Burnos deginimo sindromas: simptomai, priežastys ir gydymas

Burnančio burnos sindromas – tai būklė, kai jaučiamas deginantis skausmas liežuvyje, burnos gleivinėje ar net lūpose. Dažnai šis nemalonus pojūtis gali apimti ir kitas burnos ar gerklės vietas. Dažnai žmonės jaučia taip, lyg būtų apsideginę burną karštu gėrimu ar maistu, nors iš tikrųjų jokios akivaizdžios priežasties nėra. Šio sutrikimo medicininis terminas – glosodinija.

Kas yra burnančio burnos sindromas?

Ši būklė pasireiškia ne tik deginančiu jausmu – dažnai atsiranda kartaus ar metalo skonio jausmas, burna atrodo sausa, nors seilių kiekis gali būti įprastas. Nemalonūs pojūčiai dažnai stiprėja į vakarą – daugeliui ryte simptomų visai nėra, tačiau einant dienai, jie sustiprėja, o užmigus vėl nurimsta. Ilgainiui nuolatinė diskomforto būsena kelia nerimą ir nusivylimą.

Burnančio burnos sindromo tipai

  • Pirminis – kai deginimo pojūčio priežastis nenustatoma, dažnai siejama su nervų pažeidimu.
  • Antrinis – deginimas kyla dėl kitos sveikatos problemos, pavyzdžiui, sergant cukriniu diabetu ar dėl alergijų. Pašalinus šią problemą, simptomai sumažėja arba visai išnyksta.

Kas dažniau serga šiuo sindromu?

Statistika rodo, kad dažnu atveju deginanti burna pasireiškia vyresniems nei 60 metų žmonėms po menopauzės – tai siejama su estrogeno sumažėjimu ir skonio receptorių jautrumo mažėjimu. Taip pat tam įtakos turi individualūs genetiniai skonio ypatumai. Žmonės skirstomi į neskonio nejautrius, vidutinius skoniui ar „supertasters“, kurie jaučia labai stiprius skonio dirgiklius.

Pastebėta, kad dauguma sergančiųjų stiprų skonį jaučia silpniau nei anksčiau, o apie burnos deginimą praneša dažniau tie, kas įpratę stipriau reaguoti į įvairius skonius. Taip pat dažnai pasitaiko, kad šie žmonės griežia dantimis naktimis, o tai sustiprina simptomus.

Burnančios burnos sindromo simptomai

  • Pakitęs skonis – dažnai jaučiamas kartumas ar metalinis skonis
  • Deginantis, dilgčiojantis ar net skaudantis pojūtis burnos srityje
  • Sausumo jausmas, nors seilių kiekis normalus
  • Numbingumas, kuris atsiranda ir praeina

Beje, išoriškai burnoje nepastebima jokių pakitimų – nėra iškilių bėrimų ar spalvos pasikeitimų.

Kodėl atsiranda burnančio burnos sindromas?

Pirminio tipo sindromą dažnai sukelia nervų pažeidimai, susiję su skonio ir skausmo pojūčiais. Nustatyta, kad tam įtakos gali turėti įtampa, tam tikri vaistai, vitaminų ar mineralų stoka bei kitos sveikatos problemos.

Ligos, kurios gali išprovokuoti simptomus

  • Refliuksas (lyg rūgštys grįžta iš skrandžio į burną)
  • Alergija maistui ar dantų priežiūros priemonėms
  • Sausa burna
  • Hormonų pokyčiai
  • Nervų pažeidimas
  • Burnos infekcijos, pavyzdžiui, grybelių sukelta kandidozė
  • Psichologiniai veiksniai, pavyzdžiui, stresas
  • Dantų griežimas, žandikaulio įtampa

Paveikti rizikos veiksniai

  • Menopauzė
  • Ligos, pavyzdžiui, diabetas ar Sjögreno sindromas
  • Lėtinė nerimo ar depresijos būsena
  • Geografinis liežuvis (liežuvio paviršiaus pokyčiai)
  • Maistinių medžiagų trūkumas (geležies, cinko ar B grupės vitaminų stoka)
  • Vaistai nuo aukšto kraujospūdžio ar depresijos
  • Moteriška lytis

Kaip nustatoma ši būklė?

Pastebėjus pirmuosius simptomus, verta apsilankyti pas odontologą, kuris įvertins burnos būklę ir esant poreikiui nukreips pas kitus specialistus. Diagnozuojant gali būti atliekami įvairūs tyrimai – alergijų nustatymas, kraujo tyrimai, rentgeno ar kitų vaizdinių tyrimų (kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tomografija) analizė, taip pat imamas tepinėlis ar seilių mėginys, gali būti atliekama audinio biopsija.

Burnančio burnos sindromo gydymas

Ši būklė dažnai nėra visiškai išgydoma, tačiau bėdos galima gerokai sumažinti arba net visai nuslopinti simptomus. Gydytojai gali rekomenduoti:

  • Skausmą malšinančius skalavimus ar burnos antiseptikus, kurie lengvai sumažina poveikį
  • Paprastus skausmo vaistus – paracetamolį ar ibuprofeną
  • Seilių pakaitalus, jeigu jaučiamas burnos sausumas
  • Tam tikrus antidepresantus ar prieštraukulinio poveikio vaistus

Dažnai gydymo efektyvumas priklauso nuo priežasties: jei, pavyzdžiui, dantų griežimas tampa problema, gydytojas gali pagaminti individualų kapų, o jei simptomus sukėlė menopauzė – pasitarus gali būti taikoma pakaitinė hormonų terapija.

Kartais pagrindinės priežasties nustatyti nepavyksta, todėl gydytojas gali skirti keletą būdų, kol atrasite geriausiai jums tinkantį gydymą.

Pagalba kasdien ir simptomų palengvinimas

Norint greitai sumažinti deginimo pojūtį burnoje, verta išmėginti šiuos patarimus:

  • Kramtyti becukrę gumą – skatina seilių gamybą
  • Vartoti vėsų vandenį
  • Laikyti burnoje ledo gabalėlius
  • Gerti atšaldytus gėrimus mažomis porcijomis visą dieną

Nors šie būdai neišgydo degančios burnos sindromo, jie dažnai sumažina nemalonius pojūčius paūmėjimo metu.

Kaip sumažinti atsinaujinimo riziką?

Nors visiškai išvengti šios būklės nepavyksta, galima dėti pastangų mažinant paūmėjimo tikimybę. Patariama vengti to, kas gali dirginti burnos gleivinę:

  • Alkoholinių gėrimų
  • Labai karštų patiekalų ar gėrimų
  • Labai rūgščių produktų (pvz., citrusinių vaisių sulčių)
  • Aštrių patiekalų
  • Burnos skalavimo skysčių su alkoholiu
  • Rūkymo ir garinimo

Taip pat labai svarbu užtikrinti, kad gaunate pakankamai vitaminų B12, folio rūgšties ir geležies, todėl verta atkreipti dėmesį į mitybą.

Ligos eiga ir perspektyvos

Negydomas degančios burnos sindromas gali išlikti kelis mėnesius ar net metus, o skausmas ar diskomfortas ilgainiui gali sumažinti gyvenimo kokybę. Tačiau pradėjus gydymą, simptomai dažnai susilpnėja ar net visai išnyksta per kelias savaites. Kiekvieno žmogaus situacija individuali – aptarkite su gydytoju, kokių rezultatų galite tikėtis ir kiek laiko gali trukti pagerėjimas.

Kada kreiptis į gydytoją?

Susisiekite su gydytoju, jei:

  • Prie deginimo pojūčio prisideda kiti simptomai, pavyzdžiui, patinimas ar pūslelės
  • Skausmas stiprėja arba trunka ilgiau nei kelias dienas
  • Nepavyksta nustatyti priežasties

Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju

  • Kokia galėtų būti simptomų atsiradimo priežastis?
  • Kokių tyrimų gali prireikti?
  • Kokį gydymo būdą rekomenduotumėte mano atveju?
  • Per kiek laiko turėčiau pajusti pagerėjimą taikant vieną ar kitą gydymą?
Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *