Cistinierkozė – tai infekcija, kurią sukelia kiaulių kaspinuočio Taenia solium kiaušinėliai. Ši liga gali pasireikšti tiek ryškiais simptomais, tiek ilgą laiką būti nepastebima, o svarbiausi negalavimai dažniausiai išsivysto, kai parazito pūslės (cistos) atsiranda nervų sistemoje – tai vadinama neurocistinierkoze. Taip pat cistos gali atsirasti akyse, po oda ar kituose kūno audiniuose, sukeldamos įvairius negalavimus.
Kas yra cistinierkozė?
Cistinierkozė – tai užkrečiama liga, kuri išsivysto, kai žmogaus organizme ima vystytis Taenia solium parazito lervos. Jos formuoja skysčio pripildytas cistas įvairiuose kūno organuose: smegenyse, akyse, raumenyse, odoje ar net kepenyse. Simptomai tiesiogiai priklauso nuo to, kur šios cistos išsidėsto.
Kaip užsikrečiama cistinierkoze?
Infekuotis galima prarijus Taenia solium kiaušinėlių. Dažniausiai taip nutinka vartojant užterštą maistą ar vandenį, tačiau riziką padidina ir elementarių higienos taisyklių nepaisymas – pavyzdžiui, jei rankos nenuplaunamos po sąlyčio su užterštomis išmatomis. Žarnyne išsirita parazitų lervos, kurios per kraują išnešiojamos į kitus organus ir audinius, kur formuoja cistas.
Cistinierkozės ir teniazės skirtumai
Cistinierkozė išsivysto tada, kai žmogus netyčia praryja kaspinuočio kiaušinėlių – jos organizme virsta cistomis. Teniazė – tai kita liga, pasireiškianti valgant termiškai neapdorotą kiaulieną, užkrėstą parazito lervomis. Tokiu atveju žarnyne vystosi suaugęs kaspinuotis, bet ne visada susiformuoja cistos kitose kūno vietose.
Kas dažniausiai serga cistinierkoze?
Didžiausia rizika užsikrėsti yra žmonėms, gyvenantiems ar keliaujantiems po kaimiškas vietoves Centrinėje ir Pietų Amerikoje, kai kuriose Afrikos, Azijos bei Rytų Europos vietose. Taip pat didesnė tikimybė susirgti yra tiems, kurie gyvena kartu su žmogumi, užsikrėtusiu kaspinuočiu. Didesnis pavojus kyla ir tiems, kurie nesilaiko rankų higienos, ypač ruošiant maistą ar po sąlyčio su užterštomis išmatomis.
Kaip dažna ši liga?
Pasaulyje cistinierkoze serga apie 2,7 mln. žmonių. Regionuose, kur ši infekcija paplitusi tarp kiaulių, 10–20 % gyventojų gali turėti ligos požymių. Kai kur ligos simptomai būna reti, bet kai kuriuose kraštuose cistinierkozė tampa viena dažniausių traukulių (epilepsijos) priežasčių.
Cistinierkozės simptomai
Ligos požymiai priklauso nuo cistų vietos organizme. Dažniausiai rimčiausi simptomai atsiranda, kai cistos išsidėsto smegenyse ar nugaros smegenyse – ši būklė vadinama neurocistinierkoze. Tuomet galima patirti:
- Traukulius (epilepsiją)
- Galvos skausmus
- Pykinimą, vėmimą, sumišimą
- Kaklo sustingimą
Jei cistos atsiranda kitur (oda, akys), galima pastebėti:
- Mazgelius po oda
- Akies skausmą, uždegimą ar paburkimą
- Dvejinimąsi akyse
- Apribotą akių judėjimą
- Regėjimo pokyčius ar net praradimą
Dažniausiai cistos nesukelia pastebimų simptomų, kol jos yra gyvos – nemalonūs pojūčiai atsiranda tuomet, kai prasideda uždegimas organizmui bandant atsikratyti žuvusių parazitų.
Kaip ši infekcija paveikia smegenis?
Kai kaspinuočio lervos patenka į smegenis, jos gali daugelį metų nesukelti jokių požymių. Tačiau mirus cistoms, imuninė sistema ima aktyviai prieš jas kovoti, prasideda stiprus uždegimas. Jei cistų daug, jos gali spausti smegenis ir sukelti pavojingą smegenų tinimą, traukulius ar kitus neurologinius sutrikimus.
Mirusios cistos smegenyse dažnai palieka sukalkėjimus, kuriuos supa skysčiai (edema) – toks darinys gali sukelti naujus traukulius.
Kaip plinta cistinierkozė?
Pagrindinis užkrato šaltinis – žmogaus, užsikrėtusio suaugusiu kaspinuočiu, išmatos. Kaspinuočiai žmogaus žarnyne deda kiaušinėlius, kurie pasišalina su išmatomis ir gali užteršti dirvožemį, vandenį, augalus ar maistą.
- Vanduo, kuris nebuvo virintas ar apdorotas, gali būti pavojingas.
- Neplauti vaisiai ar daržovės taip pat gali būti infekcijos šaltinis.
- Tiesioginis kontaktas su užterštomis rankomis – dažnas užsikrėtimo kelias.
Verta žinoti, kad valgant nepakankamai keptą kiaulieną užsikrėsti cistinierkoze negalima – šiuo keliu plinta tik suaugusio kaspinuočio infekcija (teniazė).
Ar ši liga užkrečiama?
Cistinierkozė nėra užkrečiama tiesiogiai nuo žmogaus žmogui. Kad užsikrėstumėte, reikia praryti kaspinuočio kiaušinėlį iš aplinkos, dažno užkrato šaltinis – neplautose rankose ar nešvariame maiste esančios išmatos.
Kaip nustatoma cistinierkozė?
Svarbus žingsnis – išsamus pokalbis apie simptomus ir kelionių istoriją, kartu su fiziniu ištyrimu. Priklausomai nuo atvejo, gydytojas gali rekomenduoti įvairius tyrimus:
- Smegenų vaizdinimo tyrimai (KT arba magnetinis rezonansas) – padeda aptikti parazito cistas nervų sistemoje.
- Kraujo tyrimai – kartais atliekama parazitui būdingų antikūnų ar antigenų paieška.
- Lumbalinė punkcija – jei įtariama pažeista galvos ar nugaros smegenų dangalai, tiriamas smegenų skystis.
- Biopsija – jei odoje ar kitur susiformavo matomi mazgeliai, tiriamas jų audinys.
- Akių ištyrimas – ieškoma cistų regos organuose.
Gydymas ir valdymas
Gydymo strategija priklauso nuo ligos formos bei simptomų stiprumo. Kai kuriems pacientams pakanka stebėjimo, kitiems reikia medikamentų derinio ar net chirurginio gydymo.
Pagrindinės gydymo priemonės
- Priešuždegiminiai vaistai (kortikosteroidai) – mažina uždegimą, kai imuninė sistema kovoja su žuvusiomis cistomis.
- Vaistai nuo traukulių (antiepileptikai) – taikomi, kai vystosi epilepsijos priepuoliai.
- Antiparazitiniai vaistai – vartojami kai kuriais atvejais infekcijai naikinti.
- Chirurgija – gali būti reikalinga pašalinti cistas arba atstatyti smegenų skysčio cirkuliaciją, jei susidarė kliūtys.
Kaip išvengti cistinierkozės?
Efektyviausios prevencinės priemonės – higienos taisyklių laikymasis ir atidus maisto bei vandens pasirinkimas:
- Reguliariai plaukite rankas su muilu, ypač po tualeto, prieš valgydami ar ruošdami maistą.
- Vaisius ir daržoves visada kruopščiai plaukite arba lupkite žalią odelę.
- Nenaudokite neapdoroto ar nevirinto vandens iš nežinomų šaltinių. Jei abejojate dėl vandens saugumo, naudokite tik buteliuose arba virintą.
- Maisto gamyboje valykite ir plaukite darbo paviršius, lenteles ir įrankius.
- Keliaudami į šalis, kur vandens kokybė abejotina, naudokitės filtrais ar joduotais tabletėmis paruoštu vandeniu.
Ligos eiga ir gyvenimas su cistinierkoze
Daugeliui sergančiųjų cistinierkozė dažnai praeina nesukeldama stiprių simptomų ar komplikacijų, bet ligos eiga kiekvienam – labai individuali. Gydytojas parinks geriausią strategiją atsižvelgdamas į jūsų savijautą, simptomus ir tyrimų rezultatus. Kai kuriais atvejais gydymas gali būti nepradėtas iš karto, o situacija tiesiog stebima.
Nors ši infekcija dažniausiai nėra pavojinga gyvybei, didžioji dalis negalavimų susiję su uždegiminėmis reakcijomis, kurios atsiranda parazitams žuvus. Jei cistų nedaug ir simptomai nestiprūs, gyvenimo prognozė ypač gera.
Kaip rūpintis savimi, jei diagnozuota cistinierkozė?
Diagnozavus cistinierkozę svarbu nuolat stebėti savo savijautą. Jei gydytojas paskyrė gydymą, laikykitės nurodymų ir neatidėkite vizito, jei simptomai stiprėja ar nepraeina. Ypač skubiai kreipkitės į medikus, jei pajutote neaiškios kilmės traukulius, sumišimą, pykinimą ar vėmimą.
