Dvylikapirštės žarnos atrezija – tai reta, įgimta naujagimių virškinimo sistemos liga, kai dvylikapirštėje žarnoje atsiranda užsikimšimas. Dvylikapirštė žarna – pirmoji plonosios žarnos dalis, į kurią patenka maistas iš skrandžio, tęsiant virškinimo procesą ten.
Kas vyksta esant atrezijai?
Kai dvylikapirštė žarna užsikimšusi, į ją iš skrandžio nepatenka nei motinos pienas, nei virškinimo skysčiai. Dėl šios priežasties virškinimas nutrūksta, o kūdikis negali valgyti ir vystytis normaliai. Dažnai kartu pasitaiko ir kitos problemos – pavyzdžiui, širdies ydų arba tam tikrų genetinių ligų.
Nors ši būklė labai rimta, šiuolaikinė medicina leidžia ją efektyviai gydyti – laiku suteikta pagalba padeda mažyliui visiškai pasveikti.
Dvylikapirštės žarnos atrezijos rūšys
Ši liga gali būti kelių pagrindinių tipų, priklausomai nuo užsikimšimo pobūdžio:
- Pirmojo tipo atrezija: dvylikapirštę žarną uždaro plona gleivinės membrana, tačiau raumeninis sluoksnis išlieka nesutrikęs; ši forma vadinama dar dvylikapirštės žarnos pertvara.
- Antrojo tipo atrezija: dvylikapirštės pradžios bei pabaigos dalys atskirtos, tačiau jas jungia plonas jungiamojo audinio siūlas.
- Trečiojo tipo atrezija: žarnos galai tiesiog atskilę vienas nuo kito (nėra jokio tąsių audinių ryšio).
Be pilno užsikimšimo (atrezijos) kartais pasitaiko ir dvylikapirštės žarnos susiaurėjimas – šis sutrikimas vadinamas stenoze. Atrezijos atveju dvylikapirštė žarna visiškai užsivėrusi, o esant stenozei – tik ypač susiaurėjusi, tačiau praėjimas dar įmanomas.
Simptomai ir priežastys
Dvylikapirštės žarnos atrezijos simptomai
Dažniausia atrezijos išraiška – greitas vėmimas vos per pirmąsias gimimo valandas. Vėmalų spalva gali būti gelsva, žalsva ar rusva. Daugumai kūdikių tai pasireiškia po pirmojo maitinimo, o simptomai be gydymo stiprėja.
- Mažas svoris gimstant.
- Viršutinės pilvo dalies išsipūtimas, pilvo patinimas.
- Nevyksta tuštinimasis, užkietėję viduriai.
- Odos pageltimas (gelta).
Kūdikiai, kurių dvylikapirštė žarna tik dalinai užsikimšusi ar susiaurėjusi, taip pat gali vemti, tačiau simptomai kartais atsiranda vėliau arba išlieka lengvesni. Stenozės atveju vėliau gali varginti blogas maisto pasisavinimas, skausmas, pilvo patinimas ar net apčiuopiami dariniai pilve.
Kas sukelia dvylikapirštės žarnos atreziją?
Dar vaisiaus vystymosi metu, penktą–šeštą nėštumo savaitę, dvylikapirštė žarna natūraliai trumpam tampa kietu ruoželiu. Vėliau žuvus vidinėms ląstelėms suformuojamas laisvas žarnos vamzdis. Jei šis procesas nutrūksta, žarna gali likti visai užsivėrusi (atrezija) arba dalinai susiaurėjusi (stenozė). Dvylikapirštės žarnos užsikimšimą gali sukelti ir žarnos susisukimas ar išorinė spaudžiančio audinio įtaka.
Kam pasireiškia dažniau?
Šią ligą dažniau turi kūdikiai, kuriems būdingos tam tikros genetinės ydos – pavyzdžiui, sergantieji Dauno sindromu. Aplinkos veiksniai iki šiol nėra siejami su dvylikapirštės žarnos atrezijos ar stenozės atsiradimu.
Diagnozavimas ir tyrimai
Dvylikapirštės žarnos atreziją galima įtarti dar nėštumo metu arba jau gimus kūdikiui.
Nėštumo metu atliekami tyrimai
- Vaisiaus ultragarsinis tyrimas: gydytojas ypatingą dėmesį atkreipia į „dvigubą burbulą“ – dvi skysčio kupinas ertmes, atitinkančias skrandį ir dvylikapirštę žarną (ar padidėjusią jų sritį). Taip pat galima nustatyti didesnį nei įprasta vaisiaus vandenų kiekį (polihidramnioną), nes vaisius negali praryti ir pasisavinti tiek skysčio, kiek turėtų.
- Vaisiaus magnetinio rezonanso tyrimas: kartais padeda detaliau įvertinti užsikimšimo vietą, kai ultragarsas nepakankamai informatyvus.
Aptikus įtarimų dėl atrezijos, gydytojai papildomai gali siūlyti atlikti tyrimus genetiniams skirtumams nustatyti.
Tyrimai po gimimo
- Pilvo rentgeno nuotrauka: dažniausiai matomas išsiplėtęs skrandis ir dvylikapirštė žarna be dujų toliau žarnyne – tai vadinamas „dvigubo burbulo“ požymis. Esant daliniam susiaurėjimui, dujų gali būti matoma ir giliau virškinimo trakte.
- Rentgenokontrastinis tyrimas (bario rentgenograma): leidžia tiksliai nustatyti žarnos nepralaidumo lygį ir atmesti kitus galimus simptomų šaltinius. Kontrastinė medžiaga įveda per nosies zondą.
Gydymas ir priežiūra
Dvylikapirštės žarnos atrezija gydoma chirurginiu būdu. Prieš operaciją vertinamos visos gretutinės problemos, kad būtų sudarytas saugiausias gydymo planas. Dažniausiai operacija atliekama per pirmąsias kelias naujagimio gyvenimo dienas – optimaliam rezultatui pasiekti kartais prireikia išspręsti papildomas sveikatos problemas.
Kol laukiama operacijos, kūdikiai maitinami ne per burną, o į veną, taip pat įvedamas zondas oro ir skysčių šalinimui iš skrandžio.
Kaip atliekama operacija?
Dažniausia operacijos rūšis – dvylikapirštės žarnos sujungimas „apeinant“ užsikimšusią vietą (duodeno-duodenostomija arba duodeno-jejunostomija). Tokiu būdu atkuriamas natūralus virškinimo takas.
Retesniais atvejais, jei užsikimšimas nepilnas, galima atlikti gydymą endoskopu praplečiant susiaurėjusią vietą. Užspaudimo iš išorės atveju operacijos pobūdis priklauso nuo tikrosios problemos.
Beveik visada galima taikyti minimaliai invazinę (laparoskopinę) techniką, atliekant vos kelių milimetrų pjūvius ir išvengiant didesnės pilvo operacijos.
Atsigavimas po operacijos
Po operacijos kūdikiai stebimi naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje. Kol žarnos atsinaujina, gali praeiti savaitė ar daugiau. Tuo metu išlieka skrandžio zondas, per kurį šalinamas oras ir skysčiai. Kai kuriems vaikams kelias dienas gali prireikti pagalbinio kvėpavimo aparato.
Į namus kūdikiai išleidžiami, kai visiškai toleruoja maitinimą per burną ir pradeda priaugti svorio. Paprastai ligoninėje tenka praleisti 2–3 savaites, tačiau tai priklauso nuo kitų sveikatos būklių ir individualios vaiko organizmo reakcijos.
Ar galima gydyti dar prieš gimimą?
Kol kūdikis negimęs, gydyti dvylikapirštės žarnos atrezijos galimybių nėra. Vis dėlto, jei liga nustatoma nėštumo metu, imamasi priemonių, kurios padeda sumažinti komplikacijų tikimybę: pavyzdžiui, esant gausiam vaisiaus vandenų kiekiui, gali būti atliekama amnioredakcija – dalies skysčio pašalinimas. Taip pat nėštumo metu rekomenduojama pasirinkti gimdymo įstaigą, kur užtikrinamas profesionalus naujagimio gydymas.
- Leidžia kuo anksčiau nustatyti ir gydyti ligą.
- Pagreitina laiką, kada kūdikis galės pirmą kartą būti maitinamas per burną.
- Sutrumpina buvimo ligoninėje laiką.
- Padeda išvengti įprastų skysčių ir elektrolitų pusiausvyros sutrikimų.
Prevencija
Šiuo metu nėra žinomo būdo, kaip apsisaugoti nuo dvylikapirštės žarnos atrezijos. Jei liga diagnozuojama nėštumo metu, gydytojai atidžiai stebi mamą ir vaisių, kad sumažintų galimų komplikacijų riziką.
Prognozė
Negydant ši būklė yra pavojinga gyvybei – tačiau šiuolaikinis gydymas suteikia puikią galimybę pasveikti. Kuo anksčiau diagnozuojama ir pradedamas gydymas, tuo geresni galutiniai rezultatai. Kai kurie kūdikiai greta atrezijos turi ir kitų sutrikimų, tad iššūkių gali būti daugiau, tačiau gydytojų komanda padeda šeimai pasiruošti ir suprasti, ko tikėtis toliau.
Ką verta paklausti gydytojo?
- Koks jūsų sudarytas gydymo planas mano kūdikiui?
- Kokios operacijos numatomos – minimaliai invazinės ar atviros?
- Ką turėčiau žinoti apie galimus rizikos veiksnius?
- Kokios priežiūros reikės po operacijos?
- Kokius požymius stebėti po gydymo namuose?
- Koks tikimybė, kad ateityje gali gimti dar vienas vaikas su šia pačia įgimta anomalija?