Bronchai yra pagrindinės oro tekėjimo magistralės į mūsų plaučius. Įkvepiant oras patenka per nosį arba burną, keliauja žemyn trachėja ir pasiekia bronchus – du stambius vamzdelius, išsišakojančius į kairę ir dešinę krūtinės pusę. Toliau bronchai šakojasi į vis smulkesnius latakėlius, kol galiausiai veda į pačius mažiausius kvėpavimo takus ir alveoles – oro maišelius, kuriuose vyksta deguonies mainai tarp oro ir kraujo.
Bronchų paskirtis
Pagrindinė bronchų funkcija – tiesiogiai tiekti orą į plaučius ir iš jų pašalinti anglies dvideginį. Šie vamzdeliai ne tik atlieka oro transportavimo užduotį. Jų vidų dengia gleivinės, kurios drėkina įkvepiamą orą ir sulaiko į plaučius galinčias patekti dulkes, bakterijas ar virusus. Gleivės kartu su smulkiomis plaušelėmis, vadinamomis žiuželiais, padeda pašalinti svetimkūnius pro kosėjimą ar čiaudėjimą.
Įkvepiamas oras keliauja nuo burnos ar nosies į trachėją, kuri vėliau išsišakoja į du bronchus. Bronchai dalijasi į dar siauresnius bronchų latakėlius, kurie veda į alveoles – čia deguonis pereina į kraują, o anglies dioksidas iš kraujo patenka atgal į plaučius ir pašalinamas su iškvepiamu oru.
Bronchų sandara ir jų dalys
Bronchai prasideda tiesiu vamzdeliu nuo trachėjos pagrindo ir virsta į kairįjį bei dešinįjį bronchus. Pagrindiniai (pirminiai) bronchai yra storiausi ir tiesiausiai jungia trachėją su plaučiais. Vėliau bronchai skirstosi į antrinius (skiltinius) bronchus, einančius į atskiras plaučių skiltis, ir galiausiai – į tretinius (segmentinius) bronchus, kurie veda į atskirus plaučių segmentus prieš pereidami į smulkias bronchėles.
Bronchų sieneles sudaro lygiųjų raumenų sluoksnis, kurį iš išorės tvirtina kremzliniai pusžiedžiai. Pirminius bronchus sustiprina stiprūs kremzliniai žiedai, o antriniai ir tretiniai – lanksti kremzlė ir gleivinė. Šį sudėtingą bronchų tinklą kartu su trachėja ir bronchėlemis vadiname tracheobronchine sistema – būtent ji išsišakoja lyg apverstas medis mūsų krūtinėje, užtikrindama nuolatinį dujų mainų procesą.
Kur tiksliai yra bronchai?
Bronchai išsidėstę mūsų krūtinės ląstoje, pačiuose plaučiuose. Jie yra paslėpti po šonkauliais, prasideda ties trachėjos išsišakojimu ir skirstosi vis siauresniais vamzdeliais iki smulkių bronchėlių.
Dažniausios bronchų ligos
Bronchai itin jautrūs įvairiems susirgimams ir dirgikliams, kurie gali paveikti kvėpavimą ar net visą organizmą. Tarp dažniausių ligų:
- Astma – lėtinis kvėpavimo takų uždegimas, dėl kurio sunku kvėpuoti.
- Bronchektazės – bronchų išsiplėtimas ir pažeidimas, dėl ko kaupiasi gleivių sankaupos.
- Bronchitas – bronchų gleivinės uždegimas, kuris gali būti ūmus arba lėtinis.
- Bronchopulmoninė displazija – liga, dažniau pasitaikanti naujagimiams, kai plaučiai neišsivysto iki galo.
- Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) – uždegiminės plaučių ligos, ribojančios oro tėkmę.
- Cistinė fibrozė – genetinė liga, dėl kurios bronchuose kaupiasi klampus sekretas.
Bronchų ligų simptomai
- Kosulys
- Dusulys, pasunkėjęs kvėpavimas
- Švokštimas
- Kraujingas atsikosėjimas
- Spaudimo ar tempimo pojūtis krūtinėje
- Nuovargis
- Dažnos kvėpavimo takų infekcijos
Kaip tikrinamos bronchų būklė?
Jeigu atsiranda kvėpavimo problemų, gali būti siūlomi įvairūs tyrimai bronchų ir plaučių sveikatai įvertinti. Dažnas pasirinkimas – spirometrija, matuojanti, kiek oro galite įkvėpti ir kiek stipriai jį iškvėpti.
Taip pat atliekami šie tyrimai:
- Bronchoskopija – endoskopinis bronchų tyrimas plona lanksčia kamera.
- Kompiuterinė tomografija (KT) – plaučių ir bronchų struktūrų vaizdavimas skersiniais pjūviais.
- Endobronchinis ultragarsas – bronchoskopijos rūšis, kuri padeda nustatyti uždegimą ar navikus.
- Iškvepiamo azoto oksido kiekio matavimas – naudojamas bronchų uždegimui įvertinti.
Gydymo galimybės
Gydymas visada priklauso nuo konkretaus bronchų sutrikimo. Dažniausios priemonės:
- Įkvepiami vaistai – bronchus plečiantys preparatai ar steroidai, tiekiami inhaliatoriumi arba purkštuvu.
- Deguonies terapija – papildomas deguonis, kai organizmui jo ima stigti.
- Plaučių reabilitacija – kvėpavimo pratimų ir informacijos programa, stiprinanti plaučius.
- Geriamieji vaistai – nuolatinės ar trumpalaikės gydymo schemos (pvz., steroidai, antibiotikai esant infekcijai).
- Teigiamo slėgio kvėpavimo aparatai (CPAP ar BiPAP) – palaiko atvirus kvėpavimo takus.
Kaip pasirūpinti bronchų sveikata?
- Nevartokite tabako gaminių ir nepersistenkite su garinimu.
- Venkite pasyvaus rūkymo ir ore sklindančių nuodų namuose.
- Reguliariai vėdinkite ir valykite namus, keiskite oro filtrus.
- Būkite fiziškai aktyvūs, kad sustiprintumėte širdį ir plaučius.
- Mažinkite kontaktą su oro tarša.
- Naudokite apsaugines kaukes ar respiratorius, jei tenka dirbti dulkėtose, alergenų ar cheminių medžiagų pilnose aplinkose.
- Stenkitės saugotis kvėpavimo takų infekcijų: dažnai plaukite rankas, vengite didelių žmonių susibūrimų virusų plitimo laikotarpiais, skiepykitės pagal rekomendacijas.
Kada kreiptis į gydytoją?
Delsti nereikėtų, jeigu ilgai kamuoja užsitęsęs kosulys ar sunkėja kvėpavimas. Nedelsiant reikėtų kreiptis, jei pasireiškia šie simptomai:
- Lūpų, odos ar nagų pamėlynavimas arba pabalimas
- Krūtinės ląstos įdubimas įkvepiant
- Nepaaiškinamai pagreitėjęs kvėpavimas
- Nosis stipriai plečiasi kvėpuojant
- Staigus stiprus prakaitavimas, nesusijęs su temperatūra
- Stiprus švokštimas
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
