Cistoskopija yra diagnostinė procedūra, skirta ištirti šlapimo pūslės ir šlaplės gleivinę. Gydytojas į šlapimo pūslę įkiša cistoskopą per šlaplę. Priklausomai nuo procedūros tikslo, gali būti taikomas vietinis nuskausminamasis gelis arba bendroji nejautra.
Naudojami cistoskopų tipai
Gydytojas gali naudoti standų arba lankstų cistoskopą, atsižvelgdamas į diagnostinę procedūrą.
- Lankstus cistoskopas: Lankstus prietaisas švelniai įkišamas į šlaplę, kad būtų ištirta šlapimo pūslės ir šlaplės gleivinė. Jis sukelia mažiau dirginimo ar diskomforto nei standus cistoskopas.
- Standus cistoskopas: Standus cistoskopas taip pat gali ištirti šlapimo pūslės ir šlaplės gleivines, teikdamas papildomų privalumų dėl platesnio pritaikomumo atliekant įvairias procedūras.
Kodėl cistoskopija yra būtina?
Kai kuriems pacientams gydytojas gali atlikti ureteroskopiją kartu su cistoskopija, kad ištirtų šlapimtakius, kurie perneša šlapimą iš inkstų į šlapimo pūslę.
Kaip turėčiau pasiruošti cistoskopijai?
- Informuokite gydytoją, jei įtariate, kad esate nėščia, arba jei vartojate vaistus. Gydytojas gali pakoreguoti dozę, tačiau nesustokite vartoti vaistų, nebent gydytojas nurodys kitaip.
- Procedūros dieną pateikite šlapimo mėginį, kad būtų patikrinta, ar nėra šlapimo takų infekcijos (ŠTI). Jei infekcija bus nustatyta, greičiausiai reikės gydymo prieš tęsiant cistoskopiją.
- Prieš cistoskopiją, atliekamą bendrosios nejautros, nevalgykite ir negerkite aštuonias valandas.
- Procedūros dieną atsiveskite draugą ar šeimos narį.
Kurie žingsniai yra įtraukti į cistoskopiją?
Gydytojas paprašys, kad tuščia šlapimo pūslė būtų prieš procedūrą; tada bus taikomas nuskausminamasis gelis arba bendra nejautra. Gydytojas įkiš lubrikuotą cistoskopą per šlaplę į šlapimo pūslę. Per cistoskopą bus įpurškiama sterilizuota druskos tirpalo, kad būtų išplėsta šlapimo pūslė, palengvinant gleivinės tyrimą. Šiuo metu galite jausti šlapimo poreikį. Gydytojas ištirs šlapimo pūslės ir šlaplės vidų, gali paimti audinių mėginius arba pašalinti aptiktą naviką, tada išleisti druskos tirpalą iš šlapimo pūslės arba galite ištuštinti šlapimo pūslę tualete.
Kiek laiko trunka cistoskopijos procedūra?
Diagnostinė cistoskopija paprastai trunka 5-10 minučių, tuo tarpu terapinė cistoskopija, kuri gali apimti audinių biopsiją ar gydymą, gali užtrukti ilgiau.
Ar aš būsiu sąmoningas cistoskopijos metu?
Cistoskopijos, atliekamos diagnostiniais tikslais, metu būsite budrus. Gydytojas taikys anestetiką, kad sumažintų diskomfortą. Tačiau terapinės cistoskopijos ar biopsijos metu bus taikoma sedacija arba bendra nejautra, priklausomai nuo situacijos.
Ar cistoskopija sukelia skausmą?
Galite jausti šlapimo poreikį ar diskomfortą. Tačiau cistoskopija, atliekama taikant sedatyvus ar bendrąją nejautrą, gali sumažinti skausmą.
Ar yra konkrečių nurodymų po cistoskopijos?
Jei cistoskopija buvo atlikta taikant sedaciją ar bendrąją nejautrą, gali tekti likti atsigavimo zonoje, kol vaistų poveikis sumažės, prieš išvykstant. Kiti galimi šalutiniai poveikiai gali būti kraujavimas iš šlaplės, deginimo pojūtis šlapinantis ir padidėjęs šlapinimosi dažnis per kitą dieną ar dvi.
Šių nurodymų laikymasis gali padėti sumažinti diskomfortą, kurį galite patirti.
- Gerkite daug vandens visą dieną, kad išplautumėte dirgiklius iš šlapimo pūslės. Pirmas dvi valandas po cistoskopijos gerkite po dvi stiklines (apie 500 ml) vandens per valandą.
- Vartokite skausmą malšinančius vaistus.
- Ant šlaplės angos uždėkite šiltą ir drėgną servetėlę, kad palengvintumėte skausmą.
Kiek laiko užtrunka atsigavimas po cistoskopijos?
Atsigavimas po cistoskopijos trunka vieną ar dvi dienas daugumai žmonių. Tačiau po cistoskopijos su biopsija tai gali užtrukti ilgiau.
Kas yra cistoskopijos komplikacijos?
- Bakterinė infekcija: Rizika didėja su amžiumi, rūkymu ir šlapimo takų anomalijomis.
- Kraujavimas: Galite pastebėti rožinį arba raudoną šlapimą ar kraują ant popieriaus. Tačiau gausus kraujavimas yra retas.
- Diskomfortas: Pilvo skausmas, diskomfortas ir deginimas šlapinantis paprastai būna lengvi ir palaipsniui gerėja po procedūros.
Kokie yra sunkios komplikacijos požymiai ir simptomai?
- Šlapinimosi sunkumai po procedūros arba šlapimo susilaikymas.
- Ryškiai raudono kraujo ar didelių kraujo krešulių buvimas šlapime.
- Pilvo skausmas, lydimas pykinimo.
- Karščiavimas, viršijantis 38,5 °C.
- Intensyvus dubens skausmas.
- Nemalonus kvapas arba drumstas šlapimas, lydimas deginimo pojūčio.
- Nuolatinis skausmas ar deginimas šlapinantis, trunkantis ilgiau nei dvi dienas.
