Chlamidija

Kaip užsikrečiama chlamidija?

Chlamidijos infekcija perduodama per lytinį kontaktą, kai makšties išskyros arba sperma, kuriose yra chlamidiją sukeliančių bakterijų, patenka iš vieno žmogaus organizmo į kito. Riziką kelia visos seksualinio artumo formos, ne tik tos, kurių metu vyksta penetracija ar ejakuliacija. Bakterijos gali būti perduodamos įvairiais būdais, kai kūno skysčiai liečiasi su gleivinėmis:

Vaginaliniai lytiniai santykiai

Infekcija gali būti perduota iš varpos į makštį arba iš makšties į varpą.

Analiniai lytiniai santykiai

Bakterijos perduodamos kontaktuojant varpai ir išeinamajai angai bet kuria kryptimi.

Oralinis seksas

Užsikrėtimas galimas, kai burna liečiasi su varpa, makštimi ar išange, taip pat ir atvirkščiai.

Seksualiniai veiksmai naudojant sekso žaislus

Jeigu žaislai naudojami kelių asmenų ir nėra tinkamai išvalomi, bakterijos gali patekti į burną, varpą, makštį ar išeinamąją angą.

Rankinis lytinių organų ar išangės stimuliavimas

Rečiau pasitaikančiais atvejais užkrėstos makšties išskyros ar sperma gali patekti į akis. Tokiu atveju gali išsivystyti akių infekcija – konjunktyvitas. Tai gali nutikti, jei po kontakto su užsikrėtusio asmens lytiniais organais liečiamos akys neplovus rankų.

Kas chlamidijos nesukelia?

Ne kiekvienas artimas kontaktas ar kūno skysčių apsikeitimas lemia užsikrėtimą chlamidija. Ši infekcija neplinta per:

• bučiavimąsi;
• bendrą maisto ar gėrimų vartojimą;
• apkabinimus ar rankų laikymą;
• naudojimąsi tualetu po kito asmens;
• oro lašelius, atsirandančius kosint ar čiaudint.

Kiek laiko galima turėti chlamidiją to nežinant?

Chlamidija dažnai vadinama „tyliąja“ infekcija, nes dauguma užsikrėtusiųjų – maždaug 50–70 procentų, nepriklausomai nuo lyties – nejaučia jokių simptomų.

Net ir tiems žmonėms, kuriems požymiai pasireiškia, jie dažnai nėra iš karto atpažįstami. Simptomai gali pasirodyti tik praėjus kelioms savaitėms po užsikrėtimo. Dėl besimptomės eigos infekcija neretai perduodama kitiems to nesuvokiant, o gydymas atidedamas, didinant rimtų komplikacijų riziką.

Ar galima nustatyti, kiek laiko sergama chlamidija?

Daugeliui žmonių pirmieji chlamidijos simptomai pasireiškia laikotarpiu nuo vienos savaitės iki trijų mėnesių po nesaugių lytinių santykių. Vis dėlto kai kuriais atvejais simptomai gali atsirasti ir vėliau.

Diagnozės metu sveikatos priežiūros specialistas kartais gali nustatyti infekcijos eigą ar jos išplitimą, pavyzdžiui, ar bakterijos pasiekė kiaušintakius ar sėklides. Kadangi infekcija dažnai nesukelia jokių požymių, lytiškai aktyviems asmenims ypač svarbu reguliariai tikrintis dėl lytiškai plintančių infekcijų, net jei nėra jokių nusiskundimų.

Kokie yra chlamidijos simptomai?

Jeigu chlamidijos simptomai pasireiškia, jų pobūdis gali skirtis priklausomai nuo to, ar asmuo turi varpą, ar makštį. Vis dėlto daugeliu atvejų infekcija lieka nepastebėta, nes aiškių požymių gali ir nebūti.

Chlamidijos simptomai moterims ir asmenims, kuriems gimimo metu priskirta moteriška lytis, bei vyrams ir asmenims, kuriems gimimo metu priskirta vyriška lytis

Chlamidija lengvai plinta būtent todėl, kad didelė dalis užsikrėtusių žmonių nejaučia jokių simptomų. Kai požymiai vis dėlto atsiranda, dažniausiai pasireiškia skausmas ar deginimas šlapinantis bei neįprastos išskyros.

Chlamidijos požymiai moterims

Chlamidiją sukeliančios bakterijos dažnai sukelia simptomus, panašius į gimdos kaklelio uždegimą arba šlapimo takų infekciją. Galimi šie požymiai:

• baltos, gelsvos arba pilkšvos makšties išskyros, kurios gali turėti nemalonų kvapą;
• pūlių priemaišos šlapime;
• dažnesnis noras šlapintis;
• skausmas ar deginimo pojūtis šlapinantis;
• kraujavimas tarp menstruacijų;
• skausmingos menstruacijos;
• skausmas lytinių santykių metu;
• niežėjimas ar deginimas makšties srityje ir aplink ją;
• bukas skausmas apatinėje pilvo dalyje.

Chlamidijos požymiai vyrams

Vyrams chlamidijos bakterijos dažniausiai pažeidžia šlaplę, o simptomai gali būti panašūs į ne gonokokinį uretritą. Dažniausiai pastebimi šie požymiai:

• gleivingos arba skaidrios, vandeningos išskyros iš varpos;
• skausmas ar deginimas šlapinantis.

Kiti chlamidijos požymiai

Chlamidija gali paveikti ne tik lytinius ir reprodukcinius organus, bet ir kitas kūno vietas:

Išangė

Gali pasireikšti skausmas, diskomfortas, kraujavimas arba gleivingos išskyros iš išeinamosios angos.

Gerklė

Kartais pasireiškia gerklės skausmas, tačiau dažniausiai bakterijoms patekus į gerklę simptomai būna nepastebimi.

Akys

Jeigu chlamidiją sukelianti bakterija patenka į akis, gali išsivystyti konjunktyvitas. Tokiu atveju galimas akių paraudimas, skausmas ir išskyros.

Pastebėjus bet kurį iš šių simptomų, būtina nedelsti ir kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą.

Kokie yra pirmieji chlamidijos simptomai?

Dauguma žmonių, sergančių chlamidija, nejaučia jokių požymių. Tačiau neįprastos išskyros iš makšties ar varpos gali būti vienas iš pirmųjų signalų, rodančių galimą infekciją. Taip pat chlamidiją gali rodyti skausmas, kraujavimas ar išskyros iš išeinamosios angos. Ankstyvas šių požymių atpažinimas ir laiku atlikti tyrimai padeda išvengti rimtų sveikatos komplikacijų.

Kaip diagnozuojama chlamidija?

Chlamidijos nustatymui dažniausiai taikomas nukleorūgščių amplifikacijos testas. Tai itin jautrus ir tikslus laboratorinis tyrimas, leidžiantis aptikti chlamidiją sukeliančias bakterijas. Sveikatos priežiūros specialistas paima biologinį mėginį – atliekamas makšties arba gimdos kaklelio tepinėlis arba surenkamas šlapimo mėginys. Vėliau mėginys siunčiamas į laboratoriją, kur atliekama bakterijų analizė.

Tyrimas gali būti atliktas medicinos įstaigoje arba, gydytojui rekomendavus, namuose naudojant savarankiško testavimo rinkinį. Labai svarbu tiksliai laikytis pateiktų nurodymų, nes netinkamai paimtas mėginys gali lemti netikslius rezultatus.

Kodėl svarbu tikrintis net nejaučiant simptomų?

Kadangi didžioji dalis chlamidijos atvejų nesukelia jokių juntamų požymių, profilaktiniai tyrimai yra itin reikšmingi net ir tada, kai nėra jokių nusiskundimų. Reguliarus tikrinimasis leidžia laiku nustatyti infekciją ir pradėti gydymą dar prieš atsirandant rimtoms komplikacijoms.

Moterims chlamidija dažniau sukelia sunkias ir ilgalaikes pasekmes, todėl joms profilaktiniai tyrimai yra ypač svarbūs ir rekomenduojami reguliariai.

Kas laikomi didesnės rizikos grupe?

Asmenys laikomi turinčiais didesnę chlamidijos riziką, jei atitinka vieną ar kelis iš šių kriterijų:

• yra jaunesni nei 25 metų;
• laukiasi;
• neseniai pradėjo santykius su nauju partneriu;
• turi kelis lytinius partnerius;
• anksčiau jau buvo diagnozuota chlamidijos infekcija.

Kada vyrams rekomenduojama tikrintis dėl chlamidijos?

Vyrams profilaktiniai tyrimai ypač svarbūs, jei:

• gyvenama ar lankomasi aplinkose, kuriose chlamidija paplitusi dažniau, pavyzdžiui, įkalinimo įstaigose, jaunimo klinikose ar seksualinės sveikatos centruose;
• lytiniai santykiai vyksta su kitais vyrais.

Individualus požiūris į tyrimų dažnumą

Nepriklausomai nuo amžiaus, lytinės anatomijos ar kitų rizikos veiksnių, svarbu atvirai aptarti savo lytinį gyvenimą su sveikatos priežiūros specialistu. Gydytojas, įvertinęs individualią situaciją, yra patikimiausias šaltinis, galintis rekomenduoti, kaip dažnai reikėtų tikrintis dėl chlamidijos ir kitų lytiškai plintančių infekcijų.

Kaip gydoma chlamidija?

Chlamidijos infekcija gydoma antibiotikais, o daugeliu atvejų bakterijos sunaikinamos per vieną–dvi savaites. Net jei savijauta pagerėja anksčiau, gydymo nutraukti negalima. Vaistus būtina vartoti tiksliai taip, kaip nurodė sveikatos priežiūros specialistas. Taip pat svarbu pasitarti dėl kontrolinių tyrimų, kurie patvirtintų, kad infekcija visiškai išnyko, nes chlamidija gali pasikartoti.

Gydymas apima ne tik vaistų vartojimą, bet ir elgesio pokyčius, padedančius išvengti pakartotinio užsikrėtimo bei infekcijos plitimo kitiems.

Ką būtina daryti gydymo metu?

• Susilaikyti nuo lytinių santykių, kol infekcija bus visiškai išgydyta. Gydymo pradžia dar nereiškia, kad rizika jau praėjo – visą gydymo laikotarpį reikia vengti bet kokio seksualinio kontakto.
• Informuoti lytinius partnerius. Visi partneriai, su kuriais buvo lytinių santykių per pastaruosius tris mėnesius, turėtų būti informuoti apie infekciją, kad galėtų išsitirti ir, jei reikia, pradėti gydymą.
• Išsitirti dėl kitų lytiškai plintančių infekcijų. Dažnai nustatoma daugiau nei viena infekcija vienu metu, todėl svarbu atlikti tyrimus ir dėl kitų LPI bei taikyti kiekvienai jų tinkamą gydymą.

Antibiotikai pašalina infekciją, tačiau jie negali panaikinti žalos, kurią bakterijos galėjo padaryti iki gydymo pradžios. Dėl šios priežasties reguliarūs profilaktiniai tyrimai, ankstyvas simptomų atpažinimas ir neatidėliotinas gydymas yra ypač svarbūs.

Ar chlamidija gali praeiti savaime?

Chlamidijos niekada nereikėtų palikti be gydymo tikintis, kad ji išnyks savaime. Negydoma infekcija gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų. Be to, lytiškai aktyvus asmuo gali net nesąmoningai perduoti infekciją kitiems, taip didindamas sunkių komplikacijų riziką ir jiems.

Kokie vaistai naudojami chlamidijai gydyti?

Dažniausiai skiriami šie antibiotikai:

• Doksiciklinas. Paprastai vartojamas septynias dienas ir laikomas pagrindiniu pasirinkimu.
• Azitromicinas. Dažniausiai skiriamas viena doze ir yra pirmo pasirinkimo vaistas nėštumo metu.

Visada reikia vartoti tik tuos antibiotikus, kuriuos paskyrė gydytojas, ir suvartoti visą kursą iki galo, net jei simptomai išnyksta anksčiau.

Ar chlamidija išgydoma visiškai?

Taip, chlamidija yra išgydoma infekcija. Vis dėlto kai kurios bakterinės lytiškai plintančios infekcijos tampa atsparesnės antibiotikams, todėl jų gydymas gali komplikuotis. Dėl to itin svarbi prevencija ir infekcijos plitimo stabdymas.

Kas nutinka, jei chlamidija negydoma?

Negydoma chlamidija kelia rimtą grėsmę sveikatai. Pastebėjus bet kokius simptomus, būtina kuo greičiau kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą, o reguliariai atliekami LPI tyrimai padeda išvengti ilgalaikių komplikacijų.

Chlamidijos komplikacijos moterims

Negydoma infekcija gali sukelti:

• Dubens uždegiminę ligą. Tai sunki būklė, dažnai reikalaujanti gydymo ligoninėje. Ji gali pažeisti reprodukcinius organus, sukelti lėtinį dubens skausmą, nevaisingumą, užblokuoti kiaušintakius ir padidinti negimdinio nėštumo riziką, kuri kelia pavojų gyvybei.
• Nėštumo komplikacijas. Infekcija gali lemti priešlaikinį gimdymą. Be to, chlamidija gali būti perduota naujagimiui, sukeldama plaučių uždegimą ar akių infekciją, kuri negydoma gali baigtis regėjimo praradimu. Dėl to nėštumo pradžioje rekomenduojama atlikti tyrimus.
• Nevaisingumą. Ilgainiui infekcija gali negrįžtamai pažeisti kiaušintakius, gimdą ar makštį ir apsunkinti pastojimą.

Chlamidijos komplikacijos vyrams

Negydoma chlamidija vyrams gali sukelti:

• Epididimitą. Infekcija gali išplisti į sėklides ir sėklidės prielipą, sukeldama skausmą, patinimą ir jautrumą.
• Sumažėjusį vaisingumą. Bakterijos gali pakenkti spermos kokybei ir apsunkinti galimybę susilaukti vaikų.

Komplikacijos, galinčios paveikti visus

Jeigu infekcija išplinta į kraują, ji gali:

• padidinti reaktyviojo artrito riziką, pasireiškiančią sąnarių skausmu ir patinimu;
• padidinti tikimybę užsikrėsti ŽIV.

Kada pagerėja savijauta pradėjus gydymą?

Dauguma žmonių pradeda jaustis geriau maždaug per savaitę nuo antibiotikų vartojimo pradžios. Vis dėlto net ir pagerėjus savijautai, būtina baigti visą gydymo kursą.

Kada galima atnaujinti lytinius santykius?

Lytinių santykių – vaginalinių, analinių ar oralinių – reikėtų vengti mažiausiai septynias dienas nuo gydymo pradžios. Tai leidžia vaistams veikti ir sumažina infekcijos perdavimo partneriams riziką. Pasibaigus gydymui, svarbu laikytis saugaus sekso principų ir reguliariai tikrintis dėl lytiškai plintančių infekcijų.

Kiek laiko trunka chlamidija?

Tinkamai gydant, chlamidijos infekcija paprastai išnyksta per vieną–dvi savaites. Vis dėlto svarbu žinoti, kad laboratorinis tyrimas gali išlikti teigiamas dar iki keturių savaičių po gydymo pabaigos. Tai nereiškia, kad infekcija vis dar aktyvi, tačiau antibiotikų kursą būtina užbaigti iki galo. Gydymo laikotarpiu reikia vengti lytinių santykių, nes priešingu atveju kyla pakartotinio užsikrėtimo rizika.

Kaip apsisaugoti nuo chlamidijos?

Vienintelis visiškai patikimas būdas išvengti chlamidijos – neturėti vaginalinių, analinių ar oralinių lytinių santykių su asmeniu, kuris yra užsikrėtęs šia infekcija. Taip pat svarbu užtikrinti, kad sekso žaislai, galintys pernešti bakterijas, nekontaktuotų su lytiniais organais.

Praktikoje ne visada įmanoma žinoti, ar esamas ar būsimas partneris turi chlamidiją, ypač todėl, kad daugelis užsikrėtusiųjų nejaučia jokių simptomų. Dėl šios priežasties saugesnio sekso įpročiai turėtų tapti nuolatine lytinio gyvenimo dalimi.

Rekomenduojamos prevencinės priemonės:

• naudoti prezervatyvus vaginalinių, analinių ir oralinių lytinių santykių metu;
• oralinio sekso ar makšties kontakto metu naudoti apsaugines latekso plėveles;
• nesidalyti sekso žaislais, o jei tai daroma – kruopščiai juos plauti po kiekvieno naudojimo ir žaislus, skirtus penetracijai, dengti prezervatyvais;
• turėti lytinių santykių tik su vienu partneriu, kuris taip pat palaiko monogaminius santykius.

Kada reikėtų kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą?

Kalbant apie chlamidiją, svarbu elgtis prevenciškai. Rekomenduojama aptarti savo užsikrėtimo riziką su sveikatos priežiūros specialistu ir sudaryti individualų planą, kaip dažnai reikėtų tikrintis dėl lytiškai plintančių infekcijų. Į gydytoją būtina kreiptis, jei partneriui nustatyta chlamidija arba jei pastebimi bet kokie galimi infekcijos požymiai.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar chlamidija turi kvapą?

Pati chlamidija nebūtinai sukelia kvapą. Tačiau vienas iš galimų simptomų yra neįprastos makšties išskyros, kurios gali turėti nemalonų kvapą.

Kaip galėjau užsikrėsti chlamidija, jei nebuvau neištikimas?

Chlamidija gali būti perduota, jei partneris turėjo vaginalinių, analinių ar oralinių lytinių santykių su užsikrėtusiu asmeniu ir vėliau turėjo santykių su jumis. Skirtingi žmonės santykiuose gali nevienodai suprasti, kas laikoma neištikimybe, o tokie nesusipratimai gali lemti infekcijos plitimą. Atviras bendravimas apie lytinius santykius, saugesnio sekso praktikos ir reguliarūs tyrimai padeda sumažinti chlamidijos riziką.

Kaip galėjau užsikrėsti, jei mano partneris neturi chlamidijos?

Chlamidijos simptomai gali pasireikšti po savaičių, mėnesių ar net metų, o dažnai jų nebūna visai. Tai reiškia, kad infekcija galėjo būti įgyta iš ankstesnių lytinių partnerių. Jei asmuo turėjo daugiau partnerių ir lytiniai santykiai vyko be apsaugos, reguliari patikra dėl chlamidijos yra ypač svarbi, net jei šiuo metu nėra jokių nusiskundimų.

Naudoti šaltiniai

1. World Health Organization. Sexually transmitted infections (STIs). Geneva: WHO; 2023.
2. Centers for Disease Control and Prevention. Sexually Transmitted Infections Treatment Guidelines: Chlamydial Infections. Atlanta: CDC; 2024.
3. European Centre for Disease Prevention and Control. Chlamydia infection – Annual epidemiological report. Stockholm: ECDC; 2023.
4. Hocking JS, Walker J, Regan D, et al. Chlamydia screening – what are the outcomes?. Sexually Transmitted Infections. 2018;94(1):4–10.
5. Stamm WE. Chlamydia trachomatis infections of the adult. In: Holmes KK, et al., editors. Sexually Transmitted Diseases. 4th ed. New York: McGraw-Hill; 2019. p. 575–594.
6. Workowski KA, Bachmann LH, Chan PA, et al. Sexually transmitted infections treatment guidelines. MMWR Recommendations and Reports. 2021;70(4):1–187.
7. Brunham RC, Rey-Ladino J. Immunology of Chlamydia infection: implications for a Chlamydia trachomatis vaccine. Nature Reviews Immunology. 2019;19(1):56–68.
8. Latvian Journal of Medicine / Baltic Public Health Review. Sexually transmitted infections in the Baltic region: epidemiology and prevention strategies. 2022;14(2):45–60.