Ektropionas – tai būklė, kai vokas atsilošia ir pasisuka į išorę, nutoldamas nuo akies obuolio. Dažniausiai taip nutinka apatiniam vokui, tačiau ši situacija gali išsivystyti ir viename, ir abiejuose akyse. Nors ši problema labiau būdinga vyresnio amžiaus žmonėms, ji gali pasitaikyti bet kokio amžiaus asmenims – taip pat ir jau gimus, vadinamuoju įgimtu atveju.
Kuo pasireiškia ektropionas
Kai akies vokas atsilošia ir nebeklijuoja prie akies obuolio, akis tampa labiau pažeidžiama sausėjimui ir dirginimui. Tokia būsena keičia ašarų nutekėjimą – jos pradeda kauptis ar net bėgti per skruostą. Šioje vietoje nebelieka pilnos apsaugos, todėl priekinė akies dalis lengvai uždegama ar paveikiama nešvarumų. Jei situacija trunka ilgai, gali prasidėti stiprus sausumas, paraudimas bei nemalonūs pojūčiai.
Pagrindiniai ektropiono tipai
Yra keletas ektropiono rūšių, kurios skirstomos į įgytus (po tam tikros priežasties atsiradę suaugus) ir įgimtus (su kuriais žmogus gimsta). Įgimtas, kaip minėta, – retesnis atvejis. Dažniau pasitaiko šie įgyti variantai:
- Involiucinis – labiausiai paplitęs, atsiranda dėl su amžiumi išsausėjančių ir susilpnėjusių raumenų bei raiščių apie akį.
- Paralitinis – kai veido arba voko judesius valdantys nervai pažeidžiami, dažnai dėl veido nervo paralyžiaus.
- Cikatrikialinis – susiformuoja, jei vokų odoje atsiranda randų po traumų, nudegimų, operacijų ar stipraus saulės poveikio; randinis audinys tempia voką į išorę.
- Mechaninis – kai į voko sritį spaudžia svetimkūniai, augliai, riebalų sankaupos arba patinimas.
Ektropiono simptomai
Ektropioną išduoda gana aiškūs požymiai:
- Nuolatinis perštėjimas ar jausmas, kad įkrito svetimkūnis.
- Akies sausėjimas ir paraudimas.
- Padidėjęs ašarojimas (nors akis ir sausa viduje, ašaros gali sroventi išorėn).
- Gleivinės ar panašios išskyros iš akies.
- Blakstienų susiklijavimas nuo išskyrų.
Pailgėjus šiai būklei, iškyla didesnių komplikacijų rizika – pažeidžiama akies ragena, gali atsirasti randų ar net regėjimo sutrikimų.
Kodėl atsiranda ektropionas
Ektropiono priežastys priklauso nuo konkretaus tipo:
- Dažniausiai būklė išsivysto su amžiumi – vibrai ir raumenys apie voką tiesiog natūraliai silpnėja.
- Nervų pažeidimai, tokie kaip laikinas ar nuolatinis veido paralyžius, lemia voko valdymo sutrikimus.
- Vokų traumos, odos nudegimai bei randai po akies ar aplinkinių audinių operacijų gali tempyti voką iš jo vietos.
- Navikai, patinimai ar kiti dariniai gali fiziškai veikti voką, priversdami jį pasisukti į išorę.
- Įgimtas ektropionas dažnai susijęs su tam tikrais sindromais ar vystymosi ypatumais.
Kas didina ektropiono riziką
Galimybę išsivystyti šiai būklei dažniau turi žmonės, kurie:
- Yra vyresnio amžiaus.
- Dažnai ir stipriai trina akis.
- Nešioja kontaktinius lęšius ir galimai netinkamai juos prižiūri.
- Yra turėję akių ar veido operacijų.
- Turi odos ligų, veikiančių akis ar vokų sritis.
- Buvo patyrę akių sužalojimų.
- Ilgą laiką naudoja tam tikrus akių lašus.
- Daug laiko leidžia saulėje be apsaugos.
Kaip nustatomas ektropionas
Gydytojas apžiūrės jūsų akis ir paklaus apie jūsų sveikatos būklę. Paprastai ektropioną galima lengvai pastebėti tiesiogiai žiūrint į voką. Dažnai apatinis vokas matomas nuleistas ar atsilošęs, gali būti matomas padidėjęs paraudimas arba sudirgimas. Daktaras gali atlikti vadinamąjį „atskėlimo“ arba grįžtamumo testą, patikrindamas, kiek greitai vokas grįžta į vietą patraukus jį žemyn. Jei vokas grįžta sunkiai arba reikia mirksėti kelis kartus, ektropionas tikėtinas.
Ektropiono gydymo būdai
Daugeliu atvejų pirmas žingsnis – dirbtinės ašaros ar tepalai, padedantys drėkinti akį ir sumažinti sudirgimą. Jei šios priemonės neveiksmingos, galimi tolimesni sprendimai:
- Nustojama naudoti akių lašus, jei jie galėjo paveikti voko padėtį.
- Vienu pirmųjų uždavinių tampa kartu esančių odos ar akių ligų gydymas.
- Gydytojas gali skirti priešuždegiminių vaistų, pavyzdžiui, steroidų, jei yra uždegimų.
- Sunkesniais atvejais dažnai reikalinga chirurginė intervencija – pašalinama dalis voko ar sumažinama laisva vieta, kad vokas priglustų prie akies. Kai kada prireikia odos persodinimo, jei yra randų arba trūksta audinio – gali prireikti daugiau nei vienos operacijos.
Kaip išvengti ektropiono
Daugeliu atvejų visiškai išvengti ektropiono neįmanoma, tačiau galima sumažinti riziką ir saugoti akis:
- Stenkitės netrinti akių rankomis ar netraukti vokų.
- Miegokite ne ant pilvo, kad nespaustumėte veido į pagalvę ir nemažintumėte voko stangrumo.
- Venkite per didelio saulės poveikio, naudokite akinius nuo saulės ir apsaugines priemones dirbant.
- Teisingai tvarkykitės su kontaktiniais lęšiais – laikykitės švaros, laiku keiskite lęšius, būkite švelnūs nuimdami ir uždedami.
Prognozė ir kas laukia pasireiškus ektropionui
Tinkamai gydant, ektropionas gali būti visiškai kontroliuojamas – operacija dažnai atstato normalią voko funkciją ir apsaugą akiai. Nepakankamai rūpinantis ar negydant, gali išsivystyti rimtesnių komplikacijų: sudirgusi ragena, opelės ir net regos praradimas ar akies praradimas itin stipriais atvejais.
Kada būtina kreiptis į gydytoją
Labai svarbu reguliariai tikrintis pas akių priežiūros specialistą ir pastebėjus bet kokius pasikeitimus – permainas regėjime, padidėjusį sausumą, paraudimą, ašarojimą ar nejautrą akiai – nedelsti kreiptis pagalbos. Taip pat atkreipkite dėmesį, jei vokas nebesusiglaudžia taip, kaip įprasta.
Klausimai, kuriuos galite užduoti gydytojui
- Kokio tipo ektropioną turiu?
- Kokia galėjo būti mano būklės priežastis?
- Kokius gydymo būdus rekomenduotumėte man?
- Kaip išvengti, kad ektropionas neatsinaujintų ateityje?
