Diastolinė disfunkcija – tai būklė, kai širdies raumuo susiduria su sunkumais atsipalaiduojant tarp susitraukimų, t. y. diastolės metu. Šiame etape širdies skilveliai, būdami apatinėse širdies dalyse, atsipalaiduoja ir prisipildo krauju, tačiau esant diastolinei disfunkcijai, jie tampa standūs ir nepakankamai atsipalaiduoja, todėl kraujo prikaupiama mažiau.
Diastolinės disfunkcijos esmė
Kai širdies skilveliai neatsipalaiduoja taip, kaip turėtų, jie nepajėgia tinkamai prisipildyti krauju. Dėl to širdyje gali didėti spaudimas, o ilgainiui šis procesas virsta rimtesne problema – diastoline širdies nepakankamumu, kai organizme ima kauptis skysčiai, dažniausiai plaučiuose, pilve ar kojose.
Širdies darbo ciklas: diastolė ir sistolė
Kiekvieno širdies plakimo metu viršutiniai širdies skyriai (prieširdžiai) susitraukia ir stumia kraują į apatinius (skilvelius). Šis užpildymo etapas vadinamas diastole. Po to skilveliai susitraukia, pumpuodami kraują į didžiąją arteriją ir plaučius – tai vadinama sistolė.
Diastolinė disfunkcija ir širdies nepakankamumas
Jeigu diastolinė disfunkcija progresuoja, gali išsivystyti diastolinis širdies nepakankamumas. Tokia būklė susijusi su standžia kairiojo skilvelio siena ir dažnais širdies nepakankamumo požymiais. Tarp pagrindinių simptomų galima paminėti:
- Nuolatinį nuovargį
- Patinusias kojas
- Apetito sumažėjimą ar pykinimą
- Dusulį, ypač fizinio krūvio metu ar ramybės būsenoje
- Didėjantį kūno svorį dėl susikaupusių skysčių
Kam gresia diastolinė disfunkcija?
Ši būklė gali išsivystyti kiekvienam, tačiau rizika didėja vyresnio amžiaus žmonėms, ypač sulaukusiems daugiau nei 70 metų, taip pat tiems, kurie yra fiziškai neaktyvūs ar rūko. Prie rizikos veiksnių prisideda ir šios būklės:
- Nutukimas (KMI ≥ 30)
- Diabetas
- Arterinė hipertenzija
- Koronarinė širdies liga
- Miego apnėja
- Kardiomiopatija (širdies raumens ligos)
Organizmo pokyčiai sergant diastoline disfunkcija
Kai širdies prieširdžiai stengiasi įstumti kraują į standžius skilvelius, kyla spaudimas širdyje, o tai gali paveikti ir kitus organus. Gali pradėti kauptis skysčiai plaučiuose (sukeldami dusulį), pilvo srityje (mažinti apetitą), o taip pat ir kojose (sukeldami tinimą). Ilgainiui ši būklė prisideda ir prie plaučių hipertenzijos vystymosi bei dažnos širdies aritmijos – prieširdžių virpėjimo.
Diastolinė širdies nepakankamumo forma dažnai vadinama HFpEF – tai širdies nepakankamumas, kai išsaugojama širdies išstumiamo kraujo frakcija, tačiau kyla užpildymo sunkumų.
Diastolinės disfunkcijos paplitimas
Tyrimai rodo, jog vyresniems nei 70 metų žmonėms ši būklė pasitaiko gana dažnai – net apie pusė šios amžiaus grupės gyventojų turi tam tikro laipsnio diastolinę disfunkciją. Tuo tarpu jaunesniems nei 70-ies ar vaikams ši problema pasitaiko žymiai rečiau.
Diastolinės disfunkcijos simptomai
Ankstyvoje stadijoje ženklai būna neryškūs – daugeliui jie pasireiškia tik fizinio krūvio metu paaštrėjusiu dusuliu. Progresuojant būklei, dusulys gali stiprėti net ir ramybės būsenoje, dažnėti kojų tinimas bei didėti nuovargis.
Priežastys, lemiančios diastolinės disfunkcijos išsivystymą
Pagrindinės šios širdies būklės priežastys:
- Koronarinė širdies liga
- Arterinė hipertenzija
- Diabetas
- Prieš tai įvykę širdies infarktai
- Miego apnėja
Kaip diagnozuojama diastolinė disfunkcija?
Dažniausiai ši būklė nustatoma atliekant širdies echoskopiją – ultragarsinį tyrimą, leidžiantį įvertinti tiek širdies raumens veiklą, tiek ir vožtuvų būklę.
Diastolinės disfunkcijos laipsniai
- I laipsnis – nedidelis diastolinės funkcijos sutrikimas, dažnas tarp vyresnių žmonių.
- II laipsnis – nustatomas padidėjęs kairiosios širdies pusės spaudimas.
- III laipsnis – žymiai padidėjęs kairės širdies pusės spaudimas.
- IV laipsnis – pažengęs širdies nepakankamumas su ryškiai padidėjusiu spaudimu kairėje širdies pusėje.
Gydymo galimybės
Diastolinės disfunkcijos gydymas dažnai apima kelias priemones:
- Gyvenimo būdo pakeitimus: tai rūkymo atsisakymas, sumažintas druskos kiekis maiste, reguliari aerobinė veikla bei apsilankymai specialiose širdies reabilitacijos programuose.
- Vaistus: Diuretikai padeda sumažinti skysčių kaupimąsi. Jei sergate ir kitomis lėtinėmis ligomis (pavyzdžiui, aukštu kraujospūdžiu ar diabetu), gali būti skiriami papildomi vaistai.
- Kairiojo skilvelio pagalbiniai įrenginiai: Tokie prietaisai padeda širdžiai pumpuoti kraują ir dažniausiai naudojami esant pažengusiam ligos atvejui, kai diastolinei disfunkcijai lydi sunkus sistolinis nepakankamumas.
- Širdies persodinimas: ekstremaliais atvejais, kai kiti gydymo būdai nebepadeda, gali būti siūloma širdies transplantacija, tačiau daugumai pacientų šios agresyvios intervencijos neprireikia.
Diastolinės disfunkcijos prevencija
Norint sumažinti riziką susirgti šia širdies būkle, reikėtų stengtis palaikyti sveiką gyvenimo būdą:
- Palaikykite optimalų kūno svorį, tinka jūsų amžiui ir kūno tipui
- Venkite tabako gaminių, ribokite kavos ir alkoholio vartojimą
- Valgykite daug vaisių, daržovių, grūdinių produktų, liesos mėsos ir sveikų riebalų
- Bent 150 minučių per savaitę užsiimkite aerobine veikla
- Laikykitės rekomendacijų dėl jau turimų lėtinių ligų priežiūros
- Ribokite perdirbtų produktų, sočiųjų riebalų, cukraus ir druskos kiekį racione
- Ieškokite būdų mažinti stresą: padeda meditacija, pokalbiai su psichologu
- Miegokite 7–8 valandas kiekvieną naktį
Ligos prognozė ir gyvenimas su diastoline disfunkcija
Negydoma, ši būklė gali progresuoti ir sukelti širdies nepakankamumą. Dėl to itin svarbu reguliariai lankytis pas gydytoją, stebėti savo sveikatą ir laiku pradėti gydymą. Dauguma sergančiųjų diastoline disfunkcija gali sėkmingai kontroliuoti ligą keisdami gyvenimo įpročius ir vartodami paskirtus vaistus.
Dažniausiai užduodami klausimai apie diastolinę disfunkciją
- Kas dažniausiai sukelia diastolinę disfunkciją?
Dažniausias šios būklės kaltininkas yra nekontroliuojamas aukštas kraujospūdis. - Kiek ilgai galima gyventi su diastoline disfunkcija?
Jei žmogus neserga koronarine širdies liga ar kitais sunkiomis širdies sutrikimais, gyvenimo trukmė dažniausiai nesiskiria nuo bendraamžių. Jei lygiagrečiai yra ir kitų rimtų širdies ligų, prognozė šiek tiek prastesnė.
Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju
- Kokia tikėtina mano simptomų priežastis?
- Kokie yra pirmieji diastolinės disfunkcijos požymiai?
- Kokie tyrimai bus reikalingi diagnozei patvirtinti?
- Kokie gydymo būdai yra galimi mano atveju?
- Kokius įpročius turėčiau keisti, kad būklė neprogresuotų?
