Chilurija: priežastys, simptomai, diagnostika ir gydymas

Chilurija – tai retas sutrikimas, kai šlapime atsiranda limfos skysčio, vadinamo chilu. Šis skystis yra baltas ir pieniškas, nes jame būna susimaišiusių žarnyno riebalų. Nuo įprastai per limfagysles į kraują patenkančio chiluso puikiai atlieka riebalų gabenimo funkciją, tačiau jeigu limfos apykaita sutrinka ir chilus prasisunkia pro limfinę sistemą į inkstus, jis pradeda pasišalinti su šlapimu.

Kas dažniausiai suserga chilurija

Ši būklė gali pasireikšti bet kam – tiek vyrams, tiek moterims, nepriklausomai nuo amžiaus. Visgi, daugiausiai parazitinės kilmės chilurijos atvejų nustatoma žmonėms, kurie gyvena ar yra lankęsi tam tikruose pasaulio regionuose, pavyzdžiui, kai kuriose Afrikos, Azijos bei Pietų Amerikos šalyse. Didžiausia rizika susirgti chilurija yra 20–40 metų suaugusiesiems, tačiau retais atvejais liga diagnozuota ir penkiamečiams vaikams. Net ir tose vietose, kur chilurija pasitaiko dažniau, per metus užregistruojama mažiau nei šimtas naujų atvejų.

Kaip chilurija paveikia organizmą

Atsiradus šiai ligai, kartu su šlapimu netenkama organizmui svarbių maistinių medžiagų, todėl ilgainiui gali išsivystyti mitybos nepakankamumas ar vitaminų trūkumas.

Chilurijos simptomai

• Piestos baltos, pieniškos išvaizdos šlapimas
• Dažnas noras šlapintis
• Nemalonūs pojūčiai ar deginimas šlapinantis
• Kraujas šlapime
• Juosmens srities skausmas
• Neįprastas svorio kritimas
• Lėtesnis augimo tempas (ypač vaikams)
• Bendras nuovargis
• Šaltkrėtis
• Galūnių tinimas

Chilurijos priežastys

Ši liga gali kilti dėl įvairių priežasčių, kurios skirstomos į parazitines ir neparazitines.

Parazitinės kilmės priežastys

• Dažniausiai ją sukelia siurbikinė kirmėlė, daugeliu atvejų – Wuchereria bancrofti.
• Rečiau ją sukelia kiti parazitai ir ligos, tokios kaip trichineliozė, ankylostomozė, echinokokozė, maliarija.

Nepatarazitinės priežastys

• Pilvo srities traumos
• Chirurginės operacijos (pvz., po dalinio inksto šalinimo ar skoliozės gydymo)
• Pilvo limfmazgių padidėjimas
• Sergamumas įvairiomis infekcijomis
• Augliai
• Spindulinis gydymas
• Pūliniai
• Limfangiomos inkstuose ar šlapimo pūslėje
• Krūtinės latako susiaurėjimas
• Nėštumas

Ar chilurija užkrečiama?

Ši liga nėra užkrečiama ir ja neužsikrėsite bendraudami su sergančiu žmogumi ar gyvendami kartu.

Kaip nustatoma chilurija

Įtarus chiluriją, gydytojui labai svarbu tinkamai įvertinti paciento nusiskundimus ir atlikti tam tikrus laboratorinius bei vaizdinius tyrimus. Vienas pirmųjų tyrimų – šlapimo analizė: specialiai apžiūrimas šlapimo atspalvis ir skaidrumas, o laboratorijoje ieškoma chiluso (riebalų) pėdsakų. Esant poreikiui, taikomi papildomi vaizdiniai tyrimai – ultragarsas, kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso ar rentgeno tyrimas. Be to, šlapime tikrinamas trigliceridų kiekis: net jei šlapimas nėra padykęs, trigliceridų buvimas gali patvirtinti chiluriją.

Kartais prireikia laparoskopijos – minimaliai invazinio tyrimo, kai per nedidelį pilvo pjūvį įvedamas optinis instrumentas, leidžiantis gydytojui pamatyti pilvo organus ir rasti limfos nutekėjimo vietą.

Gydymas ir rekomendacijos

Priklausomai nuo ligos sunkumo, gydymas gali būti konservatyvus arba invazinis. Dauguma pacientų (daugiau nei 70 proc.) sėkmingai pasveiksta taikant atsargiąją (konservatyviąją) taktiką. Jos metu rekomenduojama ilsėtis, gerti daug skysčių, laikytis griežtos mitybos, sumažinti riebalų kiekį maiste iki minimumo, kad organizmas pagamintų mažiau chiluso. Gali būti paskirta parenterinė (per lašelinę) mityba, kai organizmas gauna visas būtinas medžiagas tiesiai į kraują.

Jei dieta ir gyvenimo būdo pokyčiai neduoda reikiamo efekto, taikomos minimaliai invazinės procedūros, pavyzdžiui, skleroterapija: į inksto geldelę suleidžiamas specialus tirpalas (dažniausiai sidabro nitratas), kuris užsandarina limfos nuotėkio vietą. Gydytojai gali naudoti ir kitus sklerozuojančius tirpalus – povidono jodą, natrio jodidą, kalio bromidą, dekstrozę, hipertoninius tirpalus.

Kai įprastos gydymo priemonės neveiksmingos, gali būti taikytos chirurginės intervencijos – operacijos.

Maistas ir mityba sergant chilurija

Gydytojai rekomenduoja kuo griežčiau laikytis riebalų ribojimo ir valgyti daug baltymų turinčius produktus. Meniu turėtų sudaryti daug žalialapių ir vitaminų A, D, E bei K turinčių daržovių. Geriausia rinktis

• liesą žuvį (menkė, jūrų lydeka, otas, tilapija),
• vištieną ar kalakutieną be odos,
• liesą jautieną,
• ankštinius (lęšiai, avinžirniai, pupelės),
• tofu,
• liesus pieno produktus,
• riešutus ir sėklas.

Riebalų kiekį patariama sumažinti iki 25 g per dieną – dažniausiai rekomenduojamą dietą pakanka laikytis kelias savaites, o vėliau gydytojas įvertins, ar galima vėl didinti riebalų suvartojimą.

Vaistai, naudojami chilurijai gydyti

• Ezetimibas – vaistas, kuris neleidžia įsisavinti cholesterolio žarnyne.
• Preparatai nuo parazitų – įvairūs vaistai, skirti parazitiniams susirgimams naikinti.

Chilurijos gydymo eiga ir rezultatai

Pirmuosius pagerėjimo požymius dauguma žmonių jaučia jau po kelių dienų ar savaičių nuo gydymo pradžios, priklausomai nuo taikomų priemonių.

Dažnai chilurija praeina savaime – net iki pusės atvejų išgyja be jokio gydymo. Jei taikoma dieta ar kitos konservatyvios priemonės, daugiau nei 70 % žmonių pasveiksta. Invaziniai gydymo metodai užtikrina net iki 95 % sėkmės.

Prevencijos galimybės

Dažniausia parazitinės chilurijos priežastis – uodų pernešami kirminai. Apsisaugoti padeda:

• Drabužiai ilgomis rankovėmis ir kelnėmis iš tankaus audinio
• Miegas kondicionuojamame kambaryje arba po tinkleliu nuo uodų
• Priemonės nuo uodų ant odos ir drabužių
• Specialūs repelentai ant palapinių ir miegmaišių

Kai kuriais atvejais gydytojas gali skirti antiparazitinių medikamentų profilaktikai.

Kada kreiptis į gydytoją

Kilus įtarimams dėl neįprastos šlapimo spalvos, ypač jei padidėjo šlapinimosi dažnis ar atsirado diskomfortas, svarbu kuo greičiau pasitikrinti pas specialistą.

Kiti aktualūs klausimai apie chiluriją

• Kaip atskirti, ar mano šlapimo pokyčius lemia chilurija, o gal kita liga?
• Ar būtinai reikalingas gydymas, ar liga gali praeiti savaime?
• Kokia gydymo taktika man tiktų – konservatyvi, minimaliai invazinė ar invazinė?
• Ar chilurija gali atsinaujinti?
• Ar galiu pasitarti su dietologu?

Chilurija ir limfūrija

Limfūrija – tai būklė, kai šlapime aptinkama limfos, tačiau ji nėra susimaišiusi su riebalais. O chilurijos atveju, šlapimas tampa pieniškas dėl limfos ir riebalų mišinio.

Karolina Skrebė

Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.