Diabulimija – tai sudėtingas valgymo sutrikimas, pasireiškiantis žmonėms, sergantiems 1 tipo diabetu, kai jie sąmoningai mažina ar praleidžia insulino dozes, norėdami numesti svorio. Nors toks elgesys gali suteikti trumpalaikį kontrolės pojūtį, jis kelia pavojų sveikatai ir netgi gyvybei.
Kaip susijęs insulinas ir kūno svorio pokyčiai
Insulinas yra esminis hormonas, kuris padeda organizmui panaudoti maiste esančią gliukozę energijai. Kai sergant 1 tipo diabetu organizmas gauna per mažai insulino, jis nebegali pasisavinti cukraus iš kraujo – tuomet pradedama skaidyti kūno riebalus ir raumenis, kad būtų gauta energijos. Taip organizmas tarsi badauja, net jei maisto netrūksta, todėl pradeda mažėti kūno svoris. Tačiau toks svorio kritimas yra pavojingas ir gali sukelti gyvybei grėsmingas komplikacijas, tokias kaip ketoacidozė ar didelis vandens netekimas (dehidratacija).
Diabulimijos požymiai
Šis sutrikimas pasireiškia įvairiais fiziniais ir emociniais/psichologiniais požymiais. Žmonės gali vengti reguliarių vizitų pas endokrinologus, gali mažinti insulino dozes slapta arba staiga sulėtinti insulino atsargas, dažnai patirti ketoacidozės epizodus. Neretas atvejis – staigus ir sunkiai paaiškinamas kūno svorio mažėjimas, didelis troškulys, dažnas noras šlapintis, silpnumas, pykinimas, vėmimas, galvos svaigimas ar net apalpimas. Gali trikti menstruacijos, pasireikšti regėjimo pokyčiai, nuolatinis nuovargis, dirglumas, nuotaikų kaita bei slapukavimas dėl diabeto valdymo.
Kiti diabulimiją išduodantys ženklai
- Užsitęsęs HbA1c rodiklis virš 9,0 %
- Imtasi insulino mažinimo ar praleidimo be aiškios priežasties
- Kartotiniai infekcijų (p. bakterinės, šlapimo takų, grybelinės) epizodai
- Pasunkėjęs žaizdų gijimas, raumenų masės nykimas
Kas lemia diabulimijos atsiradimą?
Vienos aiškios priežasties nėra – šis sutrikimas susijęs su biologinių, psichologinių ir socialinių veiksnių visuma. Nuolatinis dėmesys maistui, angliavandenių skaičiavimui, mitybos žymenų sekimui, bei rūpesčiai dėl išvaizdos ar svorio – visa tai gali išprovokuoti norą riboti insuliną. Prie rizikos veiksnių taip pat priskiriamos neigiamos kūno įvaizdžio patirtys, depresija, nerimas, diabetinis nuovargis, spaudimas iš aplinkos ar ankstesnė valgymo sutrikimų istorija. Net stiprūs kultūriniai lūkesčiai dėl “lieknos” figūros turi įtakos.
Diabulimijos komplikacijos
Neteisingas insulino vartojimas ilgainiui sukelia rimtų sveikatos problemų, kurių dalis pasireiškia jau per gana trumpą laiką – ypač jei nuolat būna aukštas cukraus kiekis kraujyje. Pasitaiko dažnos diabetinės ketoacidozės, stipri dehidratacija, užsitęsęs žaizdų gijimas, infekcijos. Ilgalaikės pasekmės sutampa su tipinėmis 1 tipo diabeto komplikacijomis, tačiau diabulimiją patiriantys žmonės su jomis gali susidurti greičiau. Tai gali būti širdies ir kraujagyslių ligos, regėjimo ir nervų pažeidimai, inkstų ar kepenų sutrikimai, gastroparezė (skrandžio raumenų paralyžius). Šios komplikacijos neretai lemia dažnas hospitalizacijas ar net ankstyvą mirtį.
Diagnozavimo ypatumai
Valgymo sutrikimus dažnai sunku atpažinti, nes dauguma žmonių juos slepia ir nebūtinai kreipiasi pagalbos. Tai ypač aktualu diabulimijos atveju: žmonės dažnai baiminasi, kad bus nesuprasti ar sukritikuoti dėl prasto diabeto valdymo. Dėl to dalis atvejų lieka nepastebėti ir nediagnozuoti. Artimieji turėtų sunerimti, jei mato nuolat aukštą HbA1c rodiklį ar dažnus ketoacidozės epizodus be aiškios priežasties. Vis dėlto dažniausiai tik paties žmogaus atvirumas leidžia nustatyti šį sutrikimą.
Diabulimijos gydymas ir pagalba
Esant šiam valgymo sutrikimui, svarbiausia tikslai – atkurti tinkamą insulino vartojimą, pasiekti saugų gliukozės kiekį kraujyje bei išspręsti su liga susijusius psichologinius iššūkius. Sėkmingam gydymui dažniausiai reikia kelių sričių specialistų komandos – endokrinologų, psichologų, dietologų bei diabetui skirtų edukacijos specialistų bendradarbiavimo.
Pagalbos priemonės
- Būklės įvertinimas ir, esant reikalui, stacionarinis gydymas, ypač jei išsivystė ketoacidozė ar kitos sunkios būklės.
- Psichoterapija, siekiant pakeisti žalingas mintis ar elgesio modelius.
- Mitybos ir (arba) diabeto valdymo konsultacijos, kurios padeda geriau išmanyti ligos eigą ir susitvarkyti su baimėmis dėl tam tikrų produktų.
- Vaistų paskyrimas esant depresijai ar nerimui.
Dažnai gydymo procesas apima reguliarius susitikimus su sveikatos priežiūros specialistais ir artimųjų palaikymą. Svarbu, kad žmogus jaustųsi suprastas ir saugus keisdamas savo įpročius.
Prognozė ir gyvenimo kokybės perspektyvos
Ateities perspektyvos žmonėms, susiduriantiems su diabulimija, labai priklauso nuo to, kaip anksti pradėtas gydymas, kiek laiko buvo ribojamos insulino dozės ir ar yra kitų valgymo sutrikimo bruožų. Ilgesnis gydymo delsimasis gali nulemti sunkesnes pasekmes. Svarbu kuo greičiau kreiptis pagalbos – nuo to daug kas priklauso. Patariama reguliariai vartoti insuliną ir visus paskirtus vaistus, lankytis pas specialistus ir ieškoti emocinės paramos. Mylinčių žmonių palaikymas ir savipagalbos grupės gali padėti siekti gydymo sėkmės.
Savarankiška priežiūra ir emocinė sveikata
- Reguliariai vartokite visus paskirtus vaistus.
- Aktyviai lankykitės psichoterapinėse konsultacijose.
- Ieškokite šeimos ir draugų palaikymo.
- Saugokitės socialinių tinklų ar kitų šaltinių, kurie gali kelti norą riboti insuliną.
- Būkite atidūs savo fizinei ir emocinei būklei – jei pastebite nerimą ar depresiją, pasitarkite su gydytoju.
- Skirkite laiko poilsiui, būkite atlaidesni sau.
Diabulimija yra labai rimtas ir pavojingas būklės derinys, tačiau laiku pastebėjus ir pradėjus gydymą įmanoma susigrąžinti sveikatą bei gyventi visavertišką gyvenimą. Atskleidus sunkumus artimiesiems ir gydytojams, galima tikėtis reikšmingo pokyčio į gerąją pusę.
