Penio egzema – tai odos būklė, kai lytinio organo srityje atsiranda sausumas, niežėjimas, odos paraudimas, nelygumai ar pleiskanojimas. Šie pokyčiai gali būti visose varpos vietose – tiek galvutėje (glandėje), tiek koto ar apyvarpės srityje.
Kas yra penio egzema?
Penio egzema, dar žinoma kaip atopinis dermatitas, pasireiškia odos jautrumu, jos sausėjimu, elastingumo sumažėjimu, pažeidžia apsauginę odos funkciją. Kai ši barjerinė funkcija trikdoma, oda tampa jautresnė išoriniams dirgikliams, lengviau sudirgsta ar išsausėja, padidėja tikimybė, kad prisijungs infekcija.
Kokie žmonės gali susidurti su penio egzema?
Ši problema gali pasireikšti kiekvienam vyrui. Dažniau ji pasitaiko tiems, kurie turi polinkį į egzemą, serga astma, alerginiu rinitu (šienlige) ar turi kitų alerginių reakcijų. Jei jau šeimoje yra odos ligų ar alergijų, tikimybė dar didesnė.
Ar egzema gali pažeisti lytinius organus?
Tiesą sakant, bet kuri odos vieta gali tapti egzeminės reakcijos objektu – ne išimtis ir lytiniai organai. Tiesa, varpos srityje egzema pasireiškia rečiau nei kitose kūno dalyse, tad dažnesnės bėrimų priežastys čia būtų kontaktinis dermatitas ar žvynelinė.
Kaip penio egzema paveikia organizmą?
Egzema bet kurioje kūno vietoje sukelia panašius simptomus: oda niežti, gali patamsėti ar parausti, tapti šiurkštesnė, pasidengti smulkiais nelygumais. Sunkesniais atvejais ant varpos odos gali susidaryti įtrūkimų, net atsirasti gelsvų ar baltų išskyrų, kurios gali signalizuoti apie prisidėjusią infekciją.
Penio egzemos simptomai
- Nuolatinis niežulys.
- Sausėjanti, šerpėtojanti oda.
- Pakitusios spalvos bėrimai ar dėmės.
- Odoje atsiradę nelygumai arba sustorėję plotai.
- Pleiskanojanti, kartais sudžiūvusi oda.
- Paburkimas pažeistoje vietoje.
Nors pati egzema paprastai nesukelia stipraus skausmo, nuolatinis niežėjimas verčia kasytis, dėl ko oda gali įtrūkti ir taip atsiranda rizika infekcijai ar nemaloniems pojūčiams.
Kas dažniausiai lemia egzemą penio srityje?
Ligos išsivystymui įtaką daro imuniteto savybės, paveldimumas, įvairūs aplinkos veiksniai bei stresas.
- Imuninė sistema: viršijusi jautrumo riba skatina odos uždegimą net ir reaguojant į menkus dirgiklius ar alergenus.
- Paveldimumas: jei jūs arba jūsų artimieji yra sirgę egzema, šienlige, astma ar alergijomis, rizika didėja.
- Aplinkos veiksniai: kontaktas su įvairiais cheminiais produktais (pvz., prausikliais, oda liečiančiais latekso gaminiais), nepalankiais temperatūros svyravimais, per dideliu ar per mažu oro drėgnumu ir net tam tikri audiniai gali paskatinti paūmėjimus. Jei po kontakto su specifine medžiaga (pvz., prezervatyvu, kosmetika) pastebite stiprų bėrimą – gali būti kontaktinis dermatitas.
- Stresas: užsitęsęs nervinis įtempimas dažnai išprovokuoja egzemą ar pablogina jos eigą.
Užkrečiamumas
Reikia žinoti, kad egzema nėra užkrečiama liga, todėl ji nepersiduoda nei partneriui, nei kitiems žmonėms per odos kontaktą. Tačiau, jei dėl kasymosi oda įtrūksta ir prisijungia infekcija, ši jau gali plisti lytinių santykių metu be apsaugos priemonių.
Diagnozė ir tyrimai
Kai kreipiatės į specialistą, pirmiausia jis atidžiai apžiūri odą, išklauso jūsų nusiskundimus ir šeimos ligų istoriją. Paprastai tipiniai odos pokyčiai leidžia įtarti egzemą iš karto. Jei yra įtarimų dėl kitų bėrimų priežasčių ar infekcijų, gali būti atliekami papildomi tyrimai:
- Alergijos testai odai.
- Kraujo tyrimai, jeigu reikia atmesti kitas odos ligas.
- Odos biopsija, norint patikslinti diagnozę, kai odos pakitimai primena kitas ligas.
Gydymas ir priežiūra
Kaip gydomas penio egzeminis bėrimas?
Pagrindinis žingsnis – stengtis atpažinti ir pašalinti provokuojančius veiksnius. Tai padeda mažinti niežėjimą, diskomfortą ir riziką infekcijai. Dažnai praverčia ir paprasti namų būdai:
- Venkite kontaktuoti su žinomais alergenais – lateksu, žiedadulkėmis, kai kuriais metalais (nikeliu, variu, kobaltu), cheminiais produktais.
- Naudokite drėkinamąsias odos priemones – kremus arba tepalus, kurie padeda išlaikyti drėgmę. Tepkite kelis kartus per dieną, ypač nusiprausus. Losjonai dažnai būna silpnesni už kremus ar tepalus.
- Rinkitės švelnius prausiklius be kvapiklių, dažiklių ar alkoholio. Tinka produktai su užrašais „be kvapiklių“, „hipoalerginiai“, „jautriai odai“.
- Svarbu dėvėti laisvus apatinius ir kelnes.
- Skalbimo priemonės turėtų būti kuo švelnesnės, o drabužius verta kruopščiai išskalauti.
Jei simptomai nepraeina ar blogėja, būtinai pasitarkite su gydytoju.
Ar maistas/ gėrimai turi įtakos?
Kol kas nėra aiškių duomenų apie ryšį tarp varpos egzemos ir maisto ar gėrimų alergijų. Jei žinote, kad turite maisto netoleravimą – stenkitės laikytis gydytojų rekomendacijų ir venkite alergizuojančių produktų, tokių kaip žemės riešutai, pieno produktai, kiaušiniai ar glitimas. Jei egzema paūmėja po kontakto su konkrečiu maistu, gali būti, kad esate jam jautrus.
Medikamentinis gydymas
- Gydytojas gali paskirti hidrokortizono kremą arba tepalą (vietinio veikimo steroidą, mažinantį niežulį ir uždegimą). Tokius preparatus genitalijų srityje reikia naudoti atsargiai ir tik gydytojui rekomendavus, nes galimi šalutiniai poveikiai.
- Vartojami ir nereceptiniai antihistamininiai vaistai, kurie padeda suvaldyti stiprų niežėjimą.
- Sunkesniais atvejais gali būti svarstomi stipresni steroidiniai preparatai ar kitokie gydymo būdai, tačiau jie genitalijų srityje naudojami retai.
- Petrolio pagrindo tepalai (pvz., vazelinas) ar specialūs odos apsauginiai produktai ypač tinka jautriai, išsausėjusiai odai.
Simptomai paprastai pradeda slopti per kelias dienas ar savaites nuo gydymo pradžios. Egzema – lėtinė liga, todėl gali kartotis visą gyvenimą. Tie, kurie žino savo ligos priežastis, dažniausiai sėkmingiau išvengia paūmėjimų.
Kaip išvengti paūmėjimų?
- Reguliari ir švelni odos priežiūra, laikantis gydytojų rekomendacijų.
- Stenkitės nesirengti vilnos ar šilko drabužių, kurie gali sausinti ar dirginti odą.
- Prauskitės tik šiltu (ne karštu) vandeniu, oda švelniai nusausinkite, iš karto patepkite drėkinamuoju kremu. Procedūrą kartokite 2–3 kartus per dieną.
- Per dieną išgerkite pakankamai vandens – mažiausiai aštuonias stiklines – kad oda liktų drėgna.
- Venkite staigių temperatūros ar drėgmės pokyčių, kaip ir žinomų alergenų.
- Nekasykite bei netrinkite sudirgusios vietos.
Ligos eiga ir priežiūra
Paprastai, reguliariai prižiūrint odą, gyvenant sveikai ir naudojant tinkamas priemones, egzema varpos srityje gali būti sėkmingai kontroliuojama. Pasitaiko atoslūgių laikotarpių (remisijų), kai simptomai visai nepasireiškia. Vis dėlto liga gali kartotis visą gyvenimą.
Egzema nėra išgydoma galutinai – tačiau tinkamas gydymas veiksmingai mažina niežulį, išsausėjimą ir kitus nemalonius pojūčius.
Kasdienė priežiūra ir kada kreiptis pagalbos?
Verta prisiminti, kad egzeminės reakcijos simptomai kartais gali būti panašūs į kai kurių lytiniu keliu plintančių ligų požymius, todėl pastebėjus bėrimus, pigmentacijos pokyčius ar stiprią sausą odą, svarbu nedelsti ir kreiptis į gydytoją. Tuo laikotarpiu reikėtų susilaikyti nuo lytinių santykių be apsaugos.
Svarbu gydytojui užduoti šiuos klausimus:
- Kaip nustatote, ar tai tikrai egzema?
- Jei tai ne egzema, kokios dar odos ligos ar infekcijos galėtų būti?
- Ar galima turėti lytinių santykių?
- Kokias odos priežiūros ar drėkinamąsias priemones rekomenduotumėte?
- Ar verta konsultuotis pas odos specialistą?
- Kokių prausiklių ir kosmetikos produktų vertėtų vengti?
- Kokius gydymo būdus ar namų priemones siūlote išbandyti?
