Diastolinio širdies nepakankamumo atveju pagrindinė širdies kamera (kairysis skilvelis) tampa nelanksti ir nebegali tinkamai prisipildyti krauju. Tai dažnai vadinama širdies nepakankamumu su išlikusia išmetimo frakcija (HFpEF). Nepaisant to, kad širdis išlieka gana stipri, dėl susilpnėjusio atsipalaidavimo sutrinka jos gebėjimas užtikrinti pakankamą kraujo tiekimą organizmui.
Diastolinis širdies nepakankamumas ir širdies darbas
Širdį sudaro keturios kameros: dvi viršutinės (prieširdžiai) ir dvi apatinės (skilveliai). Pagrindinę kraujotakos sistemos apkrovą atlieka kairysis skilvelis – jis aprūpina krauju visą kūną. Ši dalis yra storiausia ir galingiausia širdies kamera. Priešingai, dešinysis skilvelis siurbia kraują tik į plaučius.
Diastolinis ir sistolinis kraujospūdis: ką reiškia šie skaičiai?
Kai matuojamas kraujospūdis, gaunami du rodikliai: viršutinis (sistolinis) atspindi širdies susitraukimo jėgą, apatinis (diastolinis) – spaudimą kraujagyslėse, kai širdis ilsisi tarp dūžių. Sistolinis rodiklis parodo, kaip stipriai širdis stumia kraują, o diastolinis – kaip kraujagyslės išlaiko spaudimą pertraukos metu.
Kaip diastolinis širdies nepakankamumas paveikia organizmą?
Kai kairioji širdies pusė tampa nelanksti ir nebegali laisvai atsipalaiduoti, suprastėja širdies prisipildymas krauju. Nuo to laiko širdis:
- nebeatliekia optimalaus kraujo pripildymo tarp dūžių,
- išstumia mažiau kraujo nei sveika širdis,
- neužtikrina normalaus deguonies tiekimo visoms kūno sistemoms.
Dėl šių pokyčių išryškėja širdies nepakankamumo simptomai, kurie laikui bėgant gali stiprėti.
Simptomai ir priežastys
Diastolinio širdies nepakankamumo simptomai
Diastolinis širdies nepakankamumas dažniausiai pasireiškia labai panašiais požymiais kaip ir kitų tipų širdies nepakankamumas. Dažniausi simptomai:
- Dusulys, kuris ypač išryškėja fizinio krūvio metu arba atsigulus,
- Nuovargis, net ir pailsėjus,
- Dusulys arba švokštimas,
- Patinimai kojose, kulkšnyse, pėdose ar pilvo srityje (edema),
- Dažnas šlapinimasis,
- Sumažėjęs fizinio krūvio toleravimas,
- Galvos svaigimas.
Kas dažniausiai lemia diastolinį širdies nepakankamumą?
Šiai būklei išsivystyti įtakos turi ne viena priežastis, dažniausiai susijusi su kitomis širdies ir kraujagyslių ar medžiagų apykaitos ligomis:
- Prieširdžių virpėjimas,
- Koronarinė širdies liga,
- Cukrinis diabetas,
- Aukštas kraujospūdis,
- Miego apnėja,
- Antsvoris ar nutukimas,
- Lėtinis inkstų nepakankamumas,
- Amiloidozė ir kitos į širdies raumenį infiltruojančios ligos.
Diagnostika
Norint nustatyti tikslią diagnozę, gydytojas detaliai apklausia apie simptomus, paveldimumą bei atlieka širdies būklės įvertinimą fizinio patikrinimo metu. Dažniau taikomi šie diagnostiniai tyrimai:
- Krentgeninis krūtinės ląstos tyrimas, kuris padeda įvertinti širdies ir plaučių būklę,
- Elektrokardiograma (EKG), rodanti elektrinius širdies impulsus,
- Echokardiograma – ultragarsinis širdies tyrimas, suteikiantis informacijos apie jos struktūrą ir funkciją,
- Kraujo tėkmės ir slėgio širdyje matavimas atliekant širdies kateterizaciją,
- Fizinis krūvio testas (bėgimo takelyje arba vartojant vaistus), leidžiantis įvertinti širdies atsaką į stresą.
Gydymas ir valdymas
Kaip gydomas diastolinis širdies nepakankamumas?
Svarbūs gyvenimo būdo pokyčiai padeda sumažinti simptomus ir pagerinti širdies veiklą. Pagrindinės rekomendacijos apima:
- Normalizuoti kūno svorį ir jį palaikyti,
- Valgyti mažai druskos turinčią širdžiai palankią mitybą,
- Efektyviai kontroliuoti padidėjusį kraujospūdį,
- Jeigu nustatyta miego apnėja – naudoti CPAP aparatą,
- Reguliariai mankštintis (bent 30 minučių daugumą savaitės dienų),
- Mesti rūkyti ir vengti tabako gaminių (gydytojas gali padėti sudaryti atsisakymo planą).
Priklausomai nuo individualios situacijos, gydytojas skiria ir vaistus. Įprastai taikomi:
- Diuretikai (šalina perteklinį skysčių ir druskos kiekį),
- Mineralokortikoidų receptorių antagonistai (padeda pašalinti druskos perteklių ir išlaikyti kalį),
- Kraujospūdį mažinantys preparatai.
Vaistai dažnai skiriami, jei kartu pasireiškia kitų širdies ar kraujo spaudimo sutrikimų. Gydymo veiksmingumui svarbu griežtai laikytis gydytojo nurodymų.
Ar galima visiškai pasveikti nuo diastolinio širdies nepakankamumo?
Šiuo metu šios būklės visam laikui išgydyti nepavyksta, tačiau tinkama gydymo strategija leidžia ilgiau jaustis gerai, efektyviau valdyti simptomus ir užtikrinti stabilesnę širdies funkciją.
Rizikos mažinimas
Norint kuo labiau sumažinti riziką susirgti diastoliniu širdies nepakankamumu, verta nuo ankstyvo amžiaus puoselėti sveikus įpročius:
- Subalansuota, širdžiai palanki mityba,
- Reguliarus fizinis aktyvumas,
- Riboti alkoholio vartojimą ir susilaikyti nuo rūkymo,
- Efektyvus diabeto, padidėjusio kraujo spaudimo ir cholesterolio lygio valdymas.
Šios priemonės padeda ne tik užkirsti kelią širdies nepakankamumui, bet ir pagerina bendrą savijautą.
Prognozė
Nors diastolinis širdies nepakankamumas neišnyksta savaime, kruopščiai laikantis gydymo plano ir gyvenimo būdo rekomendacijų galima užtikrinti pakankamai kokybišką gyvenimą bei sumažinti simptomų sustiprėjimo riziką.
Klausimai gydytojui
Naudinga aktyviai bendrauti su gydytoju dėl tolimesnio gydymo ir sveikatos priežiūros. Galite pasiteirauti specialisto:
- Kokie veiksmai gali padėti pristabdyti širdies nepakankamumo progresavimą?
- Kokių maisto produktų reikėtų vengti?
- Kaip kontroliuoti galimus vaistų sukeliamus nepageidaujamus pojūčius?
- Kaip dažnai reikia lankytis pas gydytoją nuolatinei būklės stebėsenai?
