Botanofobija – tai stipri ir sunkiai valdoma baimė, susijusi su augalais. Ši būsena priskiriama specifinėms fobijoms, kurios yra vienas iš nerimo sutrikimų tipų. Nepaisant to, kad daugelis žmonių žino, jog augalai nėra pavojingi, botanofobiją turintiems asmenims įveikti šią baimę dažnai būna labai sunku.
Kas sukelia botanofobiją?
Tikslios priežastys, kodėl kai kuriems žmonėms išsivysto stipri baimė augalams, iki galo neaiškios. Vis dėlto dažnai išskiriamas genetikos, kultūrinių įsitikinimų bei praeities trauminių patirčių poveikis. Kartais šeimose perduodama didesnė nerimo ar baimių tikimybė. Kai kurios kultūros turi mitų ar prietarų apie pavojingus augalus, raganas, stebuklines būtybes ar net velnius. Botanofobiją gali išprovokuoti ir nemalonios patirtys – pavyzdžiui, stipri alerginė reakcija į nuodingą augalą, skaudūs prisiminimai apie gėles laidotuvėse ar netgi filmai apie grėsmingus augalus.
Simptomai ir požymiai
Susidūrę su augalais arba apie juos pagalvoję, botanofobiją patiriantys žmonės gali išgyventi stiprų nerimą ar net panikos priepuolius. Pasireiškę simptomai:
- Šaltkrėtis
- Galvos svaigimas ir silpnumas
- Gausus prakaitavimas
- Širdies plakimas ar permušimai
- Pykinimas
- Dusulys
- Drebulys ar kūno drebėjimas
- Virškinimo sutrikimai ar diskomfortas skrandyje
Dėl šios fobijos žmonės vengia augalų tiek buityje, tiek atviruose plotuose, o kartais net ir keičia gyvenamąją vietą, kad tik būtų toliau nuo gamtos. Gali atsisakyti išeiti į lauką arba vengti veiklų, kuriose gali susidurti su augalais. Kai kurie netgi išmeta iš savo raciono daržoves ir vaisius.
Kaip atpažįstama botanofobija?
Nėra specialių tyrimų, galinčių tiksliai nustatyti šią baimę. Diagnozė dažnai grindžiama pokalbiais su specialistu apie patiriamus simptomus, jų trukmę bei poveikį kasdieniam gyvenimui. Botanofobija įtariama, jei intensyvi baimė išsilaiko bent pusę metų, sutrikdo kasdienybę, ir žmogaus reakcija nėra proporcinga realiam pavojui.
Botanofobijos rūšys
Ši fobija gali pasireikšti kaip baimė konkretaus augalų tipo (pavyzdžiui, gėlių ar medžių), tačiau kai kuriems žmonėms nerimą kelia visi augalai. Ši būsena gali būti susijusi su kitomis specifinėmis baimėmis, tokiomis kaip:
- Anthofobija – gėlių baimė
- Dendrofobija – medžių baimė
- Germofobija – mikrobų baimė, nes jie gali būti ant augalų
- Entomofobija – vabzdžių baimė, kurie dažnai randami ant augalų
- Nosofobija – ligų baimė, jei manoma, kad ligos plinta per augalus
Kiek dažnai pasitaiko botanofobija?
Nustatyti tikslias botanofobija sergančių asmenų proporcijas sudėtinga, nes daugybė žmonių apie savo baimes nekalba. Visgi žinoma, kad tokio tipo specifinės fobijos per gyvenimą pasitaiko maždaug vienam iš dešimties suaugusiųjų ir vienam iš penkių paauglių.
Gydymo būdai ir pagalba
Nedidelių fobijų atvejais gydymas gali būti nereikalingas, jei baimė netrukdo kasdieniam gyvenimui. Tačiau jei baimė sukelia stiprų diskomfortą, verta pasikalbėti su psichikos sveikatos specialistu. Gydymui taikomi keli metodai:
- Kognityvinė elgesio terapija (KET) padeda atpažinti, suprasti ir keisti neigiamus mąstymo modelius, susijusius su baime augalams. Tam tikrais atvejais naudojama dialektinė elgesio terapija (DET), kurios metu pacientas mokosi naujai žiūrėti į augalus ir švelninti su jais siejamus jausmus.
- Ekspozicinė terapija – tai nuoseklus ir kontroliuojamas baimes keliančių situacijų patyrimas. Pradedama nuo mažiau bauginančių vaizdų ar minčių apie augalus, vėliau pereinama prie kontakto su augalais. Šitaip galima pasiekti, kad atsakas į baimę sumažėtų.
- Hipnoterapija gali padėti pakeisti požiūrį į augalus ir sumažinti baimės lygį, pasitelkiant transo būseną.
- Medikamentai. Tam tikrais atvejais skiriami vaistai, kurie laikinai mažina nerimą ir fizinius simptomus.
Kaip užkirsti kelią botanofobijai?
Kadangi nėra iki galo aišku, kodėl išsivysto ši specifinė baimė, kol kas nėra ir patikimo būdo jai užkirsti kelią. Dažnai žmonės, turintys vieną fobiją ar nerimo sutrikimą, gali išgyventi ir kelias baimes. Svarbu laiku ieškoti pagalbos dėl pirmųjų nerimo simptomų, kad išvengtumėte sudėtingesnių emocinių sunkumų.
Ar botanofobija gali išnykti?
Vaikai ir paaugliai dažnai su amžiumi baimes perauga, tačiau kai kuriems žmonėms botanofobija gali išlikti ir suaugus. Nors specifinės baimės nėra laikomos visiškai išgydomomis, daugiau nei 90% žmonių, kurie reguliariai dalyvauja ekspozicinėje terapijoje ar taiko kitus gydymo būdus, pastebi reikšmingą būklės pagerėjimą.
Patarimai, kaip valdyti baimę augalams
Tvarkytis su botanofobija ar kitomis fobijomis padeda psichikos sveikatos specialisto konsultacijos ir savarankiškai išbandyti nerimo mažinimo metodai:
- Kvėpavimo pratimai
- Raumenų atpalaidavimo technikos
- Meditacija
- Joga
Nuosekliai dirbant su baime ir taikant šiuos metodus, daugelis žmonių sugeba efektviai sumažinti botanofobijos įtaką kasdieniam gyvenimui.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
