Danties išnirimas – tai būklė, kai dantį laikantys audiniai, raiščiai ar net kaulas pažeidžiami dėl traumos arba infekcijos. Tai gali nutikti dėl smūgio, nukritimo ar net pažengusios dantenų ligos. Kartais tokia traumos metu pažeidžiami ne tik atraminiai audiniai, bet ir danties šaknies nervai ar kraujotaka, todėl dantis rizikuoja prarasti gyvybingumą.

Kas nutinka danties išnirimo atveju

Kiekvieno danties šaknis yra įsitvirtinusi žandikaulio kaulo dantų alveolėse. Prie žandikaulio kaulo šaknis sujungia apie dantį besidriekiantys periodonto raiščiai – plonyčiai, bet labai svarbūs jungiamojo audinio pluoštai. Danties išnirimas gali paveikti visą šią atramą, o už pakitusio danties dažnai lieka ne tik sumuštas audinys, bet ir puiki terpė bakterijoms daugintis. Jei nepavyksta laiku stabilizuoti danties, jis gali tapti silpnesnis ar net žūti.

Dantų išnirimo tipai

Ši būklė gali būti kelių laipsnių. Skirtingi pažeidimai apima:

Konkusija – dantį laikantys periodonto audiniai sumušti, tačiau pats dantis iš vietos nepajudėjęs. Dažniausiai toks dantis tampa jautrus liesti.
Subluksacija – periodonto audiniai pažeisti, dantis šiek tiek paslankus, tačiau dar nejuda iš pradinių pozicijų. Gali būti nestiprus kraujavimas ar jautrumas spaudimui.
Ekstrūzinė luxacija – danties raiščiai atsiskiria, todėl dantis išlenda iš alveolės, tačiau pati duobutė lieka sveika. Dantis tampa laisvas, atrodo ilgesnis nei prieš tai.
Lateralinė luxacija – dantį laikantis kaulas lūžta, raiščiai atsiskiria, o dantis „pasislenka“ į šoną, į priekį ar atgal. Pats dantis neatpalaiduotas, bet dažnai stovės pakreiptoje padėtyje. Gydytojas bakstelėjęs tokiu atveju išgirsta metalinį garsą.
Intrūzinė luxacija – kai žandikaulio kaulas lūžta ir dantis įstumiamas giliau į savo duobutę. Bakstelėjus tokį dantį taip pat girdimas savitas garsas.

Kaip dažnai pasitaiko dantų išnirimas

Šis pažeidimas dažniausiai pasitaiko vaikams arba jauniems žmonėms. Nuolatiniai dantys dėl išnirimo nukenčia maždaug 18–33 % visų odontologinių traumų atvejų. Pieno dantų pažeidimų procentas dar didesnis – net 21–81 % visų traumų susiję su išnirimu.

Susiję įrašai

Danties išnirimo simptomai

Išniręs dantis gali tapti paslankus, pasisukti arba net iš dalies išlįsti iš alveolės. Ne visada pažeidimą galima aptikti plika akimi – kartais jautrumas liesti ar spaudimui yra pagrindinis simptomas.

Dantenų kraujavimas
Danties paslankumas
Skausmas ar diskomfortas
Padidėjęs jautrumas, ypač prie karščio ar šalčio

Išnirimo priežastys

Dažniausiai danties išnirimą sukelia staigi trauma – kritimas nuo dviračio, smūgis sportuojant ar autoįvykiai. Įtakos gali turėti ir tiesioginiai smūgiai veido srityje. Rečiau šią būklę lemia ilgametis dantų ėduonis ar pažengusi periodonto liga, dėl kurių silpnėja atraminiai audiniai.

Galimos komplikacijos

Ankilozė – kai dantis suauga su žandikaulio kaulu ir pradeda „skęsti“ dantenose.
Viršūninio periodonto uždegimas – uždegimas apima danties šaknies galą.
Šaknies rezorbcija – irsta šaknies struktūra, dantis tampa paslankus.
Šaknies kanalo obliteracija – šaknyje kaupiasi kieti audiniai, dažnai simptomų nesukelia, bet ilgainiui gali sukelti pulpos žūtį.
Pulpos nekrozė – danties minkštimas žūva. Tokiu atveju paprastai dantį reikia šalinti.

Danties išnirimo diagnostika

Atsiradus įtarimui dėl danties išnirimo, odontologas pirmiausia domisi jūsų patirtimi, patirtais sužalojimais ir simptomais. Apžiūros metu bus įvertintas dantų paslankumas, atliktas jautrumo testas pulpai, vertinamas jautrumas bakstelėjus bei būtina padaryti rentgeno nuotrauką. Gydytojas taip pat gali bakstelėti dantį, stebėdamas specifinį garsą, kuris padeda atskirti išnirimo tipą.

Išnirusių dantų gydymo būdai

Pagrindinis gydymo tikslas – stabilizuoti dantį ir apsaugoti jo vidinį audinį. Pasirenkamos priemonės priklauso nuo pažeidimo sunkumo ir tipo. Galimi sprendimai:

Kaip apsauga nuo uždegimo įvedama kalcio hidroksido medžiaga.
Atliekami pulpos gyvybingumo patikrinimai nuosekliai po traumų.
Esant pulpos pažeidimui – atliekama šaknies kanalų terapija arba dedama karūnėlė.
Dantis perstatomas į tinkamą padėtį, jei jis pasislinko.
Dantys sukabinami į vieną stabilų bloką specialiomis įtvarinėmis juostomis. Gijimo trukmė gali būti nuo poros iki kelių savaičių priklausomai nuo traumos pobūdžio.

Prevencijos būdai

Ne visi sužeidimai gali būti išvengiami, ypač netikėtų traumų atvejais. Vis dėlto tam tikros priemonės sumažina riziką:

Automobilio viduje visada segėkite saugos diržą.
Dėvėkite šalmą važiuodami dviračiu ar riedučiais.
Sporto metu naudokite specialų dantų apsauginį įtvarą.
Norint apsisaugoti nuo infekcinių veiksnių, būtina tinkamai rūpintis burnos higiena ir reguliariai lankytis pas odontologą profesionaliai apžiūrai bei burnos higienai.

Gyvenimas po danties išnirimo

Gavus greitą ir tinkamą pagalbą, dauguma išnirtų dantų ilgai išlieka patvarūs bei atlieka savo funkciją. Vis tik gydytojas negali tiksliai pasakyti, kiek laiko toks dantis veiks be bėdų – tai priklauso nuo individualaus gijimo bei pažeidimo laipsnio.

Sunkesnių traumų atvejais dantis gali tekti šalinti ir pakeisti dirbtiniu – tiltu ar danties implantu. Gydytojas visada aptaria galimus gydymo būdus individualiai.

Kaip prižiūrėti dantis po išnirimo

Rinkitės minkštą dantų šepetėlį ir valykite dantis švelniai po kiekvieno valgymo.
Savaitę laiko venkite kieto ar traškaus maisto – persiorientuokite į minkštus patiekalus.
Burną skalaukite antibakteriniu tirpalu du kartus per dieną bent savaitę.
Skausmui palengvinti naudokite nereceptinius nuskausminamuosius.
Reguliariai lankykitės pas odontologą stebėsenai ir kontrolei.

Kada kreiptis į gydytoją

Jei po gydymo pradeda ryškėti nauji simptomai, pavyzdžiui, pasikeičia danties spalva, atsiranda pastovus skausmas, kraujuoja ar tinsta dantenos, svarbu kuo greičiau pranešti savo odontologui.

Kuo skiriasi išnirimas nuo visiško danties praradimo?

Danties išnirimas – kai danties laikantys audiniai ir raiščiai pažeidžiami, tačiau pats dantis dar yra alveolėje. Avulsija reiškia visišką danties iškritimą iš burnos – tokiu atveju danties daugiau nebėra savo vietoje.