Daugybė mūsų organizme gyvenančių mikroorganizmų suformuoja mikrobiomus, kurie atlieka svarbias funkcijas mūsų sveikatai. Kai ši mikroorganizmų pusiausvyra sutrinka, būklė vadinama disbioze. Tuomet natūrali mikrobiomų įvairovė sumažėja, o viena ar kelios rūšys pradeda dominuoti. Dėl to keičiasi mikroorganizmų darbas mūsų organizme ir gali iškilti įvairių sveikatos problemų.
Kas yra disbiozė?
Disbiozė prasideda tada, kai mūsų mikrobiomuose, pavyzdžiui, žarnyne, odoje ar burnoje, pradeda vyrauti viena mikroorganizmų rūšis. Sveikame mikrobiome veikia gausus ir įvairus mikroorganizmų būrys, kurie tarpusavyje palaiko pusiausvyrą. Sutrikus šiai pusiausvyrai, žmogus tampa imlesnis įvairioms infekcijoms bei susiduria su kitais sveikatos iššūkiais.
Disbiozės poveikis sveikatai
Mikrobiomos disbalansas dažnai pasireiškia žarnyne, tačiau poveikis gali būti juntamas visame organizme. Vienos rūšies mikroorganizmų dominavimas ne tik didina jau esančių infekcijų riziką, bet ir sutrikdo imunines, nervų bei endokrinines sistemas. Žarnyno mikrobiomos pokyčiai ypač glaudžiai susiję su virškinimo procesais, laisvinimu, viduriavimu, pilvo pūtimu, taip pat su kitomis kūno funkcijomis.
Su kokiomis ligomis siejama disbiozė?
- Helicobacter pylori ar Clostridium difficile infekcijos
- Bakterijų pertekliaus augimas plonojoje žarnoje
- Kronas ir opiniu kolitu pasireiškiančios uždegiminės žarnyno ligos
- Virškinimo sutrikimai: viduriavimas, užkietėjimas, pilvo pūtimas
Be to, žarnyno mikrobioma veikia ir kitas sistemas, tad gali būti susijusi su netiesioginėmis ligomis ar būklėmis, tokiomis kaip lėtinis nuovargis, medžiagų apykaitos sindromas, aterosklerozė, riebalinė kepenų liga, maistinių medžiagų pasisavinimo sutrikimai, maisto netoleravimas, nuotaikos svyravimai, imuniteto sumažėjimas ar net lėtinis uždegimas.
Disbiozės simptomai
Disbiozė gali pasireikšti tiek burnoje, tiek žarnyne, odoje, lytiniuose ar net šlapimo takuose. Dažniausi simptomai priklauso nuo to, kurią kūno vietą paveikė disbalansas. Tai gali būti:
- Kraujuojančios dantenos, ėduonis, dantų ertmės
- Odos problemos, tokios kaip atopinis dermatitas ar aknė
- Pilvo pūtimas, dujų kaupimasis, tuštinimosi pokyčiai
- Nemalonus pojūtis šlapinantis, išskyros ar niežėjimas lytinių organų srityje
Kai mikrobiomos disbalansas susijęs su žarnynu, simptomai gali būti sudėtingesni – kartais pastebimi ir svorio pokyčiai, nuotaikos sutrikimai.
Disbiozės priežastys
Disbiozę lemia įvairios vidinės ir išorinės aplinkos sąlygos. Pagrindiniai rizikos veiksniai yra:
- Antibiotikų ar kitų medikamentų vartojimas
- Toksinių medžiagų, esančių aplinkoje, poveikis
- Rūkymas, alkoholis
- Lėtinis stresas ir uždegimai
- Nesubalansuota mityba
- Ilgalaikės ligos
Nors mikrobiomos paprastai yra atsparios, ilgalaikis arba intensyvus šių veiksnių poveikis gali sukelti rimtų mikroorganizmų bendruomenės pokyčių. Tuomet naudingi mikrobai pradeda veikti silpniau, o žalingieji gali įgyti daugiau galios.
Kaip nustatoma disbiozė?
Norint nustatyti, ar organizme sutrikusi mikrobiomų pusiausvyra, gydytojas gali paprašyti duoti kraujo, išmatų ar šlapimo mėginį, taip pat gali paimti tepinėlį nuo odos, burnos ar genitalijų srities. Šiuos mėginius tiria laboratorijoje, kad būtų galima įvertinti, ar yra tam tikrų mikroorganizmų perteklius ar infekcija. Jei įtariama žarnyno disbiozė, kartais užtenka kvėpavimo testo, kuris leidžia sužinoti apie dominuojančias bakterijų rūšis virškinamajame trakte.
Gydymo galimybės
Pasirinktas gydymas priklauso nuo disbiozės priežasties. Jei ją išprovokavo tam tikra liga, būtina gydyti pagrindinę būklę. Jei balansą sutrikdė gyvenimo būdas ar tam tikros aplinkos sąlygos, svarbiausia yra jas keisti.
Esant infekcijai ar mikroorganizmų pertekliui, gydytojai gali paskirti antibiotikus, antivirusinius ar antigrybelinius vaistus. Šie preparatai naikina tiek žalingus, tiek naudingus mikrobus, tad mikrobiomos atsigavimui dažnai skiriamas papildomas dėmesys – gali prireikti bus ilgesnės reabilitacijos, kad mikroorganizmų pusiausvyra sugrįžtų į normą.
- Probiotikai
- Individualiai pritaikyta mityba
- Retesniais atvejais – mikrobiotos persodinimo procedūra
Natūralūs būdai stiprinti žarnyno mikrobiomą
Dažniausiai, pakeitus aplinkos faktorius ir kasdienius įpročius, žarnyno mikrobioma gali atsigauti natūraliai. Organizmui padėti gali šie pokyčiai:
- Mažinti priklausomybių ar žalingų įpročių poveikį
- Esant galimybei peržiūrėti vartojamus vaistus
- Riboti kontaktą su kenksmingomis aplinkos medžiagomis
- Valdyti stresą
- Įtraukti į racioną mikrobiomai palankų maistą
- Probiotikai ar kitos papildomos priemonės – jei to rekomenduoja specialistas
Gydytojas gali padėti nustatyti konkrečius veiksnius, kurie lemia jūsų mikrobiomos būklę, ir pasiūlyti tinkamus papildus ar rekomendacijas.
Mitybos reikšmė žarnyno sveikatai
Norint natūraliai pagerinti žarnyno mikrobiomą, svarbiausia yra valgyti kuo įvairesnį ir augalais praturtintą maistą. Skirtingoms žarnyno bakterijoms būtini skirtingi augaliniai pluoštai bei mikroelementai. Dėl šios priežasties įvairi ir sveika mityba skatina mikroorganizmų įvairovę, o kartu ir geresnę sveikatą. Tokie maisto produktai dažnai turi ir priešuždegiminių savybių, todėl drauge stiprina naudingų bakterijų klestėjimą.
Ką verta įtraukti į racioną?
- Daug įvairių vaisių ir daržovių, ypač tų, kurie gausūs prebiotinėmis skaidulomis
- Fermentuoti maisto produktai, pavyzdžiui, jogurtas, rauginti kopūstai, miso sriuba, rauginti agurkai
- Geros kokybės augaliniai aliejai, riešutai, žuvis – teigiamai veikia žarnyno mikrobiotą dėl priešuždegiminių savybių
Kokio maisto reikia vengti?
- Greitai pagaminamų, keptų ir sočiai riebalų turinčių produktų
- Didelio kiekio saldumynų, gaiviųjų gėrimų ir kitų produktų, kuriuose gausu pridėtinio cukraus
- Pramoniniu būdu paruoštų, konservantų ir priedų turinčių produktų
Disbiozė ir padidėjusio žarnyno pralaidumo sindromas
Nors padidėjusio žarnyno pralaidumo sindromas nėra oficialus medicininis terminas, manoma, kad jis susijęs su blogųjų bakterijų veikla žarnyne. Jos gali pažeisti žarnų gleivinę ir silpninti natūralią žarnyno barjerinę funkciją. Kai žarnyno siena tampa pralaidi, į kraujotaką gali patekti toksinai, dėl ko kyla uždegiminės reakcijos organizme.
