Bronchokonstrikcija yra būklė, kai kvėpavimo takai – bronchai – susiaurėja, todėl pasidaro sunku kvėpuoti. Tai gali nutikti, kai kvėpavimo takų raumenys įsitempia reaguodami į tam tikrus dirgiklius, pavyzdžiui, alergenus, šaltą orą, fizinį krūvį ar stiprias chemines medžiagas. Tokiose situacijose kvėpavimas tampa skausmingas ar net kelia pavojų gyvybei, ypač jei sergate astma, lėtinėmis plaučių ligomis ar turite kitų kvėpavimo problemų.
- 1.Bronchokonstrikcijos simptomai
- 2.Kas sukelia bronchokonstrikciją?
- 3.Didžiausi rizikos veiksniai
- 4.Pasekmės ir pavojai
- 5.Kaip nustatoma bronchokonstrikcija
- 6.Bronchokonstrikcijos gydymas
- 7.Ar galima išvengti bronchokonstrikcijos?
- 8.Perspektyvos ir kasdienis gyvenimas
- 9.Kada būtina nedelsti ir kreiptis pagalbos
- 10.Pažangūs patarimai pokalbiui su gydytoju
Bronchokonstrikcijos simptomai
Dažniausiai bronchokonstrikcija pasireiškia šiais požymiais:
- Švokštimas – girdimas kvėpavimo metu švilpimo garsas
- Dusulys – oro trūkumo pojūtis
- Sausas ar dirginantis kosulys
- Krūtinės spaudimas ar sunkumo jausmas
Kas sukelia bronchokonstrikciją?
Pagrindinė bronchų susiaurėjimo priežastis – kvėpavimo takų lygiųjų raumenų įsitempimas. Raumenys taip reaguoja į įvairius dirgiklius arba stiprias uždegimines reakcijas, pavyzdžiui, anafilaksiją. Dažniausi veiksniai, sukeliantys bronchokonstrikciją, yra:
- Įvairūs alergenai (žiedadulkės, gyvūnų pleiskanos)
- Fizinis aktyvumas ir didelis krūvis
- Cheminės medžiagos, tokios kaip chloras baseinuose
- Šalti ir sausi orai ar staigūs temperatūros pokyčiai
- Rūkymas ir pasyvus rūkymas
- Viršutinių kvėpavimo takų infekcijos
- Tam tikri vaistai, pavyzdžiui, beta blokatoriai
Ilgainiui bronchų gleivinė gali būti pažeista dėl uždegimo ar struktūrinių pokyčių, ypač jei sergama lėtinėmis plaučių ligomis. Tai taip pat didina bronchokonstrikcijos tikimybę.
Didžiausi rizikos veiksniai
Kai kurios ligos gerokai padidina bronchų susiaurėjimo epizodų riziką. Į rizikos grupę patenka žmonės, sergantys:
- Astma
- Lėtine obstrukcine plaučių liga (LOPL) ar emfizema
- Sunkia alergija
Pasekmės ir pavojai
Sunki bronchokonstrikcija gali labai apriboti oro patekimą į plaučius ir sukelti deguonies trūkumą, hipoksiją ar net kvėpavimo nepakankamumą. Tokiais atvejais žmogui reikia skubios pagalbos. Nedelsdami kreipkitės pagalbos, jei stipriai dusinate, neužtenka oro, jaučiate krūtinės skausmą ar patiriate ūmią astmos priepuolį.
Kaip nustatoma bronchokonstrikcija
Skubios pagalbos metu bronchų susiaurėjimas dažniausiai įvertinamas pagal akivaizdžius simptomus. Norint nustatyti tikslią priežastį, gali būti atliekami:
- Plaučių funkcijos tyrimai
- Krūtinės ląstos rentgenograma arba kompiuterinė tomografija
Bronchokonstrikcijos gydymas
Gydymo metodai parenkami priklausomai nuo priežasties. Dažniausiai naudojami medikamentai, skirti mažinti uždegimą bei praplatinti kvėpavimo takus:
- Kortikosteroidai ar bronchus plečiantys vaistai – dažniausiai vartojami inhaliatoriais ar purkštuvais, kasdien arba pagal poreikį.
- Priešuždegiminiai vaistai – antihistamininiai ir leukotrienų moduliatoriai, padedantys slopinti uždegimą kvėpavimo takuose.
- Pagalbinių vaistų turėjimas (vadinamieji „gelbėjimosi inhaliatoriai“) ūmiems astmos ar bronchų susitraukimo priepuoliams.
- Alergijų sukeliamoms komplikacijoms gydyti gali prireikti adrenalino automatinio švirkštiklio.
Ypatingais atvejais, kai kvėpavimo takai užsikemša ir žmogus visai nebegali kvėpuoti, taikomos skubios priemonės:
- Intubacija ir kvėpavimas ventiliatoriumi
- Tracheostomija – laikinai arba visam laikui sukuriama ertmė kvėpuoti, jei įprastas kvėpavimas tampa neįmanomas
Ar galima išvengti bronchokonstrikcijos?
Siekiant sumažinti riziką, svarbiausia vengti veiksnių, kurie sukelia bronchų susiaurėjimo priepuolius. Naudinga stebėti savo simptomus ir žinoti, kas juos gali išprovokuoti. Jei žinote savo jautrumą alergenams, cheminėms medžiagoms ar kitoms priežastims, stenkitės jų išvengti. Tinkamai gydant pagrindinę ligą ir atsakingai laikantis gydytojo rekomendacijų galima gerokai sumažinti epizodų dažnį.
Perspektyvos ir kasdienis gyvenimas
Kiekvieno, turinčio bronkų susiaurėjimo problemų, patirtis gali stipriai skirtis. Vieniems epizodai būna reti ir lengvai suvaldomi, kitiems – dažnesni ar sunkesni. Svarbu nuolat stebėti būklę ir, prireikus, pasitarti su gydytoju, kaip koreguoti gydymą ir sumažinti riziką.
Jei pastebite dažnai pasikartojančius ar sunkiai valdytus bronchų susiaurėjimo epizodus, būtinai pasitarkite su sveikatos specialistu – individualiai pritaikytas gydymas padeda išvengti komplikacijų.
Kada būtina nedelsti ir kreiptis pagalbos
Kritinė situacija yra tada, kai pasunkėja kvėpavimas, nejaučiate oro arba kyla staigus, negalintis suvaldyti astmos priepuolis. Skubiai kreipkitės pagalbos, jei atsiranda:
- Labai sunkus dusulys ar nepraeina dusulys
- Nepavyksta sustabdyti stipraus astmos priepuolio
- Patinusi gerklė, veidas, burna, lūpos arba liežuvis
- Kraujospūdžio sumažėjimo požymiai
- Mėlynuojanti oda, lūpos ar nagai
- Netenkate sąmonės
Pažangūs patarimai pokalbiui su gydytoju
Bendraujant su gydytoju verta užduoti keletą klausimų, kurie gali padėti valdyti būklę:
- Kokie veiksniai mano atveju dažniausiai sukelia bronchų susiaurėjimą?
- Kaip elgtis ištikus paūmėjimui ar astmos priepuoliui?
- Ką galiu padaryti, kad sumažinčiau paūmėjimų riziką?
