Cholesterolio embolai – tai būsena, kai mažos cholesterolio kristalų dalelės nutrūksta nuo stambių arterijų sienelių ir patenka į kraują. Jos susidaro iš plokštelių, kurios, ilgainiui kaupdamasis ant kraujagyslių sienelių (aterosklerozės metu), gali ilgai išlikti stabilios, tačiau kartais dėl tam tikrų priežasčių ar medicininių procedūrų, tokių kaip širdies kateterizacija, gali staiga pakisti, plyšti ir subyrėti į daugybę smulkių nuolaužų.
Kas yra cholesterolio embolai
Kai plokštelė plyšta, nemaža dalis jos fragmentų, sudarytų iš cholesterolio kristalų, per kraujotaką pasklinda po organizmą. Dėl nedidelio jų dydžio šios dalelės dažniausiai įstringa vidutinio ar mažo diametro kraujagyslėse, o ne didelėse arterijose. Dažniausiai nukentėjusiomis tampa inkstų arba kojų (ypač pėdų) kraujagyslės, ypač po tam tikrų širdies procedūrų. Tačiau bet kuriame organe užstrigę cholesterolio embolai gali palaipsniui pažeisti audinius ir net būti pavojingi gyvybei.
Medicinoje ši būklė žinoma keliais vardais, įskaitant cholesterolio embolizacijos sindromą, „mėlynojo piršto“ sindromą, aterobaliją, ateromatozinės embolizacijos sindromą, cholesterolio kristalų embolizaciją arba aterembolinę inkstų ligą, kai pažeidžiami inkstai.
Kiek dažna ši būklė
Nustatyti tikslią cholesterolio embolų dažnį sudėtinga, tačiau sunkesnės būklės aptinkamos iki 3% vyresnių nei 60 metų žmonių, jau turinčių širdies ir kraujagyslių ligų arba pažengusią aterosklerozę.
Cholesterolio embolų simptomai
Cholesterolio embolai sukelia uždegiminius procesus, todėl žmonės dažnai skundžiasi:
- Nuovargiu
- Karščiavimu
- Raumenų skausmu
- Svorio mažėjimu
Kiti požymiai priklauso nuo to, kurios organizmo vietos nukenčia dėl sutrikusios kraujotakos:
- Oda (dažniausiai pėdose ar kojose): tinklelio pavidalo dėmės (livedo reticularis), pamėlę ar pamėlynavę kojų pirštai, gangrena, odos žaizdos, purpura.
- Inkstai: požymiai, rodantys inkstų funkcijos nepakankamumą.
- Virškinimo traktas: pilvo, nugaros ar šonų skaumas, kraujavimas, viduriavimas.
- Smegenys: dezorientacija, atminties sutrikimas, galvos svaigimas, galvos skausmas, laikini kraujotakos sutrikimai ar net insultas.
- Akys: akių skausmas, matymo neryškumas, gelsvi kristalai tinklainės kraujagyslėse (vadinami Hollenhorst plokštelėmis).
Cholesterolio embolų priežastys
Didžioji dalis cholesterolio embolų atsiranda kaip trauma po kraujagyslių intervencijų – pavyzdžiui, po angiogramos ar širdies kateterizacijos. Šios procedūros paprastai yra saugios, tačiau išskirtiniais atvejais gali sukelti plokštelių pakitimus ir jų subyrėjimą. Kur kas rečiau embolai išsivysto savaime, be aiškios priežasties.
Kokie rizikos veiksniai?
- Vyresnis nei 50 metų amžius
- Vyrams rizika didesnė
- Pažengusi aterosklerozė arba ženklus plokštelių susikaupimas kraujagyslėse
- Kiti širdies ir kraujagyslių rizikos veiksniai: didelis kraujospūdis, padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, cukrinis diabetas
- Rūkymas ar kitų tabako gaminių vartojimas
- Lėtinis inkstų funkcijos nepakankamumas
Galimos komplikacijos
Cholesterolio embolai gali pažeisti įvairius organus – dažniausiai inkstus, odą, žarnyną ar smegenis. Kuo ankstesnis gydymas, tuo didesnė tikimybė išvengti sudėtingesnių organų pažeidimų.
Kaip diagnozuojami cholesterolio embolai
Nustatyti cholesterolio embolų diagnozę dažnai sunku, nes požymiai būna nespecifiški ir gali priminti daugelį kitų ligų. Gydytojas išsiaiškina nusiskundimus, apžiūri pacientą, domisi ankstesnėmis ligomis ir neseniai atliktomis procedūromis. Dažniausiai atliekami kraujo tyrimai uždegimo rodikliams ir inkstų funkcijai įvertinti. Jei kyla įtarimas dėl cholesterolio embolų, gali būti paskirta biopsija – audinio mėginys dažniausiai imamas iš odos ar inksto, siekiant nustatyti cholesterolio kristalus.
Gydymo galimybės
Gydymas parenkamas individualiai ir priklauso nuo simptomų bei organų pažeidimo sunkumo. Dažniausiai taikomos šios priemonės:
- Vaistai, skirti širdies ir kraujagyslių rizikos veiksniams valdyti – kraujospūdžio, cholesterolio mažinimui, kraujo plokštelių sukibimo mažinimui (statinai, antitrombocitiniai preparatai). Šie vaistai padeda stabilizuoti kraujagyslių plokšteles, sumažindami jų plyšimo ir embolų susidarymo tikimybę.
- Gyvensenos keitimas: patariama atsisakyti tabako gaminių, laikytis sveikos mitybos principų ir reguliariai mankštintis pagal gydytojo rekomendacijas.
- Vaistai, mažinantys organizmo uždegimą, siekiant palengvinti simptomus.
- Chirurginės intervencijos – rekomenduojamos tik gyvybei pavojingais atvejais. Tai gali būti šuntavimo operacija arba endarterektomija (minimaliai invazyvus plokštelių pašalinimas, jei žinoma tiksli embolo vieta).
- Taip pat skiriama pagalbinė pagalba – pvz., dializė inkstų funkcijai palaikyti, žarnyno dalies pašalinimas ar galūnės amputacija.
Kaip sumažinti cholesterolio embolų riziką
- Nerūkyti ir vengti visų tabako gaminių
- Rinktis širdžiai palankią mitybą, pavyzdžiui, Viduržemio jūros regiono principus
- Reguliariai sportuoti pagal gydytojo rekomendacijas
- Laikytis gydytojo paskirtų vaistų vartojimo režimo
- Kasmet profilaktiškai lankytis pas gydytoją ir nepamiršti kontrolinių vizitų
Ligos prognozė
Šansai pasveikti priklauso nuo daugybės faktorių – tiek nuo gretutinių ligų, tiek nuo organų pažeidimo masto. Pastebima, kad didesni inkstų pažeidimai susiję su blogesniais rezultatais. Mokslininkų skaičiavimais, cholesterolio embolų sukelta mirtis gali siekti apie 63%, tačiau tikrasis skaičius labai priklauso nuo konkretaus atvejo ir bendros sveikatos būklės.
Savipriežiūra ir gyvenimas su cholesterolio embolais
Gydytojas paaiškins, kaip rūpintis savimi ir laikytis paskirtų gydymo taisyklių. Svarbu tiksliai sekti visus nurodymus, ypač vartojant vaistus, ir užduoti klausimus, jei ko nors nesuprantate.
Gali prireikti ilgalaikės priežiūros siekiant išvengti komplikacijų ir apsaugoti organų funkciją. Kontrolinėse apžiūrose būtina lankytis laiku – taip galima padidinti ilgesnio ir kokybiško gyvenimo tikimybę.
