Pereiti prie turinio

Sveikatos informacija, gydytojai ir įstaigos Lietuvoje

Kaip atliekamas ENMG tyrimas ir kaip jam pasiruošti

Sužinokite, kuo skiriasi ENG ir EMG, ką iš anksto pasakyti tyrimą atliekančiam specialistui ir kaip aptarti tyrimo išvadą.

Specialistas laiko stimuliavimo elektrodą prie rankos, ant kurios pritvirtinti tyrimo laidai.
Iliustracinė nuotrauka: Roman Zaiets / Shutterstock.com (2005932212).

Elektroneuromiografija (ENMG) padeda gydytojui įvertinti, kaip periferiniai nervai perduoda signalus ir kokį elektrinį aktyvumą rodo tiriami raumenys. Jei siuntime nurodyta tik ENG arba EMG, gali būti suplanuota viena tyrimo dalis. Registruodamiesi perskaitykite tikslų tyrimo pavadinimą iš siuntimo. Jei jame nurodyta tiriama kūno vieta ar pusė, pasakykite ir tai.

Kuo skiriasi ENG ir EMG

Elektroneurografija (ENG) matuoja nervo laidumą. Ant odos pritvirtinami elektrodai. Trumpais elektros impulsais stimuliuojamas nervas, o aparatas registruoja atsaką. Impulsą galite pajusti kaip trumpą dilgtelėjimą arba matyti, kaip krusteli raumuo.

Adatinė elektromiografija (EMG) registruoja raumens elektrinį aktyvumą. Specialistas į tiriamą raumenį įveda ploną vienkartinį adatinį elektrodą. Gali paprašyti raumenį atpalaiduoti, tada trumpai įtempti. Dūris gali sukelti trumpą nemalonų pojūtį. Jei skauda ir reikia trumpos pertraukos, pasakykite tai tyrimą atliekančiam specialistui.

Kurias dalis atlikti ir kiek nervų ar raumenų tirti, specialistas sprendžia pagal jūsų simptomus, apžiūrą ir tai, ką siuntusiam gydytojui svarbu išsiaiškinti. Trukmė priklauso nuo tiriamų nervų ir raumenų skaičiaus. Registratūroje iš anksto pasiteiraukite, kiek laiko numatyta jūsų vizitui.

Ką pasakyti registruojantis ir kaip pasiruošti

  • Pasakykite apie implantą ir vaistus. Iš anksto praneškite, jei turite širdies stimuliatorių, defibriliatorių ar kitą implantuotą elektrinį prietaisą, vartojate kraujo krešėjimą veikiančius vaistus ar turite kraujavimo sutrikimą. Pagal AANEM pacientų rekomendacijas, šią informaciją reikia perduoti tyrimą atliekančiam gydytojui. Vaistų savarankiškai nenutraukite. Jei planuojamas papildomas tyrimas, dėl pasiruošimo ir vaistų pasitarkite su įstaiga.
  • Tiriamą vietą palikite švarią ir sausą. Tyrimo dieną netepkite jos kremu, losjonu ar aliejumi. Jeigu klinika nurodo to nedaryti jau iš vakaro, laikykitės jos atmintinės. Rinkitės drabužius, kurie leis lengvai atidengti tiriamą vietą. Jei bus tiriamos rankos ar kojos, šaltu oru pakeliui jas laikykite šiltai. Odos temperatūra turi įtakos nervų laidumo matavimui.
  • Pasiruoškite nusakyti simptomus. Užsirašykite, nuo kada juos jaučiate, kuri pusė vargina ir kur tiksliai tirpsta ar silpsta. Pasiimkite vartojamų vaistų sąrašą ir, jei turite, ankstesnio ENMG, ENG ar EMG tyrimo išvadą dėl tų pačių simptomų.

Kada ir su kuo aptarti atsakymą

Po adatinės dalies dūrio vieta gali trumpam būti jautri arba likti nedidelė mėlynė. Prieš išeidami paklauskite, kada bus parengta išvada ir ar ją gausite jūs, ar siuntęs gydytojas. Jei mėlynė per kelias dienas nepraeina, susisiekite su savo gydytoju.

Išvadoje gali būti nurodyta, kurie nervai ir raumenys tirti, kur pastebėti pakitimai ir ką jie leidžia įtarti. Rezultatą gydytojas vertina kartu su simptomais bei apžiūros duomenimis. Per konsultaciją paklauskite, ar radiniai paaiškina jūsų nusiskundimus ir koks kitas žingsnis, jeigu priežastis dar neaiški.

Lukas Grinčius

Ligų simptomų ir diagnostikos autorius

Lukas rašo apie ligas, simptomus, skausmus, tyrimus ir diagnostikos eigą. Jo tekstai padeda skaitytojams geriau suprasti kūno siunčiamus signalus ir atsakingai nuspręsti, kada delsti nereikėtų.

Visi autoriaus straipsniai

Straipsnis yra informacinio pobūdžio ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Redakcinė politika

Raskite tinkamą specialistą

Peržiūrėkite gydytojų profilius, atsiliepimus ir įstaigas, kuriose jie dirba.

Ieškoti gydytojo