ADHD, dar vadinamas dėmesio ir aktyvumo sutrikimu, yra būklė, kuriai būdinga ne tik sunkesnė dėmesio valdymo, bet ir aktyvumo bei impulsyvumo kontrolė. Nors iš pavadinimo gali pasirodyti, kad šio sutrikimo esmė – dėmesio stoka, iš tiesų problema kyla iš gebėjimo sąmoningai nukreipti dėmesį ir jį išlaikyti ten, kur reikėtų. Žmonės, turintys ADHD, dažnai susiduria su sunkumais susikaupti ir užbaigti užduotis, jiems gali būti sunku ramiai išsėdėti ir susilaikyti nuo impulsyvių veiksmų. Tačiau būklė turi ir teigiamą pusę – asmenys su ADHD gali ilgam įsitraukti, kai užsiima jiems įdomia veikla, ir net pajusti vadinamą „hiperdėmesio“ būseną.
ADHD formos
Šį neurologinį sutrikimą gydytojai skirsto į keturias pagrindines formas, kurios apibūdina vyraujančius simptomus:
- Dėmesio stokos tipas. Dominuoja išsiblaškymas, sunku organizuoti kasdienius darbus ar užbaigti pradėtas užduotis. Tokio tipo ADHD beveik nėra hiperaktyvumo požymių.
- Hiperaktyvumo-impulsyvumo tipas. Čia ryškiausi negebėjimo ramiai išbūti vietoje, nuolatinio judėjimo, kalbumo ir skubotų veiksmų be apgalvojimo požymiai, tačiau koncentracijos sunkumai ne visada pasireiškia.
- Mišri forma. Dažniausiai pasitaikantis ADHD tipas. Jam būdingi tiek dėmesio stokos, tiek hiperaktyvumo ir impulsyvumo požymiai.
- Nespecifinė forma. Kai simptomai ryškūs ir trukdo kasdieniam gyvenimui, bet visiškai neatitinka kitų tipų kriterijų, diagnozuojamas nespecifinis ADHD.
Be šių formų, gydytojai nurodo ir sutrikimo sunkumą: nuo lengvo iki labai ryškaus, priklausomai nuo to, kiek stipriai simptomai veikia žmogaus kasdienybę.
ADHD simptomai
ADHD požymiai dažniausiai išryškėja vaikystėje, dažniau tarp 3–6 metų amžiaus, tačiau neretai išlieka ir suaugus gyvenime. Kai kuriais atvejais diagnozė žmogui nustatoma tik suaugus, nors pirminiai simptomai pasireiškė jau vaikystėje. Simptomai skirstomi į dvi pagrindines grupes: dėmesio valdymo sunkumų ir hiperaktyvumo bei impulsyvumo požymius.
Dėmesio stokos simptomai
- Vaikas vengia užduočių, reikalaujančių ilgo susikoncentravimo.
- Dažnai neatkreipia dėmesio į detales, daro aplaidžių klaidų.
- Pamiršta svarbius darbelius ar įsipareigojimus.
- Lengvai išsiblaško nuo to, kas vyksta aplinkui ar minčių srauto.
- Sunku nuosekliai tvarkyti ar planuoti daiktus ir veiklas (pavyzdžiui, žaislus ar mokyklines priemones).
- Nepabaigia veiksmų – pradėjęs darbą, jį pamiršta ar numeta pusiaukelėje.
- Dažnai pameta svarbius daiktus, tokius kaip akiniai ar mokyklos dokumentai.
- Būna tarsi „išsiblaškęs“ ar paniręs į svajones net kai su juo kalbama tiesiogiai.
- Pradeda veiklą, bet ją nutraukia ir nebaigia, pavyzdžiui, nedaro namų darbų ar nededa drabužių į vietą.
Hiperaktyvumo ir impulsyvumo simptomai
- Nuolat muistosi, judina rankas ar kojas, ypač kai reikia ramiai sėdėti.
- Kartais atsistoja, kai reikėtų likti savo vietoje.
- Sudėtinga ramiai žaisti ar dirbti.
- Negali ramiai laukti savo eilės.
- Pertraukia kitų veiklą arba triukšmingai įsijungia į žaidimus, perima žaislus be leidimo.
- Perlenkia lazdą – bėgioja, lipa, juda, kai reikia būti ramiam.
- Atrodo nuolat paskubomis – lyg „varomas vidinio variklio“.
- Kalba nesulaukęs eilės, pabaigia kitų sakinius.
- Kalba daug daugiau, nei tikimasi pagal amžių.
Priežastys ir rizikos veiksniai
ADHD atsiranda dėl genetinių priežasčių. Paveldimumas yra vienas pagrindinių veiksnių – dažnai pastebima, kad tėvai ar broliai ir seserys taip pat turi ADHD požymių. Smegenų struktūra ir veikla, ypač priekinės dalies, skiriasi nuo įprastai vystomų vaikų. Ši smegenų sritis atsakinga už planavimą, multitaskingo gebėjimus ir problemų sprendimą – vadinamąsias vykdomąsias funkcijas. ADHD turintiems vaikams joms atlikti reikia daugiau pastangų nei bendraamžiams, o užduotys, kurios paprastai atrodo paprastos (pvz., pakabinti striukę ar paruošti krepšį), gali tapti itin sudėtingos.
Kai kurios aplinkos sąlygos taip pat padidina ADHD riziką, ypač vaikui esant vaisiuje:
- Kontaktas su toksinais (tabakas, alkoholis ar švinas nėštumo metu).
- Mažas gimimo svoris – kuo lengvesnis naujagimis, tuo didesnė ADHD tikimybė.
- Priešlaikinis gimimas.
Galimos pasekmės
Negydant ADHD arba skiriant per mažai dėmesio sutrikimui gali kilti papildomų sunkumų:
- Sumažėjusi savivertė.
- Mokymosi sunkumai ir blogesni mokymosi rezultatai, nei galėtų pasiekti.
- Bėdos bendraujant – vaikai gali patirti atstūmimą ar patyčias bendraamžių tarpe.
- Suaugus gali būti didesnė priklausomybių ar rizikingo elgesio tikimybė.
- Dažnesni eismo įvykiai ir traumos, kai išmokstama vairuoti.
- Problemų įsidarbinant ar išlaikant darbą ateityje.
Diagnostika ir vertinimas
Kaip diagnozuojamas ADHD?
Diagnozė nustatoma vertinant tam tikrų simptomų pasireiškimą pagal patvirtintus kriterijus, reguliariai naudojamus medicinoje. Diagnozei reikalinga, kad:
- Vaikas turėtų bent šešis simptomus iš dėmesio stokos arba hiperaktyvumo/impulsyvumo grupės (arba atitinkamai po šešis – iš viso dvylika požymių).
- Pirmieji požymiai pasireikštų iki 12 metų amžiaus.
- Simptomai būtų matomi bent dvejose aplinkose – pavyzdžiui, tiek namuose, tiek mokykloje.
- ADT simptomai reikšmingai trukdytų kasdieninei veiklai ir bendravimui.
- Kiti sveikatos sutrikimai nebūtų atsakingi už tokius simptomus.
Specialistai nesiremia laboratoriniais tyrimais, tokiais kaip kraujo ar šlapimo tyrimai. ADHD vertinimas – tai išsamus pokalbis su vaiku, tėvais, o prireikus ir kitais šeimos nariais ar mokytojais, stebint elgesio modelius skirtingose situacijose.
Vertinimas vyksta etapais:
- Nustatomas elgesio požymių rinkinys, susijęs su dėmesiu ar aktyvumu.
- Atmetama alternatyvių būklių, tokių kaip depresija ar nerimo sutrikimai, galimybė.
- Ieškoma kitų kartu pasireiškiančių būklių arba išmokstama jas atpažinti, jei jos yra.
Neretas atvejis, kai vaikams kartu su ADHD pasireiškia kitos emocinės ar psichikos būklės: nerimas, depresija, opozicinis iššaukiantis elgesys, autizmo spektro sutrikimas ar mokymosi sunkumai.
Gydymas ir pagalba
Kaip gydomas ADHD?
Gydymo strategija dažniausiai sudaroma iš kelių elementų – taikomi elgesio valdymo įgūdžiai (t. y. elgesio terapija) ir vaistai. Kiekvieno vaiko ar suaugusiojo gydymas planuojamas atsižvelgiant į jų poreikius bei amžių.
- Tėvų mokymai. Tėvams padedama suprasti, kaip padėti vaikui kasdienėje veikloje, kaip pastebėti ir stiprinti teigiamą elgesį bei spręsti sudėtingus momentus. Mokomasi kurti dienos rutiną, skatinti tinkamus įpročius ir tinkamai reaguoti į netinkamą elgesį.
- Socialinių įgūdžių grupės. Grupiniuose užsiėmimuose vaikai per kelias savaites išmoksta geriau bendrauti, susirasti draugų, spręsti konfliktus ir taikyti naujus socialinius įgūdžius prižiūrimose situacijose.
- Vaistai. Tam tikri vaistai pagerina sąmoningo dėmesio valdymą, o kartu ir kasdienės veiklos kokybę, socialinius santykius, bendrą vaiko ar paauglio savijautą. Gydytojas reguliariai vertina poveikį ir koreguoja dozes pagal poreikį.
Pagrindinis ADHD gydymo tikslas – kad vaikas gebėtų geriau susikaupti, atlikti užduotis ir išlaikytų teigiamus santykius su aplinkiniais. Jaunesniems vaikams dažniausiai pirmiausia rekomenduojama tėvų mokymo programa, o vaistus svarstoma tik esant poreikiui. Vyresniems vaikams, paaugliams ir suaugusiesiems dažniausiai geriausias rezultatas pasiekiamas derinant elgesio terapiją su medikamentais.
Papildomos kalbinės ar žaidimų terapijos naudos būtent ADHD simptomams neretai neįrodo, tačiau jos gali būti skiriamos, jei pasireiškia kiti gretutiniai psichikos sutrikimai ar elgesio problemos.
Ką galite padaryti namuose?
- Daiktus, kurių vaikui prireikia kasdien, laikyti tam pritaikytoje vietoje – tai gali palengvinti kasdienę rutiną.
- Stengtis išlaikyti pastovų kasdienį ritmą nuo pabudimo iki miego – įtraukti laiką namų darbams, žaidimams ir kitiems užsiėmimams.
- Naudotis matomu kalendoriumi ar planuokliu, kuriame būtų žymimi svarbūs įvykiai, darbai ir priminimai – tai ypač naudinga paaugliams.
- Pastebėkite ir pagirkite vaiko pastangas bei užduočių užbaigimą – padrąsinimai motyvuoja labiau nei nuolatinis kritikavimas.
- Svarbu turėti aiškias taisykles ir nuoseklią drausmės sistemą: už teigiamą elgesį apdovanoti, o už nusižengimus taikyti trumpalaikį privilegijų ribojimą ar „laiko pertraukėlę“.
- Namuose pasirūpinkite atskira vieta darbams, be trukdžių ir netvarkos.
- Užduotims atlikti naudokite laikmatį – jei vaikas pavargsta, darykite pertrauką ir tęskite vėliau.
Kitos svarbios temos
Ar ADHD laikomas negalia?
ADHD priskiriamas neurovystymosi sutrikimams ir gali turėti įtakos vaiko mokymosi galimybėms ar kasdienėms veikloms. Esant poreikiui, vaikai turi teisę gauti specialią pagalbą ar individualių ugdymo planų pritaikymą mokykloje.
Kada būtina kreiptis į specialistą?
Pastebėjus, kad jūsų vaikas dažnai patiria sunkumų užduotims atlikti, sunkiai susikaupia, jam sunku išbūti ramiai ar kyla problemų mokykloje ir bendraujant, verta pasitarti su gydytoju, kuris atliks reikiamą vertinimą ir prireikus nukreips išsamesnei diagnostikai ar paskirs tinkamą pagalbą.
Jei įtariate ADHD požymius ir pas save, verta kreiptis į sveikatos specialistą dėl išsamesnio įvertinimo bei, jei reikia, gydymo ar pagalbos organizavimo.
Perspektyvos
Kiek laiko tęsiasi ADHD?
ADHD yra ilgalaikė būklė – simptomai niekur neišnyksta visiškai, tačiau tinkamai pritaikius gydymą galima pasiekti, kad simptomai beveik netrukdytų kasdieniam gyvenimui. Kai kuriems žmonėms, ypač suaugus, simptomai tampa mažiau ryškūs, o kitiems ADHD požymiai išlieka ilgalaikiai – tuomet pagalba parenkama atsižvelgiant į asmeninius poreikius ir situaciją.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
