Diseminuota intravaskulinė koaguliacija (DIK) – tai reta kraujo krešėjimo sutrikimo forma, kai organizme ima formuotis per daug krešulių. Ši būklė dažniausiai išsivysto kaip rimtų sveikatos sutrikimų ar sunkių susirgimų komplikacija ir be tinkamo gydymo gali būti pavojinga gyvybei.
- 1.Kas yra diseminuota intravaskulinė koaguliacija?
- 2.Diseminuotos intravaskulinės koaguliacijos simptomai
- 3.Priežastys ir rizikos veiksniai
- 4.Galimos diseminuotos intravaskulinės koaguliacijos komplikacijos
- 5.Kaip diagnozuojama diseminuota intravaskulinė koaguliacija?
- 6.Diseminuotos intravaskulinės koaguliacijos gydymas
- 7.Ligos prognozė
- 8.Gyvenimas su diseminuota intravaskuline koaguliacija
- 9.Kada būtina skubiai kreiptis medicininės pagalbos?
- 10.Klausimai, apie kuriuos verta paklausti savo gydytoją
Kas yra diseminuota intravaskulinė koaguliacija?
Diseminuota intravaskulinė koaguliacija pasireiškia tuomet, kai kraujo krešėjimo sistema tampa pernelyg aktyvi: susiformavę smulkūs krešuliai užkemša kraujagysles, o ilgainiui organizmui ima stigti kraujo krešėjimui reikalingų medžiagų. Tai lemia tiek pavojingą vidaus organų pažeidimą dėl užsikimšusių kraujagyslių, tiek nenutrūkstamą kraujavimą, nes kraujas praranda gebėjimą krešėti.
Diseminuotos intravaskulinės koaguliacijos simptomai
- Nekontroliuojamas kraujavimas iš įvairių kūno vietų
- Poodinės kraujosruvos, dažnas mėlynės atsiradimas
- Sutrikusi sąmonė, atminties pablogėjimas, elgesio pokyčiai
- Dusulys ir kvėpavimo sunkumai
- Pakitusi kūno temperatūra – aukštesnė nei 39,4 °C
Priežastys ir rizikos veiksniai
Siekdami suprasti, kaip vystosi ši liga, verta žinoti, kaip organizme susiformuoja kraujo krešuliai. Kepenyse gaminami krešėjimo faktoriai kartu su trombocitais atsakingi už žaizdų gijimą ir kraujavimo sustabdymą. Su DIK susijusi problema – perteklinis krešulių susidarymas, kai kraujo sistema sutrinka.
DIK eiga dažniausiai susideda iš dviejų etapų: pirmiausia smulkūs krešuliai pažeidžia vidaus organų aprūpinimą krauju, o vėliau išsenka trombocitai ir krešėjimo baltymai, todėl organizmas nebesugeba tinkamai stabdyti kraujavimo.
Kas gali sukelti DIK?
- Sunki infekcija (pvz., sepsis)
- Kai kurios vėžio formos, ypač leukemija
- Kasa uždegimas (pankreatitas)
- Kepenyse vykstančios ligos
- Stiprių traumų, nudegimų ar galvos smegenų pažeidimų pasekmės
- Sunkios nėštumo ar gimdymo komplikacijos
Taip pat prie ligos išsivystymo gali prisidėti tam tikros medicininės procedūros, tokios kaip kraujo perpylimai, reakcijos po organų persodinimo ar sunkios komplikacijos po operacijų bei nejautros.
Galimos diseminuotos intravaskulinės koaguliacijos komplikacijos
- Insultas
- Šokas
- Nenutrūkstamas, stiprus kraujavimas
Kaip diagnozuojama diseminuota intravaskulinė koaguliacija?
Diagnozės nustatymui gydytojas įvertins bendrą sveikatos būklę ir išklausinės apie ligas ar būkles, kurios galėtų paskatinti DIK išsivystymą. Ypač svarbu, ar žmogus sirgo sunkiomis infekcijomis, onkologinėmis ligomis ar kitais rimtais sutrikimais.
Norint tiksliai įvertinti kraujo būklę, atliekami specialūs laboratoriniai tyrimai:
- Bendras kraujo tyrimas
- Dalinio tromboplastino laiko (PTT) testas
- Protrombino laiko (PT) testas
- Fibrinogeno kiekio kraujyje įvertinimas
- D-dimerų koncentracijos tyrimas
Diseminuotos intravaskulinės koaguliacijos gydymas
Pagrindinis gydymo tikslas – pašalinti pagrindinę būklę ar priežastį, kuri sukėlė DIK. Kartu imtasi priemonių pažaboti kraujavimą ir sumažinti komplikacijų riziką:
- Plazmos perpylimai, kurie papildo kraujyje trūkstamas krešėjimo medžiagas
- Raudonųjų kraujo kūnelių ar trombocitų perpylimai, esant jų stygiui
- Antikoaguliantai – vaistai, kurie slopina per didelį krešėjimą (kraują skystinantys preparatai)
Gydymo ypatumai
Gydymo metu svarbu nuolatinė medicininė priežiūra. Kai kurie vaistai, kaip antikoaguliantai, gali padidinti vidinio kraujavimo riziką, todėl gydytojas individualiai įvertins jų naudą ir galimus pavojus.
Ligos prognozė
Nors DIK yra sudėtinga ir pavojinga, laiku pradėtas gydymas gali padėti išgyti. Atsigavimui svarbūs tiek simptomų valdymo, tiek kraujo ir trombocitų perpylimai, o ypač – pagrindinės ligos ar pažeidimo, kuris išprovokavo DIK, sprendimas.
Gyvenimas su diseminuota intravaskuline koaguliacija
Didžioji dalis žmonių, kuriems išsivysto DIK, jau serga sunkiomis lėtinėmis ligomis ar patiria rimtų sveikatos sutrikimų. Papildomai prasidėjęs šis sutrikimas reikalauja didelio dėmesio savijautai ir gydymui. Štai keletas naudingų patarimų:
- Vaistus vartokite tiksliai taip, kaip paskyrė gydytojas; nepertraukite ar nemažinkite dozės savo nuožiūra
- Prieš pradėdami vartoti bet kokius nereceptinius vaistus, vitaminus ar natūralius papildus, pasitarkite su gydytoju
- Reguliariai lankykitės pas gydytoją ir atlikite kordaujamas kraujo tyrimus
- Jei vartojate antikoaguliantus, informuokite visus gydytojus apie tai, jog vartoja šiuos vaistus – taip bus išvengta medikamentų nesuderinamumo
Kada būtina skubiai kreiptis medicininės pagalbos?
- Jei prasideda stiprus kraujavimas, kurio nepavyksta sustabdyti
- Atsiranda širdies smūgio ar insulto požymiai
Klausimai, apie kuriuos verta paklausti savo gydytoją
- Kokia yra ši diagnozė – kas yra DIK?
- Kas galėjo paskatinti šios būklės išsivystymą?
- Kokia tikimybė, kad situacija gali pasikartoti?
- Kokius požymius reikėtų stebėti namuose?
- Kokie vaistai taikomi gydymui?
- Kiek laiko reikės vartoti paskirtus vaistus?
- Kokie galimi vaistų šalutiniai poveikiai?
- Kaip šie vaistai gali sąveikauti su kitais man paskirtais medikamentais?
