Šis savęs įsivertinimo klausimynas gali padėti geriau suprasti galimus depresijos simptomus.
Kada verta susimąstyti apie depresiją?
Kiekvieno žmogaus gyvenime pasitaiko pakilimų ir nuopolių – džiaugsmo momentų ir laikų, kai apima liūdesys. Kartais prasta nuotaika praeina savaime, bet jei sunki emocinė būsena užsitęsia ir tampa sunkiai pakeliama, gali būti verta susimąstyti, ar tai nėra depresija.
Kas yra depresija?
Depresija – vienas dažniausiai pasitaikančių psichikos sveikatos sutrikimų. Ši būklė kasmet paliečia milijonus žmonių visame pasaulyje, tačiau dažnai vis dar išlieka nesuprasta ir nuvertinama. PSO duomenimis, depresiją išgyvena apie 280 milijonų suaugusiųjų, tačiau tik dalis jų kreipiasi pagalbos.
Kaip gali pasireikšti depresija?
- Nuolatinis liūdesys ir tuštumos jausmas
- Prarastas domėjimasis anksčiau mėgta veikla
- Sumažėjusi energija, nuolatinis nuovargis
- Miego sutrikimai
- Apetito pokyčiai (padidėjęs arba sumažėjęs)
- Nerimas, dirglumas arba neramumas
- Sunkumas susikaupti, susikoncentruoti
- Beviltiškumo, kaltės ar menkavertiškumo pojūtis
- Mintys apie mirtį ar savižalą
Kam skirtas šis klausimynas?
Trumpas savęs vertinimo testas gali padėti atpažinti pirmuosius depresijos požymius ir nuspręsti, ar reikėtų kreiptis pagalbos. Jis naudingas visiems, kurie pastebi pokyčių savo emocinėje būsenoje ir kyla abejonių dėl psichinės sveikatos.
Kaip veikia šis testas?
Šio klausimyno tikslas – padėti įvertinti galimus simptomus ir atsirandančius sunkumus. Jis negali duoti galutinės diagnozės, bet gali būti pagalbinė priemonė, stebint nuotaikos pokyčius arba daugiau apie save sužinoti prieš pokalbį su sveikatos specialistu.
Jei pastebite, kad simptomai kartojasi arba stiprėja, verta ieškoti profesionalios pagalbos. Tik gydytojas ar psichikos sveikatos specialistas gali tiksliai nustatyti, ar Jums reikalingas specifinis gydymas ar kitas palaikymas.
Kaip nustatoma depresija?
Psichikos sveikatos specialistas vertina simptomus, kurie tęsiasi bent dvi savaites ir turi įtakos kasdieniam gyvenimui. Be to, gydytojas gali pasiteirauti apie Jūsų šeimos sveikatos istoriją, atlikti papildomus kraujo ar kitus tyrimus, kad būtų atmestos kitos galimos negalavimų priežastys, tokios kaip vitaminų trūkumas.
Kada verta kreiptis pagalbos?
Nors savęs įsivertinimo testas gali būti pirmas žingsnis link pagalbos sau, tik specialistai gali suteikti veiksmingą pagalbą, įvertindami Jūsų situaciją ir pasiūlydami tinkamą gydymą ar psichologinę pagalbą. Jei abejojate, ar patiriate depresiją, pasikalbėkite su gydytoju – tai gali būti svarbus žingsnis geresnės savijautos link.
Ką daryti nuskambėjus nerimą keliančiam rezultatui?
Testas nėra galutinė priemonė ir negali pakeisti profesionalaus įvertinimo. Tik gydytojas ar psichikos sveikatos specialistas gali padėti nustatyti, kokie žingsniai būtų tinkami būtent jums. Atlikus apklausą ir pajutus, kad simptomai trukdo kasdieniniam gyvenimui, rekomenduojama kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą.
Kaip vyksta diagnostika?
Norint tiksliau nustatyti diagnozę, profesionalai vertina pasireiškiančius simptomus per pastarąsias dvi savaites, pasidomi jūsų asmenine ir šeimos sveikatos istorija. Kartais gali būti skiriami ir laboratoriniai tyrimai, pavyzdžiui, įvertinant, ar šių pojūčių priežastis nėra vitamino trūkumas ar kitos organizmo problemos.
Pagal diagnostikos rekomendacijas, depresijai diagnozuoti būtina, kad per dvi savaites nuolat pasireikštų bent penki pagrindiniai simptomai. Jūsų būklę gali įvertinti įvairūs psichikos sveikatos specialistai: gydytojai, psichologai ar socialiniai darbuotojai.
Jei kyla abejonių dėl savo emocinės būklės, pradėti galima pasikonsultavus su šeimos gydytoju – jis gali nukreipti pas psichikos sveikatos specialistą detalesniam įvertinimui ir gydymo planui sudaryti.
Paramos galimybės
Nors depresija neretai atrodo atskirianti, pagalbos sulaukti tikrai galite. Yra daug būdų pasiekti specialistus ar paramą, tad nesate vieni. Jei jaučiate sunkumų, svarbu nebijoti kreiptis pagalbos – kelias link geresnės savijautos prasideda nuo pirmojo žingsnio.