Endometriumo hiperplazija – tai būklė, kai gimdos gleivinė tampa storesnė nei įprastai. Ši gleivinė dengia gimdos vidų, ji kas mėnesį pasišalina menstruacijų metu ir yra svarbi nėštumo eigai – būtent į ją implantuojasi vaisius. Kai kuriais atvejais ši būklė gali būti rizikos veiksnys susirgti gimdos vėžiu.
Endometriumo hiperplazijos tipai
Gydytojai skirsto šią būklę pagal ląstelių pokyčius endometriume. Yra keli pagrindiniai endometriumo hiperplazijos tipai:
- Paprasta arba sudėtinga endometriumo hiperplazija be netipinių ląstelių – šiuo atveju ląstelės vizualiai atrodo normalios ir pavojus vėžiui yra nedidelis. Kartais būklė praeina savaime arba skiriamas gydymas hormonais.
- Paprasta arba sudėtinga endometriumo hiperplazija su netipija – esant šiam tipui, ląstelės pakitusios ir rizika išsivystyti vėžiui yra didesnė. Jei gydymas nepradedamas laiku, gali išsivystyti gimdos vėžys.
Vertindami šią būklę gydytojai naudoja „paprastos“ ir „sudėtingos“ hiperplazijos sąvokas – jos nusako, kaip atrodo ląstelės ir kaip jos išsidėsčiusios gleivinėje.
Kiek dažna yra endometriumo hiperplazija?
Endometriumo hiperplazija yra reta – ja serga maždaug 133 iš 100 000 moterų. Dažniausiai ji nustatoma moterims artėjant prie menopauzės arba ją jau praėjus, kai natūraliai keičiasi hormonų pusiausvyra.
Endometriumo hiperplazijos simptomai
- Nereguliarus kraujavimas (tarp menstruacijų ar po jų).
- Trumpi menstruacijų ciklai, trumpesni nei 21 diena.
- Labai gausus kraujavimas per mėnesines.
- Kraujavimas praėjus menopauzei.
- Menstruacijų nebuvimas (amenorėja).
Dauguma šių simptomų pasireiškia moterims, kurioms artėja menopauzė ar ji jau prasidėjo, kai ciklas tampa nereguliarus arba atsiranda praleidžiamos mėnesinės. Svarbu visus šiuos požymius aptarti su gydytoju.
Ar gali pasireikšti skausmas?
Retesniais atvejais gali pasireikšti pilvo ar dubens srities skausmas, taip pat nemalonūs pojūčiai lytinių santykių metu, tačiau pagrindinis simptomas išlieka nenormalus kraujavimas.
Kas lemia endometriumo hiperplaziją?
Ši būklė dažnai išsivysto, kai organizme gaminasi per daug estrogeno ir trūksta progesterono. Estrogenas storina gimdos gleivinę ovuliacijos metu, o progesteronas ruošia ją galimam nėštumui. Jei apvaisinimas neįvyksta, progesterono kiekis sumažėja ir gleivinė pasišalina menstruacijų metu. Sergant endometriumo hiperplazija, progesterono trūksta – todėl gleivinė nenusilupa, o toliau storėja ir ląstelės gali pradėti vystytis netipiškai.
Rizikos veiksniai
Didesnė rizika susirgti šia liga yra moterims, kurios pereina perimenopauzės ar menopauzės laikotarpį, tačiau diagnozuojama retai jaunesnėms nei 35 metų. Kiti veiksniai:
- Tam tikri vaistai nuo krūties vėžio (pvz., tamoksifenas).
- Diabetas.
- Ankstyvas menstruacijų pradėjimas arba vėlyva menopauzė.
- Paveldimumas – jei šeimoje buvo kiaušidžių, gimdos ar storosios žarnos vėžio atvejų.
- Tulžies pūslės ligos.
- Hormoninė terapija tik su estrogenu, jei gimda nepašalinta.
- Nėštumo nebuvimas.
- Antsvoris ar nutukimas.
- Policistinių kiaušidžių sindromas (PKS).
- Rūkymas.
- Skydliaukės ligos.
- Ilgalaikis nereguliarių ar išnykusių mėnesinių laikotarpis.
- Ankstesnis dubens rentgeno terapijos taikymas.
- Silpnesnė imuninė sistema dėl autoimuninių ligų ar vartojamų vaistų.
Galimos komplikacijos
Visų tipų endometriumo hiperplazija gali išprovokuoti gausų kraujavimą, dėl kurio gali prasidėti mažakraujystė – t.y., sumažėja organizmui reikalingų raudonųjų kraujo kūnelių ir geležies kiekis. Netipinė (ypač sudėtinga) hiperplazija be gydymo dažnai perauga į gimdos vėžį: maždaug 8% moterų su paprasta netipine forma ir beveik 30% su sudėtinga netipine forma vėliau suserga onkologija.
Kaip diagnozuojama endometriumo hiperplazija?
Norint išsiaiškinti nenormalaus gimdos kraujavimo priežastį, gydytojas gali rekomenduoti šiuos tyrimus:
- Transvaginalinis ultragarsas – šio tyrimo metu matuojama gleivinės storis ir nustatomi galimi pakitimai.
- Endometriumo biopsija – imamas gimdos gleivinės mėginys, kurį patologo laboratorijoje ištiria mikroskopu ir nusprendžia, ar yra vėžio rizikos.
- Histeroskopija – gydytojas naudoja specialų instrumentą apžiūrėti gimdos ertmei, dažnai kartu atliekama ir biopsija arba gimdos ertmės išvalymas.
Gydymo galimybės
Dažniausiai endometriumo hiperplazijai gydyti skiriamas progestinas – tai sintetinė progesterono versija. Jis gali būti paskirtas keliomis formomis:
- Geriamieji vaistai (tabletės).
- Intrauterinis prietaisas su progesteronu (spiralė).
- Injekcijos forma.
- Vietinės priemonės, tokios kaip makšties kremas ar gelis.
Tais atvejais, kai gydymas progestinu neveiksmingas, gleivinėje ima vystytis vėžinės ląstelės arba būklė blogėja, gali būti siūloma atlikti gimdos šalinimo operaciją (histerektomiją).
Ar visada reikia operacijos?
Daugeliui moterų chirurginis gydymas nebūtinas – daugeliu atvejų užtenka hormonų terapijos. Tačiau jei rizika vėžiui didelė ir diagnozuota sudėtinga netipinė hiperplazija, operacija kartais tampa rekomenduojama išeitimi.
Profilaktika
Nors visiškai išvengti endometriumo hiperplazijos ne visada įmanoma, šios priemonės gali sumažinti riziką:
- Jei taikote hormonų terapiją po menopauzės, vartokite progesteroną kartu su estrogenu.
- Moterims su nereguliariomis mėnesinėmis gali būti pasiūlyta vartoti kontraceptikus, kurių sudėtyje yra ir estrogeno, ir progestino.
- Mesti rūkyti.
- Stengtis išlaikyti sveiką kūno svorį.
Ligos eiga ir prognozė
Prognozė daugumai moterų yra gera – ypač jei gydymas pradedamas laiku. Gydymas progestinu efektyvus, tačiau netipinė endometriumo hiperplazija didina gimdos vėžio riziką. Tokiais atvejais gydytojai stebi pacientę dažniau, gali skirti papildomus tyrimus ar net pasiūlyti gimdos šalinimo operaciją, kad visiškai pašalintų vėžio grėsmę.
Ar ši būklė visada sukelia vėžį?
Ne, nors kai kurie ligos tipai, ypač su netipija, padidina vėžio riziką. Priklausomai nuo hiperplazijos tipo, rizika svyruoja nuo 8% iki 30%. Gydytojas išsamiai aptars individualią riziką ir tinkamiausią gydymo būdą kiekvienu atveju.
Kada svarbu kreiptis į gydytoją?
- Gausus ar neįprastas kraujavimas iš makšties.
- Kraujavimas sulaukus menopauzės.
- Skausmingi mėnesiniai ar juos lydintis pilvo skausmas.
- Skausmas šlapinantis.
- Nemalonūs pojūčiai lytinių santykių metu.
- Nuolatinis dubens skausmas.
- Netradicinės makšties išskyros.
- Dažnai praleidžiamos mėnesinės.
Klausimai, kuriuos verta užduoti gydytojui
- Kokio tipo endometriumo hiperplazija man diagnozuota?
- Ar mano rizika susirgti gimdos vėžiu padidėjusi? Kaip ją sumažinti?
- Kokia gydymo taktika tinkamiausia mano atveju?
- Kokios galimos gydymo komplikacijos ar nepageidaujamos reakcijos?
- Ar mano šeimos nariai taip pat turi didesnę riziką, kaip ją sumažinti?
- Kokia turėtų būti stebėjimo ir priežiūros tvarka pasveikus?
- Kokių požymių turėčiau ieškoti, kad laiku identifikuočiau komplikacijas?
Kada dažniausiai pasireiškia ši liga?
Endometriumo hiperplazija dažniausiai atsiranda moterims, kurioms prasideda menopauzė arba jau baigėsi mėnesinės. Daugeliu atvejų didžiausia rizika yra tarp 50 ir 60 metų amžiaus moterų, kai organizme ima ženkliai keistis hormonų pusiausvyra.