Nors krūties latakų karcinoma in situ dar tik ankstyva vėžio forma, nenormalios ląstelės jau užpildo pieno latakus. Ši būklė laikoma lokalizuota, nes vėžinės ląstelės neišplitusios už latakų ribų. Pieno latakai – tai kanalai, per kuriuos pienas teka nuo krūties liaukų iki spenelio, tad be jų žindymas nebūtų įmanomas.
Kas yra latakų karcinoma in situ?
Latakų karcinoma in situ (DCIS) − tai labai ankstyva krūties vėžio stadija, kai vėžinės ląstelės dauginasi, tačiau kol kas neišeina už pieno latakų ribų. Ši būklė dar vadinama nepiktybiniu arba priešinvaziniu krūties vėžiu. Paprastai šiame etape vėžinės ląstelės neišplinta į kitus organus, kaip būna agresyvesnėmis ligos formomis.
Nepaisant to, jog ši ankstyva vėžio forma nėra linkusi metastazuoti, nesiimant gydymo ji gali peraugti į invazinę latakų karcinomą ir išplisti į aplinkinius audinius. Dėl šios rizikos svarbu laiku aptarti gydymo galimybes su medikais.
Dažnumas ir paplitimas
Ši liga yra viena iš dažniausiai diagnozuojamų ankstyvų krūties vėžio formų moterims. Latakų karcinoma in situ sudaro apie penktadalį ar net ketvirtadalį visų naujų krūties vėžio atvejų per metus. Vyrams ši liga pasitaiko ypač retai, nesudaro nė vieno promilės visų vėžio diagnozių.
Per pastaruosius dešimtmečius DCIS atvejų daugėja, tačiau manoma, kad taip nutiko dėl pažangesnių diagnostikos metodų ir dažnesnių tyrimų – todėl daugiau atvejų aptinkama ankstyvoje stadijoje, o ne dėl to, kad iš tiesų vis daugiau žmonių suserga.
Latakų karcinomos in situ simptomai
Ši ankstyva vėžio forma dažniausiai nesukelia jokių simptomų. Tačiau kai kuriais atvejais galima pastebėti krūties darinį, niežėjimą ar spenelio išskyras, pavyzdžiui, kraujingą sekretą.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Latakų karcinoma in situ išsivysto tada, kai pieno latakų ląstelės pakinta ir pradeda nekontroliuojamai daugintis. Kol kas nėra iki galo aišku, kodėl šie pokyčiai vyksta ir kas lemia, jog tam tikrais atvejais ši liga pereina į invazinę formą, o kitais – ne.
Pagrindiniai rizikos veiksniai
- Artimų giminaičių krūties vėžio istorija
- Ankstesni savi krūties vėžio arba netipinės hiperplazijos atvejai
- Moteriška lytis
- Amžius virš 30 metų
- Ankstyvas menstruacijų pradžia (iki 12 metų)
- Nėštumas po 30-ties
- Tankus krūtų audinys
- Paveldimos genų (BRCA1, BRCA2) mutacijos
- Ankstesnė krūties ar krūtinės ląstos spindulinė terapija
- Niekada nebuvo nėštumo ar žindymo
- Vėlyva menopauzė (po 55 metų)
Turint vieną ar kelis šiuos veiksnius nereikia automatiškai manyti, kad susirgsite DCIS. Įtakos turi tikimybė, tačiau rizikos veiksniai dar nereiškia, kad liga išsivystys būtinai.
Galimos komplikacijos
Negydoma latakų karcinoma in situ gali peraugti į invazinį krūties vėžį. Todėl labai svarbu laiku pradėti gydymą ir nenuleisti rankų.
Patyrus DCIS ir praėjusiais metais, didėja rizika susirgti kitomis lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip kaulų retėjimas, padidėjęs kraujospūdis ar širdies ligos. Siekiant sumažinti šių komplikacijų tikimybę, pravartu aptarti profilaktinių patikrinimų dažnumą su medikais.
Diagnostika ir tyrimai
Didžioji dalis latakų karcinomos in situ atvejų pirmą kartą aptinkami atliekant mamogramą – daugiau nei devyni iš dešimties šios ligos atvejų diagnozuojama tokio tyrimo metu. Nustačius įtartinų pakitimų, būna reikalinga biopsija, kad būtų galutinai patvirtinta diagnozė.
Kaip tiksliai nustatoma DCIS?
- Mamograma. Šalia įprastos profilaktinės mamogramos kartais atliekama ir specializuota diagnostinė mamograma, leidžianti detaliau įvertinti krūties audinius. Šis tyrimas trunka kiek ilgiau nei eilinė mamograma.
- Krūties biopsija. Tai tyrimas, kurio metu paimamas audinių mėginys ir tiksliai nustatoma, ar pieno latakuose yra vėžinių ląstelių.
DCIS laipsniai
- Žemas (lėtai augantis). Ląstelės beveik nesiskiria nuo sveikų krūties audinių.
- Tarpinis (greičiau augantis). Ląstelės kiek panašios į sveikas, bet pasireiškia pakitimų.
- Aukštas (greitai augantis). Ląstelės visiškai nepanašios į įprastas krūties daleles ir auga labai aktyviai.
DCIS stadijos
Latakų karcinoma in situ visuomet priskiriama 0 stadijai pagal vėžio klasifikaciją (nuo 0 iki IV). Šiuo laikotarpiu navikas gali būti skirtingo dydžio ir apimti kelis pieno latakus, tačiau vis dar išlieka ankstyvoje, gydomoje stadijoje.
Gydymas ir valdymas
Nors ši vėžio forma nėra itin agresyvi, gydymas arba atidi stebėsena būtina – be gydymo kai kuriais atvejais vėžys gali tapti invaziniu ir išplisti į krūties audinius.
Pagrindiniai gydymo būdai
- Krūtį tausojanti operacija (lumpektomija). Jos metu pašalinamos vėžinės ląstelės kartu su dalimi sveiko audinio, kad neliktų pakitimų. Dauguma krūties struktūros lieka išsaugota.
- Spindulinė terapija. Dažnai taikoma po tausojančios operacijos. Vieniems gydymas gali trukti kelias dienas, kitiems – kelias savaites. Tikslų laikotarpį nustato gydytojas, atsižvelgdamas į situaciją.
- Mastektomija. Tai visos paveiktos krūties ar abiejų krūtų pašalinimas. Šis variantas dažniausiai pasirenkamas, jei vėžys apėmęs daug latakų ar navikas labai didelis, todėl tausojanti operacija neįmanoma.
- Krūtų rekonstrukcija. Pašalinus visą krūtį dalis asmenų gali pasirinkti krūties atstatymo operaciją. Turintiems lumpektomiją dažniausiai rekonstrukcija nereikalinga.
Kas vyksta po operacijos?
Po atliktos operacijos gydytojas gali skirti vaistų, kurie padeda sumažinti DCIS atsinaujinimo tikimybę. Dažniausiai taikomi hormonų terapijos preparatai, pavyzdžiui, tamoksifenas ar aromatazės inhibitoriai. Tokiu atveju gydymas gali trukti penkerius metus.
Prevencija ir stebėsena
Daugelio rizikos veiksnių pakeisti negalime. Tačiau labai svarbu diagnozuoti ligą kuo anksčiau – tuomet būna geriausios galimybės pilnai pasveikti. Profilaktinius mamografijos tyrimus dauguma moterų turėtų pradėti darytis nuo 40 metų.
Sprendimą dėl tyrimų dažnumo padeda priimti gydytojas, atsižvelgdamas į individualius rizikos veiksnius.
Prognozė ir gyvenimo kokybė
Gavus latakų karcinomos in situ diagnozę, perspektyvos išlieka labai geros – beveik visais atvejais, pradėjus gydymą, galima tikėtis visiško išgijimo. Net tuomet, kai liga kartojasi, ji paprastai nėra pavojinga gyvybei.
Priežiūra ir gyvenimas po gydymo
Po gydymo svarbu reguliariai lankytis pas gydytoją, ypač pirmuosius penkerius metus po terapijos – rekomenduojami fiziniai ištyrimai kas 6–12 mėnesių. Vėliau, jau praėjus šiam laikotarpiui, tikrinamasi kartą per metus. Taip pat daugumai reikia kasmetinių mamogramų.
Kiekvienos moters padėtis – unikali, todėl gydymo ir priežiūros planą patariama sudaryti kartu su specialistais.
Kada kreiptis į gydytojus?
Būtina kruopščiai laikytis gydytojo nurodymų dėl patikrinimų ir mamogramų dažnumo. Be to, verta nuolat stebėti savo krūtis, kad laiku pastebėtumėte galimus naujus pokyčius.
Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju
- Koks gydymo būdas man tinkamiausias?
- Kiek laiko užtruks visas gydymas?
- Ar gydymo metu galėsiu dirbti?
- Kaip dažnai man reikės apsilankyti patikrinimuose po gydymo?
- Kaip dažnai bus atliekamos mamogramos?
