Dismenorėja vadinama menstruacinių skausmų būsena, kai menstruacijos tampa ne tik nemalonios, bet ir sukelia ryškius spazmus ar kitus negalavimus, tokius kaip pykinimas, nuovargis ar viduriavimas. Dažniausiai menstruaciniai skausmai pasireiškia dieną prieš prasidedant mėnesinėms arba jau pirmą jų dieną. Daugumai – simptomai aprimsta per porą ar trejetą dienų.
- 1.Dismenorėjos rūšys
- 2.Ar dismenorėja – dažnas reiškinys?
- 3.Dismenorėjos simptomai
- 4.Kas sukelia dismenorėją?
- 5.Kas dažniau susiduria su skausmingomis mėnesinėmis?
- 6.Kokios galimos komplikacijos?
- 7.Kaip atskirti įprastus spazmus nuo dismenorėjos?
- 8.Skausmingų mėnesinių mažinimo būdai
- 9.Dismenorėjos prevencija
- 10.Kada verta kreiptis į gydytoją?
Dismenorėjos rūšys
Dismenorėja skirstoma į du pagrindinius tipus: pirminę ir antrinę.
Pirminė dismenorėja
Šis tipas būdinga tais atvejais, kai mėnesinių spazmai kartojasi su kiekvienu ciklu, tačiau nėra susiję su kitomis medicininėmis būklėmis. Dažniausiai skausmas didžiausias pasirodo ar dieną prieš menstruacijas, ar prasidėjus kraujavimui. Nemalonūs pojūčiai būna įvairaus stiprumo ir apima pilvo apačią, nugarą ar šlaunis. Po 2–3 dienų paprastai praeina. Tai dažniausias dismenorėjos tipas.
Antrinė dismenorėja
Antrinės dismenorėjos atveju mėnesinių skausmą sukelia kita ginekologinė liga ar infekcija. Tokie skausmai prasideda anksčiau nei įprasti spazmai ir trunka ilgiau – kartais išlieka iki menstruacijų pabaigos. Ši forma pasireiškia rečiau.
Ar dismenorėja – dažnas reiškinys?
Menstruacijų metu tam tikras skausmas yra įprastas; apie 60 % moterų patiria lengvų spazmų. Stiprus, kasdienybę trikdantis skausmas pasitaiko maždaug 5–15 %, tačiau manoma, kad realus skaičius didesnis, nes ne visi apie šiuos simptomus praneša gydytojams.
Laikui bėgant menstruacijų skausmai daugeliui silpnėja, pagerėjimą dažnai pastebi ir moterys po gimdymo.
Dismenorėjos simptomai
Jei mėnesinės skausmingos, dažniausi simptomai yra:
- Veriantis, pulsuojantis ar maudžiantis skausmas pilvo apačioje (kartais itin stiprus).
- Spaudimo jausmas pilve.
- Skausmas nugaroje, klubų ar vidinėse šlaunų dalyse.
- Kiti pojūčiai: pykinimas, svaigulys, galvos skausmai.
Paprastai negalavimai prasideda 24–48 val. prieš menstruacijas ir nuslopsta per porą dienų nuo jų pradžios.
Kas sukelia dismenorėją?
Pagrindinė spazmų priežastis yra prostaglandinai – medžiagos, kurios skatina gimdos raumenų susitraukimus. Menstruacijų metu jų lygis pakyla, todėl gimda traukiasi stipriau, o tai ir sukelia skausmingus pojūčius. Šie susitraukimai padeda organizmui pašalinti gimdos gleivinę – tai ir sudaro menstruacinį kraują. Prostaglandinų koncentracija didžiausia pačioje ciklo pradžioje ir vėliau ima mažėti, todėl skausmas paprastai po kelių dienų praeina.
Kodėl vienos moterys jaučia stipresnius spazmus už kitas?
Nėra aiškaus atsakymo, kodėl kai kurioms moterims skausmas ryškesnis. Galbūt jų organizmas gamina daugiau prostaglandinų, tačiau svarbu suprasti, kad kiekvienas kūnas reaguoja skirtingai. Kartais stiprus skausmas neturi aiškios priežasties – tai normalu.
Kokios ligos gali lemti antrinę dismenorėją?
- Endometriozė: gimdos gleivinės audiniai auga už gimdos ribų ir per mėnesines sukelia uždegimą, randus bei skausmą.
- Adenomiozė: gleivinė auga į gimdos raumenų sluoksnį, dėl to gimda padidėja, pasireiškia gausesnis ir skausmingesnis kraujavimas.
- Gerybiniai navikai (fibromos): ne piktybiniai dariniai gimdoje gali sukelti skausmą.
- Lytinių organų uždegiminė liga (PID): bakterijos sukelta infekcija, apimanti gimdą ir kitus organus, sukelia pilvo skausmą ar diskomfortą lytinio akto metu.
- Gimdos kaklelio susiaurėjimas: gimdos kaklelis susiaurėja po operacijos ar dėl kitų priežasčių.
- Įgimtos anomalijos: tam tikros genetinės ar anatominės būklės, kurios iškart sukelia skausmingas menstruacijas.
Kas dažniau susiduria su skausmingomis mėnesinėmis?
- Moterys, kurioms mėnesinės prasidėjo jaunesniame nei 12 metų amžiuje.
- Jaunesnės nei 20 metų, ypač paauglės.
- Tos, kurių mėnesinės gausios ar trunka ilgiau nei savaitę.
- Rūkančios ar vartojančios alkoholį.
- Turinčios paveldimumą – jei artima giminaitė taip pat turi dismenorėją.
Kokios galimos komplikacijos?
Pats menstruacinis skausmas dažniausiai tiesiog apriboja kasdienę veiklą, tačiau jei jį sukelia kita liga, kaip endometriozė ar lytinių organų uždegimas, gali kilti rimtesnių pasekmių – vaisingumo problemų ar negimdinio nėštumo rizika. Dėl šios priežasties svarbu išsitirti ir nustatyti tikrąją skausmo priežastį.
Kaip atskirti įprastus spazmus nuo dismenorėjos?
Jei jaučiate ypač stiprius, neįprastus ar daugiau nei tris dienas trunkančius spazmus, verta pasikonsultuoti su gydytoju. Abiejų – ir pirminės, ir antrinės – dismenorėjos atveju gydymas yra galimas, todėl pasitikrinti svarbu.
Pirmiausia gydytojas paprašys apibūdinti simptomus, paklaus apie menstruacijų ciklą. Atliekamas ginekologinis tyrimas: į makštį įvedami pirštinės, kartais naudojamas spekulis, kad būtų geriau matyti gimdos kaklelį. Gali būti paimamas mėginys iš makšties tyrimams. Jei nenustatoma kitos priežasties, diagnozuojama pirminė dismenorėja.
Kai kyla įtarimų dėl kitos ligos, pasitelkiami papildomi tyrimai, kaip ultragarso diagnostika, histeroskopija (leidžia įvertinti gimdos vidų apšviestu prietaisu) ar laparoskopija (nedidelės skylutės pilve – pro jas įkišamas optinis vamzdelis apžiūrai). Šie tyrimai padeda rasti konkrečią skausmo kilmę ir parinkti gydymą.
Skausmingų mėnesinių mažinimo būdai
Norint sumažinti diskomfortą, dažniausiai rekomenduojami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, tokie kaip ibuprofenas ar naproksenas – jų galima įsigyti be recepto. Šie vaistai slopina prostaglandinų gamybą, todėl spazmai susilpnėja, ypač jei geriami dar tik prasidedant skausmui. Jei jų netoleruojate – galima rinktis kitą vaistą, pavyzdžiui, paracetamolį.
Gydytojas gali paskirti ir stipresnių vaistų ar didesnes dozes, jei reikia.
Hormoniniai vaistai
Kartais rekomenduojama vartoti hormoninę kontracepciją – tabletes, pleistrus ar žiedą. Dėl hormoninių pokyčių sumažėja prostaglandinų kiekis, o mėnesinės tampa mažiau skausmingos.
Kiti, nemedikamentiniai būdai malšinti skausmą
- Šilumos kompresai: šilumos pagalvėlę ar šildomą vandens butelį pridėkite prie pilvo ar nugaros.
- Papildomas poilsis.
- Venkite kofeino turinčių produktų.
- Atsisakykite rūkymo ir alkoholio.
- Švelnus masažas pilvo ar nugaros srityje.
- Reguliari fizinė veikla: mankšta ar judėjimas dažnai padeda sumažinti simptomus.
Jeigu pagrindinė skausmo priežastis yra gretutinė liga, gydymas bus taikomas būtent jai – gali prireikti kontraceptinių tablečių, kitų vaistų ar net chirurginių sprendimų.
Alternatyvūs gydymo metodai
- Joga.
- Akupunktūra ar akupresūra.
- Relaksaciniai arba kvėpavimo pratimai.
- Uždegimą mažinančių produktų vartojimas: žalios lapinės daržovės, imbieras, riešutai, žalioji arbata.
- Papildai: vitaminas D ar magnis gali šiek tiek padėti sušvelninti uždegimus.
Dismenorėjos prevencija
Nėra būdo visiškai išvengti dismenorėjos, tačiau subalansuota mityba bei aktyvus gyvenimo būdas gali padėti sumažinti simptomų sunkumą.
Kada verta kreiptis į gydytoją?
Jei skausmingos mėnesinės neleidžia užsiimti įprasta veikla, verta konsultuotis su specialistu. Nors nestiprūs spazmai yra būdingi, stiprus, gyvenimą trikdantis skausmas rodo, jog reikalingas gydymas.
Naudinga stebėti mėnesinių kalendorių – žymėti dienas, kai skausmai stipriausi, bei kitus simptomus, kaip galvos skausmas ar gausesnis kraujavimas. Gydytojas paprastai pasidomės: kokio amžiaus sulaukėte pirmųjų mėnesinių, kiek laiko trunka simptomai, ar yra seksualinių santykių ir ar šeimoje patirta menstruacijų problemų.
