Dermatografija – tai visiškai nepavojinga, dažnai pasitaikanti odos būklė, kai net ir minimalus spaudimas, įbrėžimas ar trintis ant odos iššaukia iškilusių, paraudusių ruoželių arba hives primenančių žymių atsiradimą. Ši reakcija pastebima labai greitai, tačiau paprastai ji kelia daugiau diskomforto nei tikros žalos sveikatai.
Kas serga dermatografija?
Dermatografija gali būti būdinga kiekvienam žmogui, tačiau dažniau ją pastebi paaugliai ir žmonės iki trisdešimties metų. Taip pat rizika padidėja žmonėms, kurių oda sausa arba kurie serga dermatitu. Neretai pastebima polinkis sirgti dermatografija šeimose, tad genetiniai veiksniai gali turėti įtakos.
Kiek dažnai pasitaiko ši būklė?
Dermatografiją turi apie 2–5 % žmonių visame pasaulyje. Dažniausiai būklė pastebima ir diagnozuojama atsitiktinai, nes simptomai lengvi ir laikini.
Kaip dermatografija pasireiškia?
Nors paraudę ruoželiai ar odos reljefo pokyčiai dažniausiai yra neskausmingi, jie gali varginti dėl niežėjimo ir nepatrauklios išvaizdos. Paprastai šie požymiai išnyksta per pusvalandį, bet kai kuriems tai sukelia nepatogumų ar net nejaukumo jausmą.
Dermatografijos simptomai
Žmonės, sergantys šia odos būkle, gali pastebėti:
- Iškilusias, nelygias linijas ar ruoželius odoje, kurie gali būti raudonos, rausvos, purpurinės spalvos arba net nesiskirti nuo natūralios odos atspalvio.
- Paburkimą pažeistoje vietoje.
- Odos paraudimą bei uždegimą.
- Bėrimus, primenančius dilgėlinę.
- Nepakeliamą niežulį.
Dermatografijos atsiradimo priežastys
Tiksli dermatografijos priežastis nėra aiški. Gydytojai ir mokslininkai svarsto, kad ją gali sukelti įvairūs veiksniai, tokie kaip alerginės reakcijos, fizinis aktyvumas, staigūs temperatūrų pokyčiai (šiluma arba šaltis), tam tikri vaistai (pavyzdžiui, penicilinas), stresas ar net vibracijos.
Psichologiniai veiksniai
Pastebėta, kad stresas gali paskatinti ar sustiprinti dermatografiją. Norint sumažinti paūmėjimus, verta skirti daugiau laiko atsipalaidavimui ir streso valdymui.
- Gilus kvėpavimas ir sąmoningas atsipalaidavimas
- Reguliarus fizinis aktyvumas
- Pakankamas miegas ir sveika mityba
- Palaikymas draugų ar artimųjų rate
Imuninės sistemos įtaka
Įtariama, kad dermatografija gali būti susijusi su imunine sistema ir jos per aktyvia reakcija – organizmas į įbrėžimą ar spaudimą reaguoja tarsi į alerginę medžiagą ir išskiria histamino, todėl atsiranda paburkimai ir paraudimai.
Ar dermatografija užkrečiama?
Ne, ši odos būklė nuo vieno žmogaus kitam neperduodama, ją sukelia ne infekcija ar bakterijos, o individuali organizmo reakcija į mechaninį dirginimą.
Kaip nustatoma dermatografija?
Diagnozei nustatyti gydytojui dažnai pakanka švelniai įbrėžti ar paspausti paciento odą. Po kelių minučių atsiradus iškilioms, paryškėjusioms linijoms tame pačiame plote, galima patvirtinti dermatografiją. Kartais įspūdis toks, tarsi oda būtų „parašyta“ rašikliu.
Gydymas ir simptomų mažinimas
Dauguma atvejų simptomai praeina savaime per 30 minučių ir gydymas nereikalingas. Jei požymiai sunkesni ar užsitęsia ilgiau, galima pasitelkti kelias priemones:
- Antihistamininiai vaistai
- Specialūs drėkinamieji kremai besirūpinantiems odos barjeru
- Paskyrus gydytojui – vaistai, blokuojantys alergines reakcijas arba net biologinė terapija
Taip pat efektyvus streso valdymas – meditacija, jogos pratimai ar kvėpavimo technikos gali sumažinti dermatografijos atsinaujinimo tikimybę.
Profilaktika: kaip sumažinti riziką
Norint išvengti dermatografijos ar sumažinti jos pasireiškimą, naudinga laikytis šių patarimų:
- Vengti stiprios odos trinties, grubių audinių.
- Rinktis laisvus, natūralius drabužius, sugeriančius drėgmę.
- Vengti tokių medžiagų kaip vilna, kurios gali suerzinti odą.
- Prausimuisi naudoti švelnius, nedirginančius muilus – rinktis drėkinamuosius preparatus.
- Prausiantis ar po dušo švelniai odą nusausinti, o ne trinti rankšluosčiu.
- Kremus ar tepalus tepti iškart po prausimosi, kad oda geriau išlaikytų drėgmę.
- Prausimąsi atlikti ne karštu, o šiltu vandeniu.
- Naudoti oro drėkintuvą namuose šildymo sezono metu.
- Stebėti savo emocinę būklę, mokytis valdyti stresą.
Prognozė ir ligos eiga
Dermatografija nesukelia ilgalaikių padarinių – dažniausiai tai tik laikinų, nors ir nemalonių simptomų sukelianti būklė. Kai kuriems žmonėms ši reakcija gali trukti keletą mėnesių ar net kelerius metus, kitu atveju ji gali išnykti visai ar pastebimai susilpnėti ilgainiui.
Specifinio gydymo nėra – tačiau dažnai po metų ar dvejų dermatografija sumažėja savaime arba išvis pranyksta.
Kasdienė priežiūra susidūrus su dermatografija
Ši būklė retai kelia rimtų medicininių problemų – dažniausiai pakanka gerai rūpintis oda ir, jei reikia, naudoti antihistamininius preparatus ar drėkinamąsias priemones. Dauguma žmonių dėl dermatografijos nesikreipia į gydytoją, nes požymiai laikini ir nesukelia komplikacijų.
Kada verta kreiptis į specialistą?
Jei odos pažeidimai nepraeina per valandą, lydi kiti nemalonūs simptomai ar skausmas – verta pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros specialistu dėl tikslesnės diagnostikos ir tinkamiausio gydymo.
