Dešiniojo skilvelio nepakankamumas yra viena iš širdies nepakankamumo rūšių, kuomet širdies dešinė pusė nesugeba pakankamai efektyviai pumpuoti kraujo į plaučius. Tokia būklė dar vadinama dešiniojo skilvelio, dešinės širdies nepakankamumu.
Kas vyksta esant dešiniajam širdies nepakankamumui
Dešinė širdies pusė atsakinga už sugrįžusio, „naudoto“ kraujo perpumpavimą į plaučius, kur kraujas vėl prisotinamas deguonies. Kai dešinysis širdies skilvelis nusilpsta, jis nebegali efektyviai perkelti reikiamo kraujo kiekio į plaučius.
- Kraujo kaupimasis venose, kurios parneša kraują iš kūno atgal į širdį.
- Venose padidėja spaudimas.
- Dalis skysčio iš venų ima tekėti į aplinkinius audinius.
- Kūne pradeda kauptis skysčiai, o tai sukelia tinimus – dažniausiai kojose, pilve ar apatinėje nugaros dalyje.
Kairiosios širdies pusės vaidmuo
Kairioji širdies pusė pumpuoja deguonimi prisotintą kraują į visą kūną. Kadangi šiai daliai tenka didesnis darbo krūvis, jos raumenys yra stipresni. Kai kairioji pusė pažeidžiama, dešinė taip pat po truputį silpsta – to pasekoje išsivysto dešinės pusės širdies nepakankamumas. Dažnai būtent pažeista kairioji pusė yra pagrindinė dešiniojo nepakankamumo priežastis.
Kaip dažnai pasitaiko dešinysis širdies nepakankamumas
Širdies nepakankamumas dažniausiai diagnozuojamas vyresnio amžiaus žmonėms, jaunesniems kaip 50 metų ši būklė reta. Atliekamos apklausos atskleidžia, kad apie 2 proc. jaunesnių nei 54 metų gyventojų turi širdies nepakankamumo požymių. 75 metų ir vyresnių žmonių tarpe tai pasitaiko apie 8 proc.
Apskaičiuota, kad širdies nepakankamumu serga daugiau nei 6 milijonai žmonių, ir kasmet diagnozė nustatoma beveik milijonui asmenų.
Priežastys
Pagrindinės dešiniojo širdies nepakankamumo priežastys
Dažniausiai ši būklė išsivysto kaip kairiosios širdies nepakankamumo pasekmė – kai visa širdis dėl įvairių širdies ligų ilgainiui silpsta. Tarp jų dažniausi rizikos veiksniai yra:
- Išeminė širdies liga
- Padidėjęs kraujospūdis
- Anksčiau patirtas infarktas
Kai kuriais atvejais dešiniosios pusės nepakankamumą gali lemti tiesioginiai pačios dešinės pusės veiksniai, pavyzdžiui, padidėjęs spaudimas plaučių kraujagyslėse, plaučių embolija ar lėtinės plaučių ligos (pvz., LOPL).
Kaip kairės pusės pažeidimas sukelia dešinės pusės nepakankamumą
- Pablogėja kairiojo skilvelio pumpavimo funkcija, dėl ko kraujas ima kauptis kairiajame prieširdyje, plaučiuose, o vėliau ir dešinėje pusėje.
- Šis kraujo „užsikimšimas“ padidina spaudimą venose ir pažeidžia dešinį širdies skilvelį, todėl jis sunkiau stumia kraują.
- Didėjantis venų spaudimas verčia skysčius persisunkti į audinius, todėl vystosi kūno tinimai ir užsilaiko skysčiai.
Dešiniojo širdies nepakankamumo simptomai
- Skysčių kaupimasis, pasireiškiantis tinimais kojose, pėdose, kulkšnėse.
- Pilvo ar nugaros apatinės dalies paburkimas.
- Kai kada tinimas ryškus ir pilve bei vidaus organuose (pvz., kepenyse) – tai sukelia ascitą.
- Dusulys.
- Skausmas ar diskomfortas krūtinėje.
- Širdies plakimo sutrikimai (širdies daužymosi pojūtis).
Kur kūne susikaups daugiau perteklinio skysčio, priklauso nuo jūsų laikysenos ir bendros sveikatos: stovint dažniausiai tinsta kojos, o gulint gali atsirasti paburkimas apatinėje nugaros dalyje arba pilve.
- Kai skysčiai kaupiasi kepenyse ar virškinamajame trakte, dažnai atsiranda pykinimas, pilvo pūtimas, dingsta apetitas.
Progresuojant ligai, galima pastebėti ir svorio, raumenų masės mažėjimą – specialistai šį procesą vadina kardine kacheksija.
Diagnozė ir tyrimai
Kaip nustatomas dešinės pusės širdies nepakankamumas
Pirmiausia gydytojas įvertina paciento nusiskundimus, apžiūri, pamatuoja pulsą, kraujo spaudimą, klausosi širdies bei plaučių, ieško tinimų.
Kokie tyrimai reikalingi
- Krūtinės ląstos rentgeno nuotrauka
- Elektrokardiograma (EKG)
- Echokardiograma
- Kraujo tyrimai, ypač natriureziniai peptidai
Papildomai prireikus atliekami magnetinio rezonanso tyrimas, kompiuterinė tomografija, širdies kateterizacija, fizinio krūvio mėginiai ar branduoliniai tyrimai.
Širdies biopsija taikoma itin retai.
Gydymas ir valdymas
Kaip gydomas dešinės pusės širdies nepakankamumas
Gydymas skiriamas priklausomai nuo būklės priežasties ir apima gyvenimo būdo pokyčius, vaistus ar net specialius medicininius prietaisus. Nors kai kurių priežasčių visiškai išgydyti nepavyksta, tinkamai prižiūrint širdies nepakankamumą galima palengvinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Gyvenimo būdo rekomendacijos
- Mesti rūkyti
- Siekite sveiko kūno svorio
- Stebėti suvartojamų skysčių kiekį, esant didesniam polinkiui kaupti skysčius gali būti paskirtas diuretikas
- Rinktis sveikatai naudą teikiančią mitybą – dietologas padės sudaryti tinkamą valgiaraštį
- Rūpintis streso valdymu – naudinga meditacija ar joga
- Judėti pagal galimybes, prieš pradedant naują fizinio aktyvumo programą būtina pasitarti su gydytoju
- Miegoti pakankamai ir kokybiškai
- Laikytis rekomendacijų dėl intymaus gyvenimo
- Riboti alkoholio ir kofeino vartojimą
- Nuolat stebėkite simptomus ir esant pakitimams pasitarkite su savo gydytoju
- Namie reguliariai matuokite kraujospūdį
- Vakcinuokitės sezoninėmis vakcinomis, tokiomis kaip gripas ar pneumokoko
Kaip padeda kardiologinė reabilitacija
- Individualiai pritaikytas fizinio aktyvumo planas
- Širdžiai palankaus gyvenimo būdo, mitybos, vaistų vartojimo mokymai
- Palaikymas ir pagalba norint valdyti stresą
Vaistai, skiriami gydymui
- AKF inhibitoriai, angiotenzino receptorių blokatoriai arba naujesnės grupės vaistai – jie mažina kraujospūdį
- If kanalų blokatoriai, beta blokatoriai – efektyvina širdies darbą, mažindami pulsą
- Aldosterono antagonistai su diuretikais – padeda pašalinti vandens perteklių iš organizmo
- Prireikus gali būti skirti antikoaguliantai, cholesterolio kiekį mažinantys preparatai arba digoksinas esant širdies ritmo sutrikimams
Prietaisai ir chirurginė pagalba
- Širdies ritmo stebėjimo ir defibriliavimo implantai
- Kardioverterinė resynchronizacijos terapija (specialus širdies stimuliatorius)
- Kairiojo skilvelio pagalbiniai siurbliai (LVAD)
Kartais chirurgija atliekama, jei aptinkama konkreti problema, kurią galima pašalinti – pavyzdžiui, širdies vožtuvo ar arterijų patologija. Tokiu atveju gali būti taikomos širdies vožtuvo keitimo, apeinamųjų operacijų ar net širdies transplantacijos procedūros.
Prevencija
Ne visada širdies nepakankamumo galima visiškai išvengti, tačiau anksti pastebėjus ir tinkamai gydant pagrindines ligas riziką galima sumažinti. Įtakos turi šie veiksniai:
- Širdies ritmo sutrikimai
- Pernelyg didelis alkoholio vartojimas
- Mažakraujystė
- Kraujagyslių susiaurėjimas
- Širdies vožtuvo ligos
- Aukštas kraujospūdis
- Nutukimas
- Miego apnėja
- Skydliaukės sutrikimai
Prognozė ir gyvenimas su širdies nepakankamumu
Daugumai žmonių derinant tinkamą terapiją, gyvenimo būdo pokyčius bei laikantis gydytojo rekomendacijų, galima kontroliuoti simptomus bei gyventi aktyvų gyvenimą. Apie 1 iš 10 sergančiųjų patiria pažengusią širdies nepakankamumo formą, kuomet taikomas gydymas tampa mažiau veiksmingas, o simptomai sunkėja – net ir būnant ramybės būsenoje gali kamuoti dusulys. Tokiu atveju svarbu atidi gydytojų komandos priežiūra ir planavimas ateičiai.
Patarimai žmonėms, gyvenantiems su širdies nepakankamumu
- Kasdien laikykitės sveikos gyvensenos: rinkitės subalansuotą mitybą (dietologo pagalba padės ilgalaikiai išlaikyti naujus įpročius), atraskite jums tinkamą fizinio aktyvumo būdą
- Stebėkite savo simptomus ir pasakokite apie visus pokyčius gydytojui
- Vaistus vartokite tiksliai taip, kaip skirta
Kada kreiptis į gydytoją
Kreipkitės į gydytoją, jei jaučiate:
- Dusulį
- Širdies plakimo permušimus ar dažną pulsą
- Nepaprastą nuovargį ar silpnumą
Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju
- Koks gydymas man tinkamiausias?
- Kiek riboti mitybą – ar man būtina speciali dieta?
- Ar naudinga kardiologinė reabilitacija?
- Ar gali prireikti operacijos ar širdies persodinimo?
- Ką daryti, kad liga neprogresuotų?
- Kokius vaistus teks vartoti ilgai?
