Seilės atlieka svarbų vaidmenį palaikant burnos sveikatą. Jos ne tik drėkina ir valo burną, nuplaudamos maisto likučius, bet ir padeda jausti skonį, nuryti bei kalbėti. Seilės daugiausia gaminamos ir išskiriamos trijų pagrindinių seilių liaukų, esančių šalia ausų (parotidinės liaukos), po liežuviu (sublingualinės liaukos) ir po žandikauliu (submandibulinės liaukos). Jos padeda remineralizuoti ir sustiprinti dantų emalį. Seilėse taip pat yra bikarbonato, kuris padeda neutralizuoti rūgštumą burnos ertmėje. Kai seilių liaukos negamina pakankamai seilių, tai gali neigiamai paveikti burnos sveikatą. Galite patirti burnos džiūvimo pojūtį, dar vadinamą xerostomija.
Burnos džiūvimas yra dažnai pasitaikantis reiškinys, ypač vyresnio amžiaus žmonėms – rizika didėja su amžiumi. Apie penktadalis vyresnių žmonių patiria burnos džiūvimą, o moterys yra labiau paveiktos nei vyrai. Burnos džiūvimo simptomai gali apimti sausumo, lipnumo, deginimo ar dilgčiojimo pojūtį burnoje, sunkumą kramtant ar nuryjant, ypač sausus maisto produktus, ir pasikeitusį skonio pojūtį. Fizinių požymių gali būti tirštos seilės, sausa liežuvis ir laisvi dantų protezai. Kartais nukentėję asmenys gali apibūdinti burnos tekstūrą kaip „kaip smėlio popierius“ arba „kaip dykumą.“ Jei nuolat patiriate šiuos simptomus, verta pasikonsultuoti su odontologu dėl burnos džiūvimo priežasties.
Kokios yra burnos džiūvimo priežastys?
Burnos džiūvimą gali sukelti įvairūs veiksniai, pradedant vietiniais ir baigiant sisteminiais. Vietiniai veiksniai, tokie kaip dehidratacija, tabako vartojimas, alkoholio ir kofeino vartojimas, vaistai ir galvos bei kaklo radioterapija, gali sukelti burnos džiūvimą, o dehidratacija yra dažniausia priežastis. Kai negeriate pakankamai vandens, seilių liaukos negali pagaminti pakankamai seilių, todėl atsiranda burnos sausumas. Skysčių pasikeitimai, atsirandantys reaguojant į stresą ir nerimą, taip pat gali sukelti burnos džiūvimą. Vaistai, ypač vartojant kelis (polifarmacija), yra dažniausia burnos džiūvimo priežastis, ypač suaugusiems vyresniems nei 60 metų. Šimtai vaistų, tokių kaip antihistamininiai preparatai, antihipertenziniai vaistai, antidepresantai, vaistai nuo nerimo ir diuretikai, gali sukelti arba pabloginti burnos džiūvimą. Be to, radioterapijos sukeltas burnos džiūvimas yra viena iš dažniausiai pastebimų komplikacijų, susijusių su tradicine galvos ir kaklo radioterapija, nes apšvitinamoje zonoje yra pagrindinės seilių liaukos. Naujausios pažangios radioterapijos technikos, tokios kaip intensyvumo moduliuota radioterapija (IMRT), padeda išvengti seilių liaukų apšvitinimo pažeidimų ir išsaugoti jų funkciją, taip sumažinant burnos džiūvimo riziką. Be to, burnos džiūvimas gali būti integrali kelių sisteminių ligų dalis, tokių kaip cukrinis diabetas, skydliaukės ligos, Sjogreno sindromas ir reumatoidinis artritas, sukeliančios seilių liaukų ląstelių pažeidimus.
Kokios yra burnos džiūvimo pasekmės?
Burnos džiūvimas gali sukelti keletą reikšmingų burnos sveikatos problemų, kurios gali pabloginti pacientų gyvenimo kokybę. Šios problemos apima dantų ėduonį, dantenų ligas, padidėjusią burnos grybelinės infekcijos (pvz., burnos pienligės) riziką, kalbėjimo problemas, prastą mitybą dėl kramtymo ir nuryjimo sunkumų bei skonio pokyčius.
Dantų apnašos gali greitai kauptis žmonėms su sausomis burnomis, ypač tiems, kurie tinkamai nevalo dantų, kas gali sukelti blogą kvapą, dantų ėduonį ir dantenų ligas. Dėl burnos grybelinės infekcijos arba burnos kandidazės nukentėję asmenys gali patirti skausmą ar deginimo pojūtį burnoje valgant aštrų ar karštą maistą. Šie simptomai gali pasireikšti kartu su kreminėmis baltomis dėmėmis, kurias galima nuvalyti nuo liežuvio, skruostų vidinės pusės ir kartais nuo gomurio. Jei turite sausą burną, svarbu pasikonsultuoti su odontologu dėl ankstyvos burnos problemų, susijusių su burnos džiūvimu, diagnozavimo.
Ką galite padaryti, kad valdytumėte burnos džiūvimą ir užkirstumėte kelią jo pasekmėms?
Svarbu nustatyti burnos džiūvimo priežastį prieš pradedant gydymą. Pavyzdžiui, jei įtariama, kad vaistai yra kaltininkai, gydytojas gali sumažinti dozę arba pakeisti ją alternatyva su mažesniais šalutiniais poveikiais. Yra keletas priemonių, padedančių palengvinti burnos džiūvimo simptomus, tokių kaip vandens gurkšnojimas, be cukraus saldainių čiulpimas, be cukraus gumos kramtymas, ledo kubelių laikymas burnoje, vengimas gerti kofeino turinčius gėrimus ir, jei įmanoma, mesti rūkyti bei gerti alkoholį. Be to, rinkoje yra platus pasirinkimas vaistinių salivinių pakaitalų ir burnos gleivinės drėkiklių, kurie padeda išlaikyti burną drėgną. Jie yra skirtingų formų, tokių kaip burnos geliai, purškalai ir medicininiai pastilės, kuriuos galima naudoti pagal poreikį. Svarbiausia, kad žmonės, turintys sausą burną, turėtų reguliariai lankytis pas odontologą, pageidautina kas šešis mėnesius, kad gautų tinkamą profesionalią dantų priežiūrą ir išvengtų burnos sveikatos problemų, susijusių su burnos džiūvimu. Reguliarus dantų valymas su fluoro dantų pasta ir dantų siūlu yra labai rekomenduojamas, siekiant užkirsti kelią dantų ėduoniui ir dantenų ligoms.
