos pranašumai
Pagrindinis biologinės terapijos tikslas – sumažinti kvėpavimo takų uždegimą ir pagerinti bendrą astmos simptomų kontrolę. Kiti galimi šio gydymo privalumai:
- Mažiau varginančių priepuolių ir retesni vizitai pas gydytojus ar į pagalbos skyrių.
- Aktyvesnis gyvenimo būdas, daugiau galimybių sportuoti ar užsiimti mėgstama veikla.
- Geresnė miego kokybė.
- Mažėja poreikis ar dozės papildomiems vaistams nuo alergijos ar imunoterapijai.
- Mažiau praleistų darbo ar mokyklos dienų.
Biologinės terapijos saugumas ir rizika
Nors biologiniai vaistai astmai gydyti laikomi saugiais, kaip ir visi medikamentai, jie gali sukelti šalutinį poveikį arba tam tikrą riziką. Pagrindinės neigiamos reakcijos, su kuriomis gali susidurti pacientai:
- Stiprios alerginės reakcijos – retai, tačiau gali pasitaikyti dilgėlinė, bėrimai, niežėjimas, o retais atvejais ir anafilaksija.
- Padidėja rizika užsikrėsti parazitais, nes kai kurie vaistai sumažina eozinofilų kiekį. Eozinofilai padeda apsaugoti organizmą nuo kai kurių parazitų, ypač kirmėlių.
- Nutraukus biologinę terapiją, astmos simptomai gali vėl pasunkėti.
Ką dar reikėtų žinoti prieš pradedant biologinę terapiją?
Astmos gydymas biologiniais vaistais skiriamas specialistų, įvertinus simptomų pobūdį, esamų vaistų poveikį ir atliktus kraujo tyrimus. Gydymas dažniausiai atliekamas infuzijų centruose arba gydytojo kabinete.
Kiekvieno žmogaus organizmas reaguoja į gydymą skirtingai, todėl rezultatai gali skirtis. Svarbu palaikyti ryšį su gydytoju – jei simptomai negerėja, atsiranda naujų alerginių reakcijų, ar kyla kitų klausimų, kreipkitės pas specialistą. Tinkamai pasirinkus biologinę terapiją ir nuolat ją vertinant galima gerokai sumažinti astmos sukeliamus nepatogumus ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
