Chorioretinitas – tai uždegiminė akių liga, paveikianti gilesnius akies audinius – tinklainę ir gyslainę. Ši būklė priskiriama uveitų grupei ir pasireiškia tuomet, kai uždegimas išplinta į akies užpakalinę dalį. Chorioretinitas gali išsivystyti dėl skirtingų priežasčių ir neretai gali turėti įtaką regėjimui.
Akies struktūros, susijusios su chorioretinitu
Akies gyslainė – tai kraujagyslių sluoksnis tarp tinklainės ir akies išorinio apvalkalo, vadinamo baltymu (sklera). Būtent ši gyslainė tiekia būtinas maistines medžiagas tinklainei. Jei gyslainė pažeidžiama, gali sutrikti tinklainės funkcija. Tokios problemos gali baigtis net regėjimo praradimu.
Chorioretinito simptomai
- Juodų taškų, „musių“, blyksnių matymas regos lauke
- Paraudusios akys
- Ūmus ar palaipsniui ryškėjantis regėjimo neryškumas
- Akių skausmas
- Žymus jautrumas šviesai
- Padidėjęs ašarojimas
- Sunkumai atskiriant spalvas
Dėl šių požymių reiktų nedelsti ir kreiptis į akių gydytoją, nes nepastebėtas ar negydomas uždegimas gali sukelti ilgalaikių regos problemų.
Chorioretinito priežastys
Infekcinės kilmės priežastys
Chorioretinitą nulemia tiek įgimti, tiek vėliau gyvenimo eigoje įgyti uždegimai. Dažniausiai uždegimą sukelia šios infekcijos:
- Toksoplazmozė (pati dažniausia priežastis)
- Tuberkuliozė
- Citomegalo virusas
- Sifilis
- Kai kurie virusai, pavyzdžiui Zika, raudonukės ir vėjaraupių virusai
- Grybelinės infekcijos
Neinfekcinės kilmės priežastys
- Akies traumos ar sužalojimai
- Autoimuniniai ir uždegiminiai susirgimai, tokie kaip reumatoidinis artritas, sarkoidozė, Behceto liga
- Vėžiniai susirgimai, įskaitant limfomą ar metastazines ligas
- Tam tikros paveldimos ligos
Galimos komplikacijos
Negydomas ar sunkiai kontroliuojamas chorioretinitas gali sukelti ilgalaikį ir net negrįžtamą regėjimo praradimą. Pažeidžiamos akies struktūros gali atrofuotis ir nebegali pilnai atlikti savo funkcijų.
Kaip nustatoma diagnozė
Akių gydytojas dažniausiai gali pastebėti chorioretinito požymius atlikęs išplėstinį akių dugno ištyrimą – tam naudojami specialūs lašai vyzdžiui praplėsti. Dėl uždegimo gali matytis randeliai, spalviniai pokyčiai ar netgi audinių fragmentai akies užpakalinėje dalyje.
Tyrimai, padedantys patvirtinti diagnozę
- Laboratoriniai tyrimai akių tepinėlių ar kitų medžiagų nustačius infekcinio pobūdžio sukėlėją
- Optinė koherentinė tomografija, leidžianti gauti aukštos raiškos akies dugno vaizdus
- Fluoresceino angiograma, kuri leidžia įvertinti akių užpakalinės dalies kraujagysles
- Indocianino žaliosios angiografija, skirta gyslainės kraujagyslių būklei įvertinti
Kartais papildomai gali būti atliekami ne tik akių, bet ir bendrieji organizmo tyrimai, jei įtariama kita, chorioretinitą sukėlusi liga.
Chorioretinito gydymas
Chorioretinito gydymas priklauso nuo uždegimo priežasties. Dažniausiai taikomi steroidiniai vaistai, kurie slopina uždegimą. Ilgalaikį steroidų vartojimą riboja galimi šalutiniai poveikiai, todėl dažnai gydytojas bendradarbiauja su kitų sričių specialistais ir paskiria papildomų, imunitetą reguliuojančių vaistų.
Jei ligą sukėlė infekcija, gydymas nukreipiamas prieš patį sukėlėją – gali būti paskiriami antibiotikai, antigrybeliniai, antiparazitiniai ar antivirusiniai vaistai. Retais atvejais, kai liga yra sunkiai gydoma, rekomenduojama atlikti vitrektomiją – pašalinti akies viduje susikaupusias medžiagas bei skystį chirurginiu būdu.
Visada svarbu vaistus vartoti tiksliai taip, kaip paskyrė gydytojas ir baigti visą rekomenduotą gydymo kursą.
Kaip saugotis chorioretinito
- Stengtis išvengti infekcijų – dažnai plauti rankas, vengti kontakto su sergančiais asmenimis
- Rūpintis akių higiena ir sveikata, reguliariai lankytis pas akių gydytoją
- Pastebėjus menkiausius regos pokyčius nedelsti ir kreiptis į specialistą
- Stiprinti bendrą sveikatą – sveikai maitintis, sportuoti, kontroliuoti lėtines ligas
Ligos eiga ir prognozė
Jei liga nustatoma ir gydoma laiku, dažniausiai prognozė gera – dauguma žmonių išsaugo regėjimą ir ateityje stiprių problemų nepatiria. Vis dėlto chorioretinitas gali pasikartoti, todėl būtina reguliariai lankytis pas oftalmologą ir laikytis rekomenduotų gydymo bei stebėjimo planų. Uždelstas gydymas didina riziką netekti regėjimo ar susidurti su kitomis ilgalaikėmis komplikacijomis.
Kada rekomenduojama kreiptis į gydytoją
Jei esate jau diagnozuotas dėl chorioretinito, atidžiai sekite savo akių gydytojo nurodymus ir reaguokite į bet kokius regos pokyčius ar nepageidaujamus pojūčius akyse. Taip pat bet kokia netikėta akių trauma ar staigaus regėjimo netekimas reikalauja skubios medikų pagalbos. Neatidėliokite paskyrų ir neignoruokite naujų simptomų – sveikata akims ypatingai svarbi.
Klausimai, kuriuos galite pateikti gydytojui
- Kas tiksliai sukėlė mano chorioretinitą?
- Kokią gydymo taktiką siūlote ir kodėl?
- Į kokius galimus ligos eigus ar komplikacijas turėčiau atkreipti dėmesį?
- Ar chorioretinitas gali pasitaikyti ir kitiems mano šeimos nariams?
Drąsiai klauskite visų jus dominančių dalykų apie ligą ir jos gydymą – taip priimsite informuotus sprendimus dėl akių sveikatos.
