Encefalitas – tai reta, tačiau rimta būklė, kai smegenyse išsivysto uždegimas ir patinimas. Dažniausiai šią ligą sukelia infekciniai veiksniai arba netinkamai veikianti imuninė sistema. Nepaisant priežasties, encefalitas gali kelti grėsmę gyvybei ir sukelti ilgalaikių sveikatos problemų, todėl daugumai pacientų prireikia gydymo ligoninėje, kad būtų užtikrintas nuolatinis stebėjimas ir intensyvi priežiūra.
Encefalito tipai
Encefalitas skirstomas į dvi pagrindines rūšis – infekcinį ir autoimuninį. Infekcinis encefalitas dažniausiai yra virusinės kilmės, tačiau gali pasireikšti ir dėl bakterijų ar grybelių sukeltų infekcijų, nors pastarasis variantas yra itin retas. Šį susirgimą taip pat gali perduoti vabzdžiai – uodai, erkės ar blusos. Tuo tarpu autoimuninį encefalitą sukelia imuninės sistemos klaida, kai užpuolamos savos smegenų ląstelės. Tokia forma kartais siejama su navikais, tačiau ji gali pasireikšti ir be kitų ligų.
Simptomai ir priežastys
Encefalito simptomai
Ligos požymiai priklauso nuo jos tipo ir kilmės. Infekcinio encefalito simptomai išryškėja greitai, o autoimuninio – dažnai vystosi lėčiau. Pradiniame etape infekciniam encefalitui būdingi šie simptomai:
- Sumaištis, orientacijos sutrikimai
- Mieguistumas, bendras silpnumas
- Stiprus galvos skausmas
- Aukšta temperatūra
- Vėmimas, pykinimas
- Prarasti sąmonę
- Kaklo raumenų stangrumas, nuo nestipraus iki vidutinio
- Traukuliai
Autoimuninė forma dažnai sukelia tuos pačius simptomus kaip ir infekcinė, bet vystosi palaipsniui. Papildomai gali pasireikšti:
- Atminties sutrikimai
- Aiškūs asmenybės pokyčiai, pvz., staigūs pykčio protrūkiai be aiškios priežasties
- Kalbos sunkumai
- Kūno silpnumas ar dalies galūnių judėjimo praradimas
Diagnozavimo metodai
Diagnozuojant encefalitą, gydytojai pirmiausia įvertina ligonio fizinę būklę ir detaliai apklausia apie patiriamus simptomus, jų trukmę bei pobūdį. Atliekami šie tyrimai:
- Kraujo tyrimai, įskaitant bendrą kraujo tyrimą ir cheminę kraujo analizę
- Smegenų vaizdinimo – kompiuterinė tomografija (KT), magnetinio rezonanso tomografija (MRT) arba magnetoencefalografija (MEG)
- Juosmens punkcija (skysčio iš nugaros smegenų paėmimas)
- Išsamus neurologinis ištyrimas
Gydymo galimybės
Encefalito gydymas paprastai priklauso nuo pagrindinės ligos priežasties bei simptomų sunkumo. Daugumai žmonių reikalinga intensyvi ligoninės priežiūra, kad būtų galima stebėti būklės kitimą ir laiku koreguoti gydymą. Taikomos šios priemonės:
- Antivirusiniai vaistai (dažniausiai naudojamas acikloviras) skiriami virusinės kilmės uždegimo atveju
- Vaistai nuo traukulių, kai ligą lydi priepuoliai
- Kortikosteroidai, padedantys sumažinti smegenų patinimą ir spaudimą
- Kvėpavimo palaikymas, esant sunkiai būklei
- Lašeliniai skysčiai dehidratacijos prevencijai
- Enterinis (zondinis) maitinimas, kai ligonis praranda sąmonę
- Imunomoduliuojanti terapija, įskaitant intraveninį imunoglobuliną ir plazmaferesę autoimuninėms formoms
- Fizinė ir logopedinė terapija, padedanti sugrąžinti pusiausvyros, judėjimo ar kalbos funkcijas
- Psichologinė pagalba – kai pasireiškia atminties ar asmenybės pokyčiai
Kaip sumažinti riziką susirgti infekciniu encefalitu?
Pagrindinės prevencinės priemonės – atnaujinti skiepai ir apsauga nuo vabzdžių, kurie gali pernešti virusus. Ką galima daryti:
- Rinktis ilgomis rankovėmis ir kelnėmis – ypač vasarą gamtoje; galvos apdangalas padės apsaugoti ausis
- Naudoti repelentus su DEET, atsižvelgiant į gamintojo nurodymus
- Pašalinti stovintį vandenį aplink namus, nes toks vanduo traukia uodus (pvz., taisyklingai laikyti vazonus ar šiukšliadėžes, išpilti likučius)
- Naudoti langų tinklus ir ventiliatorius – tai padeda išvengti uodų patekimo į namus ar sumažina jų aktyvumą
Prognozė ir atsigavimas
Simptomai gali tęstis nuo kelių dienų iki kelių mėnesių. Pilnai atsigauti prireikia dviejų ar trijų papildomų mėnesių. Gydymas nuo viruso ar kitos pagrindinės priežasties gali padėti visiškai įveikti ligą, tačiau kai kuriais atvejais išlieka ilgalaikės pasekmės – atminties, elgesio ar kalbos sutrikimai.
Kiek ilgai gyvena susirgusieji encefalitu, priklauso nuo specifinių aplinkybių. Didžioji dauguma pasveiksta, tačiau liga kartais baigiasi mirtimi ar sukelia nuolatinių sveikatos problemų. Riziką lemia tokie veiksniai kaip konkreti priežastis (kai kurie virusai pavojingesni už kitus), uždegimo stiprumas, ligonio amžius ir bendra sveikatos būklė. Kuo greičiau suteikiama pagalba, tuo didesnė tikimybė, kad liga nesukels rimtų pasekmių.
Praktiniai patarimai sveikstant
Smegenims reikia laiko atsigauti po encefalito, todėl sveikimas gali trukti kelis mėnesius. Norint pagerinti gijimą, svarbu neskubėti ir leisti organizmui palaipsniui grįžti į ritmą:
- Pasirūpinkite poilsiu – po ligos gali lydėti stiprus nuovargis, todėl laikinai atsisakykite didelių įsipareigojimų, kad neprarastumėte jėgų
- Laikykitės miego režimo: pastovus laikas gultis, mažiau kofeino ir alkoholio
- Valgykite subalansuotą maistą – daugiau daržovių, vaisių, liesos mėsos ir grūdinių produktų; galite pabandyti Viduržemio jūros dietą
- Įveskite nuosaikų fizinį aktyvumą pagal jėgas – reguliari mankšta padeda atgauti jėgas
- Papasakokite artimiesiems apie savo būklę – kartais, nors ir išoriškai atrodysite sveiki, vis dar galėsite jausti ligos poveikį
Kada kreiptis į gydytoją?
Būtinai pasitarkite su gydytoju, jei pastebite naujus simptomus arba pablogėja esami. Tokios būklės kaip sumaištis, staigūs charakterio pasikeitimai, kalbos ar judėjimo sunkumai reikalauja skubios medicininės pagalbos.