Dumpingo sindromas yra būklė, kai skrandis gerokai per greitai perkelia nesuvirškintą maistą į plonąją žarną. Tai trikdo natūralų virškinimo procesą ir gali sukelti įvairius nemalonius simptomus – nuo pykinimo iki staigių cukraus kiekio kraujyje svyravimų.
Kas yra dumpingo sindromas
Šis sindromas dažniausiai apibūdinamas kaip pernelyg greitas skrandžio išsituštinimas (dar vadinamas greituoju skrandžio ištuštinimu). Kai skrandis netinkamai kontroliuoja, kiek maisto perduoda toliau į dvylikapirštę žarną, žarnynas gauna didelį, blogai suvirškintų maisto dalelių kiekį, kas išprovokuoja staigią organizmo reakciją.
Plonajai žarnai tenka „prisitaikyti“ prie naujos situacijos: ji pritraukia daug papildomo skysčio ir suaktyvina hormonų gamybą, kas ir iššaukia simptomus. Kai kuriems žmonėms simptomai pasireiškia iš karto po valgio, o kitiems – po kelių valandų, dažniausiai dėl pokyčių cukraus kiekyje kraujyje.
Kaip vystosi dumpingo sindromas?
Sveikas skrandis išleidžia virškinamą maistą į plonąją žarną palaipsniui, nuosekliai, bendradarbiaudamas su raumenimis, nervais ir hormoninių signalų sistema. Bet jei ši derinamoji sistema nustoja veikti – pavyzdžiui, po chirurginės intervencijos ar dėl kitų priežasčių – maistas į žarnyną patenka per greitai.
Pylorinis vožtuvas (esančias skrandžio apačioje) tokiu atveju tiesiog atsidaro ir „išmeta“ viską į dvylikapirštę žarną, dar nesuvirškinus maisto. Plonajai žarnai susidūrus su tokiu iššūkiu, ji sukelia papildomo skysčio kaupimąsi ir hormonų pokyčius, dėl ko iš karto po valgymo pasireiškia būdingi simptomai.
Vėlyvasis dumpingo sindromo etapas dažniausiai susijęs su staigiu cukraus kiekio sumažėjimu kraujyje – kai žarnynas gauna daug sacharidų, kasa pagamina labai daug insulino, todėl vėliau jaučiamas silpnumas, galvos svaigimas ar širdies ritmo sutrikimai.
Kas dažniausiai susiduria su dumpingo sindromu?
Dažniausiai ši būklė pasireiškia žmonėms, kuriems atliktos skrandžio arba stemplės operacijos (ypač jei sumažintas skrandžio tūris, kaip po skrandžio apylankos ar gastrektomijos). Statistiškai, nuo 20 iki 50 procentų po tokių intervencijų patyrusių žmonių bent kartą susiduria su dumpingo sindromo simptomais. Retesniais atvejais sindromą lemia įvairūs virškinamojo trakto sutrikimai ar ligos.
Ar dumpingo sindromas pavojingas?
Nors ši būklė paprastai nėra pavojinga gyvybei, stiprus ar nuolat besilaikantis sindromas gali lemti ryškų svorio netekimą ir mitybos nepakankamumą. Nuolatinis viduriavimas gresia dehidratacija, bet šių komplikacijų, kai žinomos priežastys, dažniausiai galima išvengti. Didžioji dauguma žmonių patiria tik nestiprius simptomus, kurie ilgainiui silpnėja, nes dumpingo sindromas dažniausiai nebūna nuolatinis.
Dumpingo sindromo simptomai
Simptomai, pasireiškiantys iš karto po valgio
- Pykinimas
- Vėmimas
- Viduriavimas
- Pilvo skausmas ir spazmai
- Pilvo pūtimas, tempimas
- Galvos svaigimas
- Dažnas širdies plakimas
Simptomai, pasireiškiantys po kelių valandų
- Silpnumas ir nuovargis
- Drebėjimas arba rankų drebulys
- Nereguliarus ar greitas pulsas
- Šaltas prakaitas
- Veido paraudimas
- Sunkumas susikaupti
- Alkio pojūtis
Priežastys, lemiančios dumpingo sindromą
Sujungtos su operacijomis
- Dalis ar visas skrandžio pašalinimas (gastrektomija)
- Nutukimo gydymui atliekamos operacijos (pvz., skrandžio apylanka)
- Pyloroplastika (pylorinės angos operacija)
- Dalis ar visu stemplės pašalinimas
- Vagotomija (vagus nervo pjūvis, mažinantis skrandžio rūgšties gamybą)
- Nisseno fundoplikacija (operacija, kai sustiprinama apatinė stemplės dalis)
Ligos, kurios gali būti priežastis
- Cukrinis diabetas
- Ciklinis vėmimo sindromas
- Autonominė disfunkcija
- Egzokrininis kasos nepakankamumas
- Dvylikapirštės žarnos opos
- Zollingerio-Ellisono sindromas
- Funkcinė dispepsija
- Kannabinoidų hiperemezės sindromas
Kaip nustatomas dumpingo sindromas
Diagnozė dažniausiai grindžiama simptomais ir ligos istorija (ypač jei asmuo yra patyręs skrandžio ar stemplės operaciją). Kartais naudojami specialūs testai – ypač, jei simptomų priežastis nėra aiški.
Dažniau naudojami metodai:
- Gliukozės tolerancijos testas: matuojamas cukraus kiekis kraujyje ir kraujas po gliukozės tirpalo gėrimo. Hematokrito padidėjimas rodo gausų skysčių judėjimą iš kraujo į žarnyną, o vėlesnis gliukozės sumažėjimas – vėlyvąjį dumpingo sindromą.
- Vandenilio kvėpavimo testas: vertinamas vandenilio kiekis iškvėptame ore po gliukozės gėrimo. Jei vandenilio randama daug, vadinasi, žarnynas nesugebėjo pasisavinti cukraus.
- Viršutinės virškinamojo trakto endoskopija: su specialiu vamzdeliu (endoskopu) apžiūrima stemplė, skrandis ir dvylikapirštė žarna, ieškoma struktūrinių pokyčių ir kitų ligų.
- Viršutinės virškinamojo trakto rentgenologiniai tyrimai: tiriama, kaip kontrastinė medžiaga keliauja per virškinamąjį traktą, įvertinamas jos greitis ir virškinimo organų būklė.
- Skrandžio ištuštinimo testas: į maistą įterpiama nežymi radioaktyvių medžiagų dozė ir stebima, kaip greitai maistas pasišalina iš skrandžio.
Gydymo ir valdymo galimybės
Mitybos keitimas
Pati veiksmingiausia priemonė daugeliui žmonių – pritaikyti valgymo režimą ir racioną. Keletas svarbiausių rekomendacijų:
- Rinktis dažnesnius, bet mažesnius valgius (apie 6 kartus per dieną), maistą valgyti lėtai, gerai sukramtyti
- Vengti paprastų angliavandenių ir saldžių pieno produktų, kurie sukelia staigius cukraus kiekio svyravimus
- Įtraukti daugiau baltymų ir sveikųjų riebalų – jie lėčiau virškinami ir suteikia tolygesnės energijos
- Valgyti daugiau skaidulų turinčio maisto – skaidulos sulėtina cukraus įsisavinimą ir skrandžio ištuštinimą
- Po valgio pagulėti ant nugaros apie 30 minučių, kad sulėtėtų skrandžio tuštėjimas ir stabilizuotųsi spaudimas
- Vengti skysčių likus pusvalandžiui iki valgymo ir po jo – vanduo skatina greitesnį maisto judėjimą
Vaistai
- Oktreotidas: šis vaistas slopina virškinimo hormonus ir lėtina skrandžio bei žarnyno darbą, taip pat mažina insulino išsiskyrimą. Vaistas leidžiamas į raumenis, yra trumpalaikio ir ilgalaikio poveikio formos.
- Akarbozė: lėtina angliavandenių įsisavinimą ir taip padeda išvengti reakcijų į cukraus pokyčius vėlyvuoju dumpingo sindromo etapu.
Chirurginis gydymas
Operacija taikoma itin retai, dažniausiai tik tada, kai pradinis chirurginis gydymas sukelia nuolatinius simptomus ir kiti metodai nepadeda. Galimi būdai – skrandžio ar stemplės pertvarkymo operacijos, kartais – skrandžio apylankos pakeitimas kitomis procedūromis.
Prognozė ir gyvenimo kokybė
Dumpingo sindromas daugeliu atvejų laikui bėgant praeina. Švelnesni atvejai (ypač ankstyvoji fazė) sumažėja per tris mėnesius, sunkesni ar vėlyvesni simptomai gali užtrukti iki pusantro metų. Pritaikius tinkamą mitybą, pagerėjimas dažniausiai juntamas jau po kelių savaičių.
Kaip keisti mitybą sergant dumping sindromu
Pritaikius specialią mitybą galima sumažinti ar net išvengti šios būklės simptomų. Ypač tai aktualu po skrandžio operacijų.
Rekomenduojami valgiai
- Kiaušiniai, mėsa, vištiena, žuvis, pupelės, ankštiniai ir riešutų sviestai
- Sveikieji riebalai (aliejus, avokadai, žuvų taukai, riešutai ir riešutų sviestai, sviestas, majonezas, padažai)
- Viso grūdo produktai: nesaldinta košė, rupi duona, pilno grūdo ryžiai, makaronai
- Tirpias skaidulas turinčios daržovės ir vaisiai: žirniai, pupelės, obuoliai, apelsinai, morkos, brokoliai, briuselio kopūstai
Ko vengti
- Saldumynai: sausainiai, saldainiai, saldūs pusryčių dribsniai, gaivieji gėrimai, desertai
- Paprasti angliavandeniai bei balta duona, sausainiai, traškučiai, vaisių sultys ir saldikliai
- Kaloringi gėrimai: maistiniai kokteiliai ir maisto papildų gėrimai
- Pieno produktai: pienas, grietinėlė, jogurtai bei sūriai – jei jie kelia diskomfortą
