Vitaminas D – tai riebaluose tirpstantis vitaminas, kuris padeda organizmui pasisavinti kalcį ir fosforą. Šios medžiagos labai svarbios kaulų formavimuisi ir stiprumui, todėl pakankamas vitamino D, kalcio ir fosforo kiekis palaiko kaulų sveikatą visais gyvenimo etapais.
Kam naudojamas vitaminas D
Vitaminas D taikomas įvairioms būklėms gydyti ir jų prevencijai. Jis rekomenduojamas žmonėms, kuriems diagnozuojami kaulų sutrikimai, tokie kaip rachitas ar osteomaliacija, – tai ligos, kurias sukelia vitamino D trūkumas. Papildomi šio vitamino kiekiai gali būti skiriami ir siekiant sumažinti kaulų retėjimo (osteoporozės) riziką, ypač kartu su kalciu.
Be to, vitaminas D kartu su kitais preparatais gali būti reikalingas esant žemam kalcio ar fosforo kiekiui kraujyje, kurį lemia tam tikri sutrikimai, pavyzdžiui, skydliaukės veiklos nepakankamumas ar paveldimos fosforo apykaitos problemos. Sergant inkstų ligomis, ši medžiaga padeda išlaikyti normalų kalcio kiekį organizme ir užtikrinti tinkamą kaulų augimą. Kūdikiams, maitinamiems tik motinos pienu, rekomenduojama skirti vitamino D papildomai, nes piene jo randama nedaug.
Kaip teisingai vartoti vitaminą D
Vitaminą D dažniausiai reikia vartoti taip, kaip paskyrė gydytojas ar pagal nurodymus pakuotės lapelyje. Jį galima gerti tabletėmis, lašais ar kramtomomis pastilėmis. Paprastai vitaminas D geriausiai įsisavinamas iš karto po valgio, tačiau kai kurių formų galima vartoti ir nepriklausomai nuo maisto.
- Naudojant skystą vitaminą D, svarbu dozę išmatuoti specialia matavimo šaukšteliu ar prietaisu.
- Kramtomas tabletes reikėtų gerai sukramtyti, o ne nuryti visą.
- Greitai tirpstančias tabletes reikia dėti ant liežuvio ir palaukti, kol ištirps; užgerti vandeniu nebūtina.
Tam tikri vaistai (pvz., cholestiraminas, mineralinis aliejus ar vaistai svoriui mažinti) gali trukdyti pasisavinti vitaminą D, todėl šių preparatų vartojimo laikas turėtų būti atskirtas bent 2 valandomis. Patogiausia vitaminą D gerti vakarais, jei taip pat vartojama šių vaistų.
Gerkite vitaminą D kasdien tuo pačiu metu, kad nepraleistumėte dozės. Jei kaskart vartojate kartą per savaitę, pasirinkite tą pačią savaitės dieną ir pasižymėkite priminimą kalendoriuje.
Kartais gydytojas taip pat rekomenduoja laikytis tam tikro mitybos režimo, pavyzdžiui, padidinti kalcio kiekį. Tokiu atveju svarbu laikytis šių nurodymų ir nevartoti kitų papildų be specialaus gydytojo patarimo.
Galimi šalutiniai poveikiai
Įprastinė vitamina D dozė dažniausiai nesukelia nepageidaujamų savijautos pokyčių. Tačiau vartojant per didelį kiekį, kraujyje gali padaugėti kalcio. Ši būklė pasireiškia tokiomis problemomis kaip pykinimas, vėmimas, vidurių užkietėjimas, suprastėjęs apetitas, stiprus troškulys, dažnesnis šlapinimasis, nuovargis ar nuotaikos pokyčiai. Pajutus bent vieną iš šių požymių, rekomenduojama kuo greičiau kreiptis į gydytoją.
Nors labai retai, bet galimos alerginės reakcijos į vitaminą D. Tokiu atveju gali atsirasti bėrimas, niežulys ar patinimas (ypač veido, liežuvio ar gerklės srityje), stiprus galvos svaigimas, kvėpavimo pasunkėjimas.
Šis sąrašas neapima visų galimų šalutinių poveikių. Jei pastebite kiek nors neįprastų pojūčių ar simptomų, kurių nėra paminėta, apie juos verta informuoti gydytoją ar vaistininką.
Atsargumo priemonės ir ką svarbu žinoti
Prieš pradėdami vartoti vitaminą D, informuokite gydytoją, jei žinote, kad esate alergiškas šiai ar kitoms vitamino D formoms (pavyzdžiui, kalcitrioliui). Papilduose kartais būna pagalbinių medžiagų, tokių kaip žemės riešutai, sojų baltymai, cukrus, aspartamas ar alkoholis. Jeigu esate linkę į alergijas ar netoleruojate tam tikrų maisto priedų, apie tai pasakykite gydytojui ar vaistininkui.
Taip pat itin svarbu pranešti apie ligas, kuriomis sergate ar esate sirgę: padidėjęs kalcio ar vitamino D kiekis kraujyje, sutrikęs maistinių medžiagų pasisavinimas žarnyne, inkstų ar kepenų ligos. Esant šioms būklėms, vitamino D papildai gali būti neskiriami arba jų vartojimo eiga stebima itin atidžiai.
Skystos ar kramtomos vitamino D formos gali turėti cukraus ar dirbtinių saldiklių, todėl šią informaciją svarbu žinoti sergantiems diabetu ar turintiems kitų tinkamos mitybos apribojimų.
Licencijuota farmacininkė, įgijusi farmacijos daktaro (PharmD) laipsnį University of North Carolina at Chapel Hill, viename iš geriausių farmacijos universitetų JAV. Per daugiau nei 10 metų tarptautinės patirties Aistė dirbo tiek akademinėje, tiek klinikinėje aplinkoje – nuo tyrimų ligoninėje iki individualizuotų vaistų terapijos planų sudarymo. Ji specializuojasi farmakogenomikoje, vaistų sąveikų prevencijoje ir lėtinių ligų vaistiniame valdyme. Šiuo metu Aistė dirba konsultuojančiąja farmacininke prestižinėje Bostono klinikoje ir aktyviai prisideda prie mokslinių publikacijų bei jaunų farmacijos specialistų rengimo.
