Citokinų išsiskyrimo sindromas – tai būklė, kai imuninis atsakas tampa pernelyg aktyvus ir ima pakenkti organizmui. Ši reakcija dažniausiai pasireiškia esant stipriai infekcijai ar po tam tikrų imunoterapijos formų, pavyzdžiui, gydant onkologines ligas CAR T ląstelėmis.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Citokinų išsiskyrimo sindromą gali išprovokuoti keli veiksniai, bet dažniausiai jį sukelia imuninės sistemos perteklinis atsakas. Dažniausiai ši būklė pasireiškia žmonėms, kuriems atliekama imunoterapija dėl vėžio, pavyzdžiui, gydymas kontrolinių taškų inhibitoriais ar CAR T ląstelėmis. Kartais CRS kyla dėl ūmių infekcijų, kai organizmas, bandydamas kovoti su virusu ar bakterija, išskiria didelį kiekį citokinų — baltymų, reguliuojančių imuninę reakciją.
Taip pat CRS gali išsivystyti sergant autoimuninėmis ligomis ar esant tam tikriems genetiniams sindromams. Pastaruoju metu pastebėta, kad CRS kartais pasireiškia ir užsikrėtus COVID-19 infekcija. Kai kuriems žmonėms ši būklė gali sukelti rimtas, gyvybei pavojingas komplikacijas.
Kaip veikia citokinai
Citokinai yra baltymai, kurie padeda reguliuoti imuninės sistemos reakcijas ir kraujo ląstelių veiklą. Esant pusiausvyrai, jie užtikrina normalų apsaugos mechanizmą. Tačiau, kai citokinų išsiskiria per daug, gali kilti uždegimas ar net citokinų audra. Tokiu atveju imuninė sistema ima atakuoti ne tik ligą, bet ir sveikus audinius.
Citokinų išsiskyrimo sindromo simptomai
Simptomų spektras gali būti labai platus – nuo švelnių, primenančių gripą, iki sunkių, pavojingų gyvybei sutrikimų. Žmonės dažniausiai skundžiasi:
- Karščiavimu
- Drebulys
- Nuovargiu
- Pykinimu, vėmimu
- Viduriavimu
- Galvos skausmu
- Kosuliu
- Žemu kraujospūdžiu
- Sąnarių skausmais
- Raumenų skausmu
- Alergine bėriniu reakcija odoje
- Dusuliu
- Supainiojimu ar dezorientacija
- Svaigimu
- Rijimo sunkumu
- Tinimu
Konkretūs požymiai priklauso nuo to, kurios organų sistemos nukenčia. Jei sindromas paveikia širdį, gali atsirasti širdies ritmo sutrikimai arba širdies funkcijos sumažėjimas, o plaučių pažeidimas dažnai pasireiškia dusuliu, kosuliu. Rimtesniais atvejais paveikiama daugiau nei viena organų sistema ir netgi gali grėsti organų nepakankamumas ar mirtis.
Diagnostika
Diagnozuojant citokinų išsiskyrimo sindromą, pirmiausia įvertinama pagrindinė būklė, kuri galėjo išprovokuoti šią reakciją. Kartais priežastis aiški iš karto, bet neretai gydytojas turi atlikti papildomus tyrimus, kad patikslintų diagnozę. Apžiūros metu surenkama detali informacija apie simptomus, atliekami kraujo tyrimai — pavyzdžiui, bendras kraujo, biocheminiai rodikliai. Jei reikia, skiriami vaizdiniai tyrimai: rentgenas, kompiuterinė tomografija arba magnetinis rezonansas.
Sindromo sunkumo vertinimas
Gydytojai klasifikuoja CRS pagal tai, kiek stiprūs ir pavojingi simptomai. Yra keturi sunkumo laipsniai — kuo aukštesnis laipsnis, tuo būklė rimtesnė. Vertinant atsižvelgiama, ar grėsmė gyvybei, kiek reikia medicininių priemonių organizmo funkcijoms palaikyti, ar būtinas dirbtinis kvėpavimas, ir kokio lygio yra organų pažeidimai.
Gydymo galimybės
Citokinų išsiskyrimo sindromo gydymo planas kiekvienam pacientui sudaromas individualiai. Dažniausiai pirmiausia skiriami vaistai, slopinantys uždegiminius procesus — tai gali būti kortikosteroidai arba specialūs preparatai, veikiantys tam tikras citokinų grupes.
Be to, taikomi įvairūs palaikomieji gydymo metodai priklausomai nuo simptomų:
- Infuzijos (lašelinės su skysčiais)
- Vaistai nuo karščiavimo
- Deguonis
- Dirbtinis kvėpavimas
- Kraujų perpylimai
- Dializė
- Elektrolitų balanso korekcija
- Širdį palaikantys vaistai
Pasveikimo tempas priklauso tiek nuo CRS priežasties, tiek nuo jo sunkumo. Tiems, kuriems sindromas kilo taikant vėžio imunoterapiją, dažniausiai visiškai pasveikstama per vieną ar dvi savaites.
Rizikos mažinimas ir prevencija
Nuo infekcinių ligų sukeltos CRS apsisaugoti neįmanoma. Tačiau pacientai, gydomi imunoterapija, tam tikrais atvejais gali mažinti riziką prisitaikant vaistų dozes pagal gydytojo rekomendacijas.
Prognozė ir gyvenimas su CRS
Diagnozavus citokinų išsiskyrimo sindromą, gydymo taktika sudaroma atsižvelgiant į visus individualius poreikius ir budriai stebima paciento būklė. Dažnai taikomas aktyvus simptominis ir palaikomasis gydymas, kad pacientas jaustųsi kiek įmanoma geriau ir stabiliau.
Kada kreiptis į gydytoją
Jeigu nuolat jaučiate peršalimo simptomus – pavyzdžiui, nepraeina karščiavimas, galvos skausmas, šaltkrėtis ar pykinimas, – būtina kuo skubiau kreiptis į gydytoją. Citokinų išsiskyrimo sindromas gali labai greitai progresuoti ir tapti pavojingas, todėl laiku pradėtas gydymas yra itin svarbus.
