Citopenija – tai būklė, kai kraujyje sumažėja tam tikrų kraujo ląstelių kiekis. Žmogaus kraują sudaro trijų tipų ląstelės: raudonieji kraujo kūneliai (eritrocitai), baltieji kraujo kūneliai (leukocitai) ir trombocitai.
Kraujo ląstelių funkcijos
Kiekviena kraujo ląstelių rūšis turi savo svarbią užduotį. Raudonieji kraujo kūneliai padeda aprūpinti audinius deguonimi, kuris reikalingas energijai gaminti. Baltieji kraujo kūneliai sudaro pagrindinę imuninės sistemos dalį, padedančią atremti bakterijas, virusus, grybus ir parazitus. Trombocitai atsakingi už kraujo krešėjimą, saugo nuo stipraus kraujavimo net ir po nedidelės traumos.
Citopenijos rūšys
Citopenijos tipas priklauso nuo to, kurios kraujo ląstelės organizme yra sumažėjusios:
- Anemija – kai sumažėja raudonųjų kraujo kūnelių. Tai lemia deguonies trūkumą organizme.
- Leukopenija – kai baltųjų kraujo kūnelių kiekis per mažas, o tai didina infekcijų riziką. Neutropenija yra konkretesnė leukopenijos rūšis, kai mažai neutrofilų – tai daugiausiai baltųjų kraujo kūnelių sudaranti rūšis.
- Trombocitopenija – būklė, kai sumažėja trombocitų. Tokiu atveju gali sunkiau užgyti žaizdos ar lengvai atsirasti kraujosrūvos.
- Pancitopenija – tai visų trijų ląstelių rūšių trūkumas.
Citopenijos dar klasifikuojamos pagal jas sukėlusias priežastis. Autoimuninė citopenija kyla dėl imuninės sistemos atakos prieš sveikas kraujo ląsteles. Kartais kaulų čiulpai, kurie gamina kraujo ląsteles, pradeda nebegaminti jų pakankamai – tai vadinama refrakterine citopenija.
Citopenijos simptomai
Simptomai priklauso nuo to, kurių kraujo ląstelių trūksta ir kokia sunki yra citopenija, taip pat nuo pagrindinės ligos, kuri tai sukėlė. Dalis žmonių nejaučia jokių simptomų – situaciją atskleidžia tik kraujo tyrimų rezultatai.
Anemijos požymiai
- Bendras silpnumas, nuovargis.
- Kvėpavimo pasunkėjimas.
- Nereguliarus ar pagreitėjęs širdies ritmas.
- Blyški, vėsi oda.
- Skausmas krūtinėje.
Leukopenijos ir neutropenijos simptomai
- Nuovargis.
- Kūno temperatūros padidėjimas, šalčio krėtimas.
- Gerklės skausmas.
- Žaizdos burnoje.
- Intensyvus kosulys.
- Viduriavimas.
- Padidėję limfmazgiai.
Trombocitopenijos požymiai
- Kraujosrūvų atsiradimas net po menkiausio sumušimo.
- Intensyvus ar ilgai trunkantis kraujavimas.
- Smulkūs dėmelės po oda dėl kraujo išsiliejimo (petecijos).
Kas lemia citopeniją?
Citopeniją gali lemti įvairios priežastys, kurios dažniausiai susijusios su sutrikusia kraujo ląstelių gamyba kaulų čiulpuose arba dėl per ankstyvo jų nykimo kraujotakoje. Priežastys gali būti įgytos (įgytos laikui bėgant) arba paveldėtos (nuo gimimo).
Anemijos priežastys
Dažniausiai anemiją sukelia tam tikrų maisto medžiagų, ypač geležies, trūkumas organizme. Kaulų čiulpams, kad pagamintų sveikus kraujo kūnelius, būtina gauti pakankamai geležies, vitamino B12 ir folio rūgšties. Anemija gali kilti ir dėl kraujavimo ar dėl ligų, kurios naikina raudonuosius kraujo kūnelius.
- Autoimuninės ligos
- Kraujotakos ir kaulų čiulpų sutrikimai
- Piktybiniai navikai
- Paveldimos ligos
- Fermentų trūkumas (pvz., G6PD, piuruvato kinazės stoka)
- Vaistų vartojimas
- Mitybos nepakankamumas
- Nėštumas
- Sergant pjautuvine anemija ar talasemija
Leukopenijos ir neutropenijos priežastys
Viena dažniausių priežasčių, kodėl sumažėja baltųjų kraujo kūnelių, yra vėžio gydymas – chemoterapija ar spindulinė terapija, kurie sunaikina ne tik naviko ląsteles, bet ir sveikas kraujo ląsteles.
- Autoimunitetinės ligos
- Kraujo ir kaulų čiulpų ligos
- Piktybiniai navikai
- Vėžio gydymo pasekmės
- Paveldimi sutrikimai
- Infekcijos
- Vaistai
- Mitybos trūkumai
Trombocitopenijos atsiradimo priežastys
- Alkoholio vartojimo sutrikimai
- Autoimuniniai procesai (įskaitant imuninę trombocitopeniją)
- Kraujo ir kaulų čiulpų ligos (pavyzdžiui, TTP)
- Piktybiniai navikai
- Vėžio gydymas
- Paveldimos ligos
- Infekcijos
- Vaistai (pavyzdžiui, heparino sukelta trombocitopenija)
- Mitybos stoka
- Nėštumas
- Kontaktas su toksiškomis medžiagomis
Neaiškios kilmės citopenijos
Kartais, net ir atlikus išsamius tyrimus, lieka neaišku, kas sukelia kraujo kūnelių trūkumą. Tokie atvejai skirstomi į dvi grupes:
- Kloninė neaiškios reikšmės citopenija (CCUS) – kai kraujo ląstelių DNR randamas vienodas, įgytas genetinis pokytis. CCUS gali padidinti tam tikrų kraujo ligų ar širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
- Idiopatinė neaiškios reikšmės citopenija (ICUS) – kai ląstelėse genetinių pokyčių nerandama.
Kaip nustatoma citopenija?
Norint išsiaiškinti, ar ląstelių kiekis yra sumažėjęs, atliekamas bendras kraujo tyrimas (BKT). Šis standartinis laboratorinis tyrimas parodo kiekvienos kraujodaros ląstelių rūšies kiekį bei jų savybes. Tai leidžia įtarti tam tikras ligas ar sutrikimus.
Tolimesni diagnostiniai tyrimai gali apimti papildomus kraujo, kaulų čiulpų mėginių ar kitų laboratorinių žymenų tyrimus.
Dažniausiai taikomi ištyrimo metodai
- Periferinio kraujo tepinėlis – leidžia įvertinti kraujo kūnelių išvaizdą per mikroskopą bei pastebėti galimus pokyčius.
- Kaulų čiulpų aspiracija ir biopsija – ištyrus kaulų čiulpų mėginį ieškoma patologinių ar piktybinių ląstelių. Tai ypač svarbu įtariant kraujo vėžį ar kitus rimtus kraujotakos sutrikimus.
Kartais gali prireikti papildomų tyrimų, kad būtų patikslinta diagnozė ar nustatyta tiksli liga, sukėlusi citopeniją.
Kaip gydoma citopenija?
Nedideli kraujo ląstelių kiekio sumažėjimai, nesukeliantys simptomų ar pavojingų būklių, paprastai specialaus gydymo nereikalauja.
Jei gydymas būtinas, dažniausiai jis nukreiptas į pagrindinę priežastį. Pavyzdžiui, jei diagnozuojamas tam tikrų maisto medžiagų trūkumas, rekomenduojama keisti mitybą arba vartoti maisto papildus. Jei citopenija atsiranda dėl infekcijos, gali prireikti antibakterinių ar kitų vaistų.
Sunkesniais atvejais gali būti skiriamos tiesiogiai kraujo ląstelių kiekį didinančios priemonės:
- Granulocitų kolonijų stimuliuojanti veiksniai (G-CSF) – šie vaistai didina neutrofilų kiekį ir dažnai skiriami tiems, kas gydomi chemoterapija.
- Kraujo perpylimai – skiriama, jei organizmas negali pats pagaminti reikiamo kiekio sveikų kraujo ląstelių.
- Kaulų čiulpų arba kamieninių ląstelių transplantacija – ši procedūra leidžia pakeisti sergančio žmogaus kaulų čiulpų funkciją sveikomis ląstelėmis, iš kurių vėliau išsivysto normalios kraujo ląstelės.
- Blužnies šalinimas (splenektomija) – atliekama, jei blužnis sulaiko per daug kraujo ląstelių ir neleidžia joms cirkuliuoti organizme.
Prevencija
Nors kai kurių citopenijos priežasčių, tokių kaip autoimuninės ar kaulų čiulpų ligos bei onkologiniai susirgimai, išvengti neįmanoma, vis dėlto įmanoma sumažinti riziką kai kurių rūšių citopenijai. Svarbu rinktis subalansuotą mitybą, užtikrinant, kad organizmas gautų pakankamai geležies ir kitų kraujodarai svarbių medžiagų – tai gali padėti išvengti geležies stokos mažakraujystės.
Ribojant alkoholio vartojimą, organizmas geriau įsisavina maistines medžiagas, reikalingas kraujo ląstelių gamybai. Nesaikingas alkoholio vartojimas gali nulemti kraujo kūnelių trūkumą, o atsisakius žalingų įpročių tokia būklė dažnai pagerėja.
Ligos eiga ir prognozė
Kiekvieno žmogaus būklė priklauso nuo tikrosios citopeniją sukėlusios priežasties. Mitybos sutrikimų nulemta mažakraujystė dažnu atveju išnyksta, jei atkuriamas reikiamas maistinių medžiagų kiekis. Infekcinės ligos atveju, pašalinus infekcijos šaltinį, dažnai pagerėja ir kraujo ląstelių kiekis.
Paveldimos arba lėtinės kraujo, kaulų čiulpų ar vėžinės ligos paprastai reikalauja intensyvesnio gydymo ar nuolatinės būklės stebėsenos.
Dažnai užduodami klausimai gydytojui
- Kokio tipo citopeniją turiu?
- Kodėl mano kraujo ląstelių kiekis sumažėjęs?
- Kokie yra taikomi gydymo būdai?
- Kiek laiko trunka gydymas ir stebėjimas?
- Ar ši būklė išgydoma?
- Kada mano kraujo rodikliai turėtų grįžti į normą?
Ar citopenija sutapatinama su anemija?
Anemija yra viena citopenijos rūšių. Ji susijusi su raudonųjų kraujo kūnelių trūkumu ir dažnai – hemoglobino sumažėjimu. Kadangi hemoglobinas leidžia raudoniesiems kraujo kūneliams pernešti deguonį visame organizme, sumažėjusi jo koncentracija lemia mažakraujystei būdingus simptomus.
