Candida auris – tai grybelis, galintis sukelti sunkias ligas. Kai kurie šios rūšies kamienai tampa atsparūs daugeliui vaistų, todėl infekciją gydyti sudėtinga. Dažniausiai ši infekcija išplinta gydymo įstaigose – ligoninėse ar ilgalaikės priežiūros namuose.
Infekcijos dažnumas
Candida auris vis dar laikoma gana reta liga, tačiau nuo 2019 metų atvejų daugėja, todėl medikai ypatingai rūpinasi prevencija. Paprastai šis grybelis randamas ten, kur ilgesnį laiką gydomi sunkiai sergantys žmonės.
Skirtingai nuo kitų Candida rūšių, C. auris natūraliai negyvena žmogaus organizme. Juo užsikrečiama nuo užterštų paviršių ar žmonių, sergančių šia infekcija.
Jei neturite gretutinių ligų ar rimtai nesusilpnėjusio imuniteto, rizika susirgti C. auris yra nedidelė.
Kaip Candida auris plinta
Infekcija perduodama nuo žmogaus žmogui arba per užterštus daiktus ir paviršius. Gydymo įstaigose grybelis pernešamas per įvairius medicininius prietaisus, pavyzdžiui, centrinio veninio kateterio ar kvėpavimo vamzdelio pagalba. Net jei žmogus pats nejaučia jokių simptomų, jis vis tiek gali perduoti infekciją kitiems.
Mokslininkų duomenimis, C. auris per orą neplinta – dažniausiai jis randamas ant odos ar įvairių daiktų.
Candida auris sukeliamų ligų požymiai
Simptomai priklauso nuo to, kurioje kūno vietoje vystosi infekcija. Galimi požymiai:
- Karščiavimas
- Šaltkrėtis
- Silpnumas ir stiprus nuovargis
- Nukritęs kraujospūdis
- Padažnėjęs širdies plakimas
- Sumažėjusi kūno temperatūra
- Skausmas, spaudimas ar pilnumo jausmas ausyje (kai uždegimas išsivysto ausyje)
Daugelis žmonių, užsikrėtusių C. auris, serga ir kitomis sunkiomis ligomis, todėl grybelinės infekcijos simptomai gali likti nepastebėti. Be to, įmanomos ir besimptomės infekcijos, kai žmogus nejaučia jokių požymių, bet vis tiek gali platinti ligą kitiems.
Candida auris rizikos veiksniai
Didžiausią grėsmę šio grybelio sukeliamoms infekcijoms patiria turintys nusilpusį imunitetą dėl kitų ligų ar gydymo. Jūs galite priklausyti rizikos grupei, jei:
- Naudojate centrinį veninį kateterį, kvėpavimo vamzdelį, šlapimo kateterį, maitinimo zondą ar kitą prietaisą, įvedamą į organizmą.
- Serga kraujo vėžiu ar diabetu.
- Ilgai gydomasi stacionare ar kitoje sveikatos priežiūros įstaigoje.
- Neseniai atlikta operacija.
- Ilgą laiką vartojama antibiotikų arba jų vartojama dažnai.
Galimos komplikacijos
Kai Candida auris prasiskverbia į kraują, ji gali sukelti rimtas pasekmes. Dažniausios komplikacijos:
- Sepsis
- Šokas
- Organų nepakankamumas
Infekcijos nustatymas
Candida auris atpažinti nelengva – ją galima supainioti su kitomis infekcijomis, todėl reikia specialių tyrimų. Įtarus grybelinę infekciją (ypač jei bakterinė liga nepasiduoda antibiotikams), tiriami įvairūs mėginiai:
- Kraujas
- Šlapimas
- Išmatos
- Žaizdų skysčiai arba audiniai
- Tepinėliai nuo kirkšnių, pažastų, ausų, makšties ar tiesiosios žarnos
Gydymo galimybės
Dažniausiai Candida auris gydoma priešgrybeliniais vaistais – echinokandinais. Vis dėlto kai kuriems grybelio kamienams išsivystė atsparumas, todėl gali prireikti kelių vaistų kombinacijos.
Gydymas ir jo trukmė priklauso nuo ligos sunkumo, grybelio jautrumo medikamentams bei paciento sveikatos būklės.
Prevencija ir apsaugos priemonės
Gydytojai taiko griežtas higienos ir dezinfekcijos taisykles, kad sumažintų C. auris plitimo pavojų gydymo įstaigose. Įprastos priemonės:
- Kruopštus rankų plovimas
- Paviršių dezinfekcija
- Antibiotikų vartojimas tik esant tikroms bakterinėms infekcijoms
- Medicinos prietaisų sterilizavimas
- Pacientų ir lankytojų, esant protrūkiui, patikra
- Izoliavimas (karantinavimas) tų, kuriems nustatyta C. auris infekcija
Norint apsisaugoti, svarbu dažnai plauti rankas, ypač jei rūpinatės ligoniu arba ilgesnį laiką būnate gydymo įstaigoje. Taip pat verta pasikonsultuoti su gydytoju dėl medicinos prietaisų naudojimo trukmės.
Prognozė ir ligos baigtis
Tikslų mirštamumo nuo Candida auris nustatyti sudėtinga, nes dažniausiai šia infekcija serga ir kitomis sunkiomis ligomis besigydantys žmonės. Nedideli tyrimai rodo, kad daliai pacientų mirštamumas gali siekti nuo 30 iki 60 procentų.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei pajutote bet kokius infekcijos simptomus – skausmą, didelį silpnumą, širdies plakimą ar karščiavimą, nedelskite ir pasitarkite su gydytoju, ypač jei esate gydymo įstaigoje.
Ką svarbu aptarti su gydytoju?
- Kokios yra mano gydymo galimybės?
- Kiek laiko truks gydymas ir kada turėčiau pasijusti geriau?
- Iš kur galėjau užsikrėsti šia infekcija?
- Kaip ateityje išvengti panašių infekcijų?
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
