Daugelis vaikų, turinčių disleksiją, jaučiasi nejaukiai skaitydami garsiai ar bando vengti skaitymo situacijų. Disleksija gali trukdyti skaitymo gebėjimams įvairiais būdais, o simptomai ir iššūkiai, su kuriais susiduria turintys šią būklę, skiriasi priklausomai nuo žmogaus.
Kas yra disleksija?
Disleksija – tai mokymosi sutrikimas, apsunkinantis skaitymą ir kalbos užduotis. Jos atsiradimą lemia pokyčiai smegenų veikloje, dėl kurių tampa sudėtinga apdoroti rašytinę informaciją ir ją suprasti. Dauguma žmonių sužino apie disleksiją vaikystėje, nes simptomai ima ryškėti mokantis skaityti. Disleksija dažniausiai išlieka visą gyvenimą ir dar vadinama vystymosi disleksija.
Disleksijos tipai ir susiję sutrikimai
Disleksija priklauso specifinių mokymosi sutrikimų grupei. Šiuos sutrikimus galima suskirstyti į tris pagrindinius tipus:
- Skaitymo sunkumai (disleksija),
- Rašymo sunkumai (disgrafija),
- Matematikos sunkumai (diskalkulija).
Kaip disleksija veikia kalbos supratimą?
Skaitymo mokymasis prasideda nuo žodinės kalbos – mažas vaikas išmoksta tarti garsus, kuriuos vėliau paverčia žodžiais ir sakiniais. Mokantis skaityti, garsai siejami su parašytomis raidėmis ir ženklais. Disleksija pasireiškia tada, kai dėl smegenų ypatumų tampa sunku šią žodinę informaciją susieti su rašytiniais ženklas – kyla sunkumų skaitant, skaitmeninant žodžius ar siejant raides su jų atitinkamais garsais.
Dėl lėtesnio apdorojimo, ką reikalinga skaitymui, žmogus gali patirti:
- Lėtesnį skaitymo tempą, nes sunku suprasti žodžius,
- Rašymo ir rašybos sunkumus,
- Problemas įsimenant žodžius ir jų reikšmes,
- Sunkumus sudarant sakinius ir perteikiant sudėtingesnes mintis.
Kiek dažnai pasitaiko disleksija?
Nors disleksija nėra labai dažna, visame pasaulyje ji pakankamai paplitusi, tad apie ją žino daug žmonių. Manoma, kad ji paveikia maždaug 7 % visų žmonių, nepriklausomai nuo lyties ar kilmės. Dar daugiau žmonių jaučia nedidelius simptomus, kurių nepakanka diagnozei, todėl pagal skirtingus šaltinius net iki penktadalio žmonių gali turėti tam tikrų disleksijos požymių.
Disleksijos simptomai
Mokantis skaityti, pirmieji ženklai gali pasireikšti dar ikimokykliniame amžiuje. Vėliau, vaikui augant, jie paprastai tampa dar ryškesni. Disleksijos požymiai dažnai pasireiškia šiais sunkumais:
- Problemomis taisyklingai parašyti ar išmokti paprastus žodžius,
- Sunkumais įsiminti ar pavadinti raides,
- Painiojant panašių formų raides, pvz., „d“ ir „b“ arba „p“ ir „q“
- Nesugebėjimu rimuoti žodžių,
- Noru išvengti skaitymo garsiai klasėje,
- Sunkumais ištarti naujus žodžius,
- Sunkumais siejant garsus su raidėmis ar skiemenimis,
- Sunkumais suprasti, kaip susijungia skirtingi garsai,
- Garsų maišymu žodyje.
Vienas ar keli šie sunkumai dar nereiškia, kad būtinai yra disleksija, tačiau jei vaikui sunkiai sekasi įvaldyti pagrindinius skaitymo įgūdžius, verta kreiptis dėl specialistinės pagalbos.
Disleksija: sunkumo lygiai
- Lengva: kliūčių skaitymui yra, tačiau taikant tinkamas priemones ar pritaikant aplinką, jas įmanoma kompensuoti.
- Vidutinė: kyla žymių sunkumų, reikalinga speciali pagalba bei individualios ugdymo priemonės.
- Sunki: problemos išlieka net taikant individualizuotas priemones ar specialistų pagalbą.
Disleksijos priežastys
Kodėl atsiranda disleksija, iki galo nėra tiksliai žinoma, tačiau mokslininkai išskiria keletą svarbiausių veiksnių:
- Paveldimumas – disleksija dažnai perduodama iš kartos į kartą. Jei vienas iš tėvų turi disleksiją, rizika vaikui šį sutrikimą paveldėti siekia 30–50 %. Tam tikros genetinės ligos, pvz., Dauno sindromas, taip pat padidina tikimybę.
- Smegenų vystymosi ir veiklos ypatumai – disleksija laikoma neuroįvairove: smegenys susiformuoja ar veikia kiek kitaip nei įprasta. Tyrimai rodo, jog disleksiją turinčių žmonių smegenys struktūriškai ir funkciniu požiūriu skiriasi nuo kitų žmonių.
- Įvairūs žalingi poveikiai vystantis vaisiui – tam tikros infekcijos, toksinai ar kiti žalojantys veiksniai gali paveikti vaisiaus smegenų vystymąsi ir padidinti disleksijos riziką.
Rizikos veiksniai
- Kontaktas su kenksmingomis medžiagomis – kai kurie aplinkos teršalai, tokie kaip sunkieji metalai, nikotinas ar antipirenai, gali didinti tikimybę susirgti disleksija;
- Skaitymo medžiagos stoka – jei vaikai auga aplinkoje, kurioje neskaitoma ar nėra knygų, disleksijos rizika didesnė;
- Mokymosi aplinkos trūkumai – nepakankamas palaikymas darželyje ar mokykloje gali kliudyti įgyti svarbių įgūdžių.
Kaip nustatoma disleksija?
Smegenų ypatybes lemiančių kraujo tyrimų ar laboratorinių tyrimų nėra – disleksijos diagnostika remiasi atidžiu įprastų sunkumų vertinimu ir specifiniais testais.
Vertinant disleksiją, specialistai atsižvelgia į įvairius gebėjimus:
- Gebėjimą „iškoduoti“ naujus, nematytus žodžius,
- Žodinę kalbą ir jos vartojimą,
- Skaitymo greitį ir supratimą,
- Rašybą,
- Žodyną,
- Greičio atpažinti žodžius.
Disleksiją svarbu nustatyti kuo anksčiau. Kuo anksčiau vaikas gauna reikiamą pagalbą, tuo didesnė tikimybė, kad bus įvaldytos veiksmingos strategijos skaitymui. Daugeliui vaikų skaitymo sunkumai tampa pastebimi iki trečios klasės, todėl svarbu reaguoti laiku. Mokykla gali rekomenduoti konsultaciją pas švietimo psichologą ar kitą mokymosi sutrikimų specialistą.
Disleksijos valdymas ir pagalbos būdai
Šiuo metu nėra vaistų, galinčių išgydyti disleksiją, tačiau ugdymo metodai bei specialistų pagalba leidžia išmokti naujų, efektyvių skaitymo būdų.
Vaikui, turinčiam disleksiją, gali padėti specialistas, dirbantis su individualizuotomis užduotimis ar pritaikant ugdymo programą. Kartais padeda tiesiog lėtesnis medžiagos pateikimas. Bendradarbiaukite su mokykla bei pedagogais, kad vaikas gautų visą jam priklausančią pagalbą.
Pagalba vaikui namuose
Vienas iš svarbiausių dalykų – kuo daugiau skaityti kartu su vaiku. Drauge praleistas laikas, kalbant bei skaitant knygas, gali padėti vaikui lavinti skaitymo įgūdžius.
Disleksija nėra vaiko pasirinkimas ar kaltė, tad būkite kantrūs ir palaikantys. Jūsų pozityvus požiūris ir padrąsinimai gali padėti mažinti nerimą, skatinti pasitikėjimą savimi ir įveikti sunkumus, su kuriais vaikas susiduria kiekvieną dieną.
Kartu su mokykla galite parengti individualizuotą ugdymo planą, kuris atitiktų unikalius vaiko poreikius ir padėtų jam pasiekti geriausių rezultatų.
Pagalbos galimybės suaugusiesiems
Disleksija nėra sustojanti riba net ir suaugus. Specialios programos, skaitymo mokymai ir įrankiai padeda net ir suaugusiems žmonėms gerinti skaitymo gebėjimus ir atrasti naujus mokymosi būdus.
Ar įmanoma užkirsti kelią disleksijai?
Nors disleksijos visiškai išvengti neįmanoma, ją galima valdyti atradus tinkamus mokymosi metodus ir strategijas. Pastebėjus pirmuosius simptomus, rekomenduojama pasitarti su specialistu. Bendradarbiavimas su mokykla, individualizuoti ugdymo planai, taip pat palaikymas vaiko emocinei sveikatai – svarbūs žingsniai disleksiją valdant ir užkirtant kelią papildomiems sunkumams.
Disleksijos ateitis ir prognozės
Nors dažniausiai disleksija pirmąkart pastebima, kai vaikas pradeda mokytis skaityti, ji ne visada diagnozuojama laiku. Jei jos nenustatoma anksti, vaikas gali susidurti su nesibaigiančiais mokymosi sunkumais tiek mokykloje, tiek suaugus. Laiku atpažinus disleksiją (ypač iki antros klasės), vaikai gali anksčiau išmokti alternatyvių mokymosi strategijų ir pasiekti geresnių rezultatų.
Klaidingas įsitikinimas, esą žmonės su disleksija nėra gabūs, gali pakenkti vaiko savivertei ir lemti emocinius sunkumus. Disleksiją turintys vaikai dažniau susiduria su žema saviverte bei didesne rizika patirti nerimą ar depresiją. Darni tėvų, pedagogų pagalba bei emocinis palaikymas padeda įveikti šiuos iššūkius.
Gyvenimas su disleksija
Dažnai manoma, kad disleksija yra liga arba kad ją turintys žmonės turi mažesnius gebėjimus – tačiau tokie įsitikinimai yra klaidingi. Tyrimai taip pat neranda jokios sąsajos tarp intelekto ir disleksijos. Daugelis disleksiją turinčių žmonių pasiekė didelių aukštumų įvairiose srityse.
Disleksija reiškia tik tai, kad skaitymas žmogui yra sunkesnis, tačiau nereiškia, jog jis yra mažiau talentingas ar tingus. Svarbu skatinti ieškoti individualių būdų įveikti sunkumus ir pasitikėti savo gebėjimais. Savivertė ir sėkmės jausmas priklauso ne nuo paties sutrikimo, bet nuo pasirinktos strategijos priimti save bei susidoroti su iššūkiais.
Ar galima pasiekti sėkmę turint disleksiją?
Nors disleksija kelia nemažai iššūkių, daugybė žinomų bei visuomenėje įvertintų žmonių užaugo ir tapo sėkmingi – jie kūrė muziką, tapo žinomais verslininkais, menininkais, sportininkais ar rašytojais. Tai aiškiai rodo, kad disleksija nėra kliūtis siekti užsibrėžtų tikslų.
Papildomi dažnai užduodami klausimai
Ar disleksija susijusi su autizmu?
Disleksija ir autizmo spektro sutrikimas yra skirtingi reiškiniai. Abu priklauso neurodevelopmentinių sutrikimų grupei, tačiau neturi tiesioginio ryšio – žmogus gali turėti abu sutrikimus, tačiau vienas jų nesukelia kito.
Panašiai, disleksija ir aktyvumo bei dėmesio sutrikimas (ADHD) – taip pat savarankiški reiškiniai, nors jie dažnai pasitaiko kartu, tačiau priklauso skirtingoms mokymosi ar elgesio problemų sritims.
Ar disleksija visada yra mokymosi sutrikimas?
Nors labiausiai žinoma yra vystymosi disleksijos forma, kuri priskiriama mokymosi sutrikimams, egzistuoja ir retesnis disleksijos tipas – įgytoji disleksija. Ši forma gali išsivystyti vėliau dėl kitų sveikatos sutrikimų ar smegenų pažeidimų, pvz., po traumos ar insulto.
Ar disleksija – regėjimo sutrikimas, kai raidės „šokinėja“?
Kartais taip nutinka, tačiau tai nėra universalus požymis. Disleksija gali paveikti raidžių ir žodžių suvokimą, tačiau simptomai skiriasi – ne visi patiria tą patį regėjimo ar rašytinės kalbos iškraipymą.
