Bronchopulmoninė displazija – tai lėtinis plaučių sutrikimas, dažniausiai pasireiškiantis neišnešiotiems kūdikiams. Kai mažylis gimsta per anksti, jo plaučiai būna nevisiškai subrendę, todėl dažnai prireikia ilgalaikio deguonies tiekimo ar net dirbtinio plaučių ventiliavimo, kad būtų palaikomas kvėpavimas. Šios pagalbos priemonės išgelbsti gyvybę, bet ilgainiui gali pažeisti jautrius alveolių audinius, sukelti uždegimus ir bronchų bei plaučių audinių pakitimus.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Nėščiosios organizmas nespėjus pilnai išnešioti vaisiaus, jo kvėpavimo sistema būna itin jautri. Tokiais atvejais dažnai tenka taikyti mechaninę ventiliaciją bei papildomą deguonį. Dėl šių poveikių gali išsivystyti uždegimas bei ląstelių destrukcija, o tai ilgainiui lemia bronchopulmoninės displazijos vystymąsi.
- Kūdikiai, gimę daugiau kaip 10 savaičių anksčiau nei terminas, patenka į didžiausią rizikos zoną.
- Ypatingai pavojus kyla, kai gimimo svoris yra mažesnis nei vienas kilogramas (2 svarai).
- Didelis pavojus kyla ir tiems naujagimiams, kurių plaučiai labai nepakankamai subrendę arba kurie nuo pat gimimo susiduria su kvėpavimo problemomis.
BPD pasitaiko labai retai tarp kūdikių, gimusių po 32 nėštumo savaitės.
Bronchopulmoninės displazijos simptomai
- Melsvas odos ar lūpų atspalvis (cianozė) šviesaus gymio kūdikiams, geltonai pilkas ar balkšvas – tamsesnio gymio naujagimiams.
- Sunkus kvėpavimas (kvėpavimo distresas).
- Nuolat žemas deguonies kiekis kraujyje.
- Epizodai, kai kvėpuoti visiškai liaujamasi (apnėja).
- Dažnas, paviršutiniškas kvėpavimas (tachipnėja).
- Švokštimas ar riaumojantis kvėpavimas.
Galimos komplikacijos
BPD turintys kūdikiai dažniausiai iki penkerių metų išauga iš šios būklės, bet rizika išlieka įvairioms sveikatos problemoms:
- Maitinimosi sutrikimai (pvz., sunkiau ryti, silpnesnis augimas).
- Refliuksas (rūgšties grįžimas iš skrandžio į stemplę).
- Vėlavimas pasiekti tam tikrus vystymosi etapus.
- Nervų sistemos ar jutimų (klausos, regos) sutrikimai.
- Pulmoninė hipertenzija (padidėjęs spaudimas plaučių kraujagyslėse).
Vienoje dalyje vaikų ar net suaugusiųjų, gimusių su BPD, gali atsirasti tokių problemų kaip astma, bronchito paūmėjimai, obstrukcinė miego apnėja, plaučių uždegimas ar sunkios virusinės infekcijos (ypač RSV).
Bronchopulmoninės displazijos diagnostika
Šią diagnozę gydytojai dažniausiai nustato tuomet, kai neišnešiotam kūdikiui bent 28 pirmąsias gyvenimo dienas reikia kvėpavimo pagalbos ar papildomo deguonies. Nėra vieno konkretaus tyrimo, kuris leistų patvirtinti BPD, tačiau dažniausiai atliekama:
- Kraujo tyrimai – matuojamas deguonies kiekis kraujyje.
- Plaučių rentgenograma (krūtinės ląstos rentgeno nuotrauka) – įvertinami anatominiai bei funkciniai pokyčiai.
BPD gydymo būdai
Nors visiškai išgydyti BPD nėra galimybės, taikomas gydymas padeda išvengti plaučių žalos didėjimo, palengvina kvėpavimą ir skatina plaučių audinio brendimą.
- Subalansuotos mitybos didinimas – didesnis kalorijų kiekis skatina plaučių augimą.
- Diuretikai – šie vaistai mažina skysčių sankaupą aplink ir viduje plaučių.
- Bronchus plečiantys vaistai – mažina spazmus aplink kvėpavimo takus, pagerina oro patekimą.
- Steroidai – slopina uždegiminius procesus ir padeda sumažinti kvėpavimo sistemos patinimą.
- Vaistiniai antikūnai (nirsevimabas) – skiriami siekiant apsaugoti silpnus kūdikių plaučius nuo virusinių infekcijų, ypač RSV.
- Nuolatinio teigiamo slėgio aparatas (nCPAP) – padeda palaikyti atvirus kvėpavimo takus specialių kaniulių pagalba.
- Tracheostomija – sunkiais atvejais gali būti prijungiama kvėpavimo pagalbos vamzdelis tiesiai į trachėją.
Gydymo metu svarbiausia siekti, kad papildomas deguonis būtų nutrauktas kuo anksčiau, vos tik kūdikio būklė tai leidžia. Plaučių funkcija nuolat gerėja palaipsniui, o mažylio kvėpavimo gebėjimai auga su kiekvienu mėnesiu.
Kada kreiptis į gydytoją?
Pasitarimo su medikais reikėtų nedelsti, jei po gydymo jūsų kūdikis dažnai kosti, nuolat knarkia, sunkiai valgo ar maitindamasis uždusinėja, kvėpuoja sunkiai bei greitai, kiekvienam įkvėpimui daro nosies sparnų judesius arba jei išryškėja virusinės infekcijos požymių, tokių kaip karščiavimas ar kosulys. Švokštimas, melsva odos ar lūpų spalva taip pat nėra normos ženklas.
Prevencijos galimybės
Nėštumo metu svarbu rūpintis savo sveikata ir stengtis išvengti priešlaikinio gimdymo. Kuo ilgiau vaisiaus plaučiai galės vystytis, tuo mažesnė rizika BPD. Svarbiausi veiksniai:
- Nepriklausyti nuo tabako, alkoholio ar svaigiųjų medžiagų nėštumo metu.
- Valgyti pilnavertį, įvairų ir sveiką maistą.
- Reguliariai lankytis nėščiųjų priežiūros vizituose.
- Mažinti stresą ir ilsėtis tiek, kiek įmanoma.
Gyvenimo perspektyvos po bronchopulmoninės displazijos
Išvykus iš ligoninės, mažylio plaučiai tebeauga ir subręsta. Jie išlieka jautrūs, todėl labai svarbu saugoti nuo infekcijų ir kenksmingų medžiagų:
- Vengti kontakto su kvėpavimo takų infekcijomis sergančiais žmonėmis, ypač RSV atveju.
- Rekomenduojama, kad visi šeimos nariai būtų paskiepyti nuo gripo.
- Kūdikio aplinkoje neturi būti dūmų, ypač cigarečių ar kitų kenksmingų garų.
BPD turintys kūdikiai dažnai susiduria su valgymo problemomis, dėl to gali būti sunkiau priaugti svorio ar augti. Dėl to itin svarbu reguliariai lankytis suplanuotuose vizituose ir laiku pastebėti galimus nukrypimus.
Nors neišnešiotukams būdingas vystymosi sulėtėjimas, dažnai tai kompensuojama fizinės, kalbos ar ergoterapijos užsiėmimais. Sunkesnės ligos atvejais išlieka rizika gyvybei, tačiau dauguma vaikų su laiku pasveiksta, pagerėja jų plautinė funkcija ir bendra savijauta.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
